Kurčiųjų žmonių savaitė Lietuvoje ( I dalis)

Kurčiųjų žmonių savaitė Lietuvoje ( I dalis)...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė (TKŽS) – ne tik metas švęsti, bet ir proga kartu su valdžios institucijomis, socialiniais partneriais aptarti susikaupusias problemas bei paieškoti sprendimų. Redakcija apsilankė keliuose TKŽS susitikimuose ir dalinasi su skaitytojais juose aptartomis aktualijomis. Kurčiųjų bendruomenė imasi lyderystės SADM rems LKD iniciatyvas. Rugsėjo 22 d., Tarptautinę kurčiųjų žmonių savaitę mininčios LKD, taip pat suinteresuotųjų įstaigų – Vertimo centro (LGKVC) ir AGENTŪROS (Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra) atstovus į susitikimą pakvietė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Įžanginį žodį tarusi viceministrė Rita Grigalienė, pabrėžė reguliarių susitikimų savalaikių sprendimų priėmimui svarbą, patikino, kad LKD ministerijoje laukiama ne tik švenčių proga, bet visuomet, kai yra būtinybė. Renginio šeimininkė šiltai atsiliepė apie ją asmeniškai sužavėjusį kurčiųjų scenos meną, LGK poeziją bei institucijos vardu įsipareigojo remti LKD Lietuvių gestų kalbos įstatymo kūrimo iniciatyvą. Psichologo ir atvejo vadybos paslaugos. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (Agentūra) prie SADM direktorė Eglė Čaplikienė pasidžiaugė LKD lyderyste, iniciatyvomis, nenutrūkstamu ir rezultatyviu tarpusavio dialogu. Taip pat informavo, kad LKD jau penkmetį teikiamos atvejo vadybininko ir psichologo gestų kalba paslaugos dėl pasiektų gerų rezultatų ir akivaizdžiai matomo poreikio numatomos finansuoti ir ateityje. „LGK vertimai“. Gegužės 1 d. pradėta naudoti programėlė „LGK vertimai“, pasak susirinkusiųjų, šiuo metu išgyvena pereinamąjį laikotarpį: vartotojai jau įgunda ja naudotis, bet dar yra ir kliūčių. Bene didžiausioji – ja paskambinus per vertėją į VMI, Sodrą, bankų skyrius šie atsisako aptarnauti kurčiuosius per tarpininką (LGK vertėją). Pastarajam asmeniui tektų pateikti jautrius asmens duomenis, o to neleidžia įstatymas. Šį sudėtingą klausimą LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė prašė kelti Vyriausybės lygiu, visuomenininkų iniciatyvų čia nepakanka. Pasitikrinti sveikatos pagal prevencines programas, atsiimti neįgaliojo pažymėjimo ir pan. kurtieji ir toliau kviečiami... kaip girdintieji – skambučiais (?!). LKD atstovus stebina, kad net tarnybų, tiesiogiai ir nuolat turinčių kontaktų su kurčiais asmenimis, darbuotojai vis dar stokoja elementarių žinių apie klausos negalią. LKD neramina, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai gydytojai, Užimtumo tarnybos (UŽT) darbuotojai pareikalauja, kad kurtieji išjungtų pokalbių programėlę „LGK vertimai“, nes esą „jie ir taip susikalbės“. Dar pastebėta, kad šia programėle viešosios įstaigos faktiškai nesinaudoja, kartais apie ją net nežino. Tad bus siekiama suintensyvinti jos viešinimo kampaniją. Taip pat teikti pasiūlymai minėtoms problemoms spręsti. Kurčiųjų užimtumas. Susirinkusieji atkreipė dėmesį, kad UŽT apsiriboja lėšų nukreipimu kurčiųjų darbo vietų subsidijavimui. Įteikdami darbdavių telefonų numerius ir siūlydami kurtiems asmenims patiems susisiekti su jais, UŽT specialistai tarsi ignoruoja, kad kurtieji to padaryti negali, prieš tai neišsiaiškina, ar jų siūlomos darbo vietos yra tinkamos kurtiesiems pagal negalios pobūdį. Tad kurčiųjų darbo vietų paieška, bendruomenės narių palaikymu įsitvirtinant naujoje darbo vietoje, kaip ir anksčiau, rūpinasi kurčiųjų centrai (KC), o UŽT už kurčiųjų įdarbinimą esą tiesiog „įsirašo pliusą“. Ar tiesa, kad sustabdytas darbo vietų subsidijavimas asmenims su negalia, teiravosi susirinkusieji. R. Grigalienė patvirtino, kad iš tikrųjų šiems metams planuotos darbo vietų subsidijavimui lėšos jau išnaudotos ir dabar intensyviai ieškoma SADM biudžete rezervinių lėšų. Paslaugos. Svečiai turėjo kuo ir pasidžiaugti. Jie vertina įteisintą kompetenciją – kurčiųjų centrams teikti akredituotas socialinės reabilitacijos paslaugas (toliau – paslaugos) bendruomenės (KB) nariams, t. y. vykdyti nuolatinę veiklą. Jų nuomone, tai daug geriau, negu iki tol po projektinės veiklos skraiste teiktos tos pačios paslaugos ir kasmetis dalyvavimas konkursuose. KC atstovai taip pat džiaugėsi atsivėrusia galimybe teikti įvairesnes socialines paslaugas, teigė, planuojantys ja pasinaudoti. Šią vasarą buvo atšaukta anksčiau nustatyta tvarka, kad po 3 metų naudojimosi minėtomis paslaugomis paslaugų gavėjai nebegalės jomis naudotis ateityje. Atšaukus šį reikalavimą, KC veiklos perspektyvos esą tapo daug aiškesnės. Subtitrų poreikis. Konstatuota, kad nebeveikia prie Kultūros ministerijos sudaryta darbo grupė TV informacinės aplinkos pritaikymui. Laidų su vertimu į gestų kalbą, taip pat subtitruojamų laidų apimtys nedidėja taip, kaip įpareigoja įstatymas. Speciali programėlė, kai vienu pultelio paspaudimu galima „išsikviesti“ LGK vertėją arba jį „atšaukti“, Lietuvoje vis dar neįdiegta, nors kitose Europos šalyse tokia paslauga prieinama daugiau kaip dešimtmetį. Kino teatruose lietuviškų subtitrų taip pat reta, tad daug kino filmų vaikams ir suaugusiems su klausos negalia yra neprieinami. Visiškai neaptarinėjama tema – subtitravimo paslaugos įtraukiai besimokantiems mokiniams, studentams. Taigi, informacinės aplinkos pritaikymo srityje kurčiųjų galimybės tebelieka smarkiai ribotos. LGK vertimas. Vertimo centro direktorė Ramunė Leonavičienė teikė svarstyti siūlymą LGK vertimo specialybės studentams mokėti tikslines stipendijas. Tai esą galėtų paskatinti asmenis gausiau rinktis šios specialybės studijas. Kitas R. Leonavičienės siūlymas buvo apsvarstyti galimybę, kad aukštosiose ir bendrojo lavinimo mokyklose, kur studijuoja ar mokosi kurtieji, vertimo paslaugos būtų užsakomos ne iš Vertimo centro, bet jas teiktų minėtose įstaigose įdarbinti LGK vertėjai. Dabar Vertimo centras, kaip biudžetinė įstaiga, negali atsisakyti kurioms nors įstaigoms teikti vertimo paslaugų, bet dėl LGK vertėjų stygiaus bei didelių švietimo srities vertimo paslaugų poreikio negali jo ir pilnai patenkinti. Grįžta prie klausimo dėl prioritetų LGK vertimo paslaugoms nustatymo. Kadangi LKD nepalaiko šios idėjos, iš auditorijos nuskambėjo siūlymas prioritetus nustatyti kiekvienos srities – švietimo, socialinės, sveikatos, kultūros – viduje. Padėka. Susitikimo pabaigoje, dėkodama už galimybę susitikti ir būti išklausytiems, LKD prezidentė V. Lukošiūtė pabrėžė, kad Lietuvoje dėl kurčiųjų padaryta labai daug, kad kurtieji dėkoja ir didžiuojasi valstybės dėmesiu ir rūpesčiu. Lyderė teigė, kad kritinės pastabos – dėl to, kad visi siekiame to paties: jog būtų dar geriau. (Lengvai skaitoma kalba) Per Kurčiųjų žmonių savaitę vyko daug susitikimų. Kiekvieną dieną buvo svarstomi vis kiti klausimai. Aptartas informacijos prieinamumas, vertimo, socialinių paslaugų prieinamumas, ar užtenka pagalbos susirandant darbą. Parašai po nuotraukomis: Pirmoji Tarptautinės kurčiųjų žmonių savaitės (TKŽS) diena: susitikimas SADM. Kalba Agentūros direktorė E. Čaplikienė. Viceministrė R. Grigalienė (deš.). LKD prezidentė V. Lukošiūtė dėkoja už priėmimą. LKD archyvo nuotraukos.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama