Kurčiųjų žmonių savaitė Lietuvoje (III dalis)

Kurčiųjų žmonių savaitė Lietuvoje (III dalis)...Nacionalinės gestų kalbos pripažinimas Milda PETRONYTĖ Prezidentūroje – visi suinteresuotieji. Pasaulinės kurčiųjų federacijos sprendimu, gegužės 26 dienos tema buvo skirta nacionalinių gestų kalbų pripažinimui. Tą dieną Prezidentūroje vyko diskusija dėl Lietuvių gestų kalbos įstatymo įteisinimo. Renginyje dalyvavo Prezidento kanceliarijos, Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (Agentūra) prie SADM, Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD), Vilniaus kolegijos Gestotyros centro atstovai. Nieko apie kurčiuosius – be jų pačių. Prezidentūros atstovai pripažino, kad įstatymo kūrimas ir įteisinimas nėra lengva užduotis. Neužtenka jį priimti, bet reikia pasiekti, kad jis veiktų ir būtų naudingas kurčiųjų bendruomenei. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad įstatymo kūrime dalyvautų kurtieji žmonės, nes jie geriausiai supranta, kas yra svarbu kurtiesiems, su kokiomis problemomis šiuo metu bendruomenė susiduria ir kaip galima būtų apsaugoti kurčiųjų teises, identitetą ir kultūrą. Prezidentūros atstovai daug bendrauja su kurčiaisiais ir tiki, kad bendromis jėgomis galima parengti ir priimti įstatymą ir mūsų šalyje. Didžiausios rizikos. Dalyviai aptarė, ką yra svarbu įtraukti į įstatymą, kokios dabar yra numatomos didžiausios kliūtys, susijusios su įstatymo įteisinimu bei kokio tipo diskusijos turėtų vykti ateityje, kad būtų gauta daugiausiai naudos įstatymo turiniui. Diskusijos metu pastebėta, kad didžiausia rizika yra tai, jog neturime Lietuvių gestų kalbos įstatymo pavyzdžio. Tai reiškia, kad kuriant įstatymą teks patiems apsibrėžti prioritetus, principus ir atsakomybės kriterijus. Nors galima remtis kitų šalių patirtimi, jų teisiniai sprendimai ne visuomet tiesiogiai pritaikomi mūsų socialiniam ir kultūriniam kontekstui. Pavyzdžiui, sąvokų apibrėžimai. Lietuvių gestų kalbos įstatymą kuriantys asmenys turi nuspręsti ir tiksliai įvardinti, kas yra kurčias asmuo, kas yra asmuo su klausos negalia, kas yra LGK vartotojas ir t. t. Svarbu tai, kad įstatymo priėmimas bus kompleksiškas. Tačiau įstatymo straipsniai įsigalios ne vienu metu. Priimti – nebūtinai vykdyti. Diskusijos dalyviai pabrėžė, kad įteisinus įstatymą, darbas neturėtų būti laikomas baigtu. Negalima apsiriboti vien formaliu teisės akto egzistavimu – būtina užtikrinti jo praktinį taikymą. Todėl siūloma įsteigti specialią komisiją ar darbo grupę, atsakingą už LGK priežiūrą, vertinimą, norminimą bei metodinių gairių rengimą siekiant užtikrinti kalbos vartojimo kokybę ir nuoseklų jos vystymąsi. Geriausia, kad tai darytų organizacija ar žmonių grupė, kuri būtų laikoma atskiru juridiniu vienetu. Daug ir optimizmo. Nors laukia nemažai iššūkių, bendras institucijų, specialistų ir kurčiųjų bendruomenės darbas nuteikia optimistiškai ir leidžia tikėtis realių pokyčių. Įteisintas ir nuosekliai įgyvendinamas Lietuvių gestų kalbos įstatymas ne tik sustiprintų kurčiųjų teises, bet ir prisidėtų prie atviresnės, įvairiapusiškesnės ir empatiškesnės visuomenės kūrimo. (Lengvai skaitoma kalba) Svarstyta, kas turi būti įrašyta Lietuvių gestų kalbos įstatyme. Nutarta: aprašyti, kas yra lietuvių gestų kalba, kas jos vartotojai, kur ji bus vartojama, kokios jos teisės. Svarbu, kad įstatymą priėmus būtų prižiūrima, kaip jis vykdomas. Parašas po nuotrauka: Prezidentūroje įvairių žinybų atstovai diskutavo apie Lietuvių gestų kalbos įstatymo įteisinimą. LKD archyvo nuotrauka.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama