Lietuvis R. McRae: kuria geresnį gyvenimą viso pasaulio kurtiesiems

Lietuvis R. McRae: kuria geresnį gyvenimą viso pasaulio kurtiesiems...Kristina RIMKIENĖ Į kokią sritį Ramūnas McRAE (Lietuvoje geriau žinomas pavarde Rentelis) besusitelktų, jo tikslas vienas – siekti gerojo pokyčio kurčiųjų bendruomenei. Ir kokį darbą bedirbtų, visur palieka ženklų pėdsaką. Tiems, kam teko jį sutikti, didžiuojasi pažintimi ir sako: „O... Ramūnas, jis ypatingas.“ Lietuvoje – pirmasis kurčias dėstytojas Jis – vienturtis kurčiųjų tėvų vaikas, gimęs Kaune, užaugęs Vilniuje, baigęs tuometę Vilniaus kurčiųjų mokyklą, Vilniaus pedagoginį institutą. Buvo aktyvus kurčiųjų sportininkas. Žaidė krepšinio komandoje, lankė stalo teniso treniruotes. Gavęs darbą tuometiniame Surdologijos centre, kartu su Mantrimu Danieliumi mokė gestų kalbos pirmąsias Vilniaus kolegijos gestų kalbos vertėjų laidas. Jis taip pat buvo ir pirmas kurčiasis dėstytojas Lietuvoje. Jo paskaitos buvo tarsi miniatiūros ar spektakliai: sudėtingiausius dalykus gebėjo perteikti žaismingai ir įdomiai. Buvo mėgstamas dėstytojas, jam turėtume padėkoti už studentams įskiepytą meilę lietuvių gestų kalbai. Anglijoje – vertėjas užsieniečiams ir kurčneregiams Tačiau protingam ir smalsiam vaikinui netrukus Lietuvos veiklų laukas tapo per ankštas. Įsitikinęs, kad tėvynėje kurtiesiems nebėra patrauklių galimybių studijuoti ir kažin ar greitai atsiras, išvyko ieškoti žinių ir naujų potyrių į Angliją. Ten įgijo gestų kalbos vertėjo diplomą, baigė kurtystės (angl. Deafhood) magistrantūros studijas. Jau Anglijoje dirbdamas ir tuomet kalbėdamasis su „Akiračio“ korespondente, Ramūnas pasakojo, kad jam patikimi sudėtingi vertimų atvejai. Pvz., suprasti imigrantus iš Kinijos ar arabų kraštų, su kuriais girdintys vertėjai sunkiai besusikalbėdavo. Užmezgęs su jais kontaktą, vertėjas išsiaiškindavo apie jų kilmę, padėtį, išsilavinimo, darbo ir socialinius poreikius. Ir taip padėdavo svetimšaliams pritapti naujoje aplinkoje. Taip pat Anglijoje Ramūnas dirbo su kurčneregiais. Tai iš jo mes sužinojome apie kurčneregių gyvenimo kokybės skirtumus Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje. Mūsų šalyje kurčneregia tuo metu geriausiu atveju galėjo mokytis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių centre, kur veikė specialiosios klasės kurčneregiams. Baigę vienintelę jiems prieinamą mokyklą, jie vėl grįždavo leisti dienų vieniši ir uždaryti tėvų namuose arba buvo atiduodami į slaugos namus tiesiog egzistuoti. Anglijoje jie gauna išsilavinimą, jiems skiriamos taktilinės gestų kalbos vertimo paslaugos, turi galimybę (ir lėšų) lankytis kavinėse, sporto varžybose, kultūriniuose renginiuose, bent iš dalies dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Vertėjai ne atsitiktiniai, kaskart juos lydi tie patys, su kuriais jau užsimezgęs glaudesnis ryšys. R. McRae (tada dar Rentelis) Didžiojoje Britanijoje kelerius metus tyrinėjo britų gestų kalbą (BSL), dirbo įvairiuose kituose projektuose. Australijoje – mokytojas, dėstytojas, vertėjas Baigęs studijas ir projektines veiklas, vaikinas nusprendė pakeliauti. Kelioms savaitėms išvyko į Naująją Zelandiją, iš ten – į Australiją. Pastarojoje šalyje planavo pabūti 3 savaites. Tiesa, draugai iš Australijos patarė šaliai pažinti skirti bent 3 mėnesius. Ramūnas gavo vizą, leidžiančią šešis mėnesius dirbti, šešis mėnesius keliauti. Tačiau planuota turistinė kelionė virto kai kuo daugiau: jis gavo pastovų darbą, sukūrė šeimą, augina sūnų. Ramūnas Australijoje gyvena jau 13 metų. Kaipgi taip nutiko? Jaunas vyras, apkeliavęs Naująją Zelandiją ir atvykęs į Australiją, nusprendė paieškoti darbo Melburno kurčiųjų mokykloje. Turėdamas pedagogo diplomą, tikėjosi gauti mokytojo padėjėjo darbo vietą. Tačiau tuo metu vienas mokytojas išėjo iš darbo ir direktorius, išsiaiškinęs, kad jaunuolis turi aukštąjį pedagoginį išsilavinimą, pasiūlė jam padirbėti mokytoju. Iš pradžių Ramūnas jaudinosi, nežinojo, kaip pavyks svetimoje šalyje susitvarkyti su atsakingomis pareigomis. Tačiau po kelių mėnesių jam pasakė, kad vaikai ir kolegos yra labai patenkinti jo darbu. Mūsų herojus sulaukė pasiūlymo likti dirbti ilgiau. Jam pratęsė darbo vizą iki 3 metų. Kadangi neturėjo nei šeimos, nei vaikų, Ramūnas pasiūlymą priėmė. Per tuos trejus metus susipažino su dabartine žmona Nicole, taip pat Melburno mokyklos mokytoja, vedė, pora augina 8 metų sūnų Atticus. Ramūnas pavardės keitimą paaiškina paprastai: „Gerbdamas žmonos norą, pasirinkau jos pavardę.“ Psichinės kurčiųjų sveikatos tyrėjas Birželio mėnesį Ramūnas po 7 metų pertraukos lankėsi Lietuvoje, Klaipėdos klausos negalios šeimų bendrijos „Aidas“ kvietimu, skaitė pranešimą konferencijoje „Psichikos sveikata visiems: pagalba kurčiųjų bendruomenei be kliūčių“. Pranešimo tema yra susijusi su jo dabartinėmis doktoranto studijomis Deakin universitete. Ir konferencijoje, ir susitikime su Klaipėdos kurčiųjų bendruomene, ir interviu metu, Ramūnas pabrėžė, kad pasirinkti kurčiųjų psichinės sveikatos studijų kryptį jį pastūmėjo vienas dramatiškas jaunystėje išgyventas įvykis. Jo klasės draugas, kuris pasižymėjo neeiliniais mokslo gabumais, nusižudė netrukus, kai įstojo į universitetą. Tuo metu mūsų herojų labiau sukrėtė pats savižudybės faktas. Tačiau vėliau, pradėjęs dirbti vertėju, R. McRae vis dažniau susimąstydavo apie jauno žmogaus pasirinkimo išeiti iš gyvenimo savo valia priežastis. Vis grįždamas mintimis prie tragiško įvykio, jis prisiminė, kad yra susidūręs ir su daugiau panašių atvejų. Matė, kaip kritinėse gyvenimo situacijose atsidūrę kurtieji palūždavo, kaip suprastėdavo jų psichinė sveikata. Neretai jie tapdavo psichiatrijos ligoninių pacientais. Universitetui paskelbus kvietimą studijuoti doktorantūroje Ramūnas buvo pasinėręs į darbą: dirbo mokytoju, gestų kalbos vertėju ir vedė paskaitas studentams. Pasitaręs su žmona, nusprendė, kad doktorantūros studijų laikotarpiu susimažins krūvį iki vieno darbo (liko dirbti gestų kalbos vertėju), kad daugiau laiko galėtų skirti pasirinktos temos tyrinėjimams, duomenų kaupimui ir analizei. Beveik ketverius metus trukusios studijos šiuo metu eina į pabaigą. Jis jau pateikė vertinimo komisijai visus reikiamus dokumentus, mokslinį darbą, laukia išvadų. Tai laisvesnis metas, mėgaujasi juo: pagaliau daugiau laiko gali skirti sūnui, buičiai, poilsiui. Pasibaigus profesinės viešnagės laikui Lietuvoje, Ramūnas pranešimą „Kurčiųjų (gimusių kurčiųjų ir girdinčiųjų šeimose) psichologinės sveikatos palyginimas“ dar skaitė 5 auditorijoms Škotijoje, Vokietijoje, Italijoje. Susitiko su kurčiųjų bei akademinėmis bendruomenėmis, pristatė doktoranto darbo tyrimo rezultatus, skleidė žinią apie kurčiųjų psichinės sveikatos būklę, rūpinimąsi ja ir gerinimo svarbą. Netinkamas mokyklos (kurčiųjų ar girdinčiųjų) pasirinkimas, nesėkmės, patyčios, silpnas šeimos palaikymas yra neretos savižudybių priežastys tarp kurčiųjų. Asmuo su klausos negalia, negaudamas jam reikalingos psichologinės pagalbos arba nesikreipdamas dėl jos, tiesiog ima ir pasirenka pasitraukimą iš gyvenimo. Tai yra didelė problema visame pasaulyje, teigė mokslininkas. Pašnekovas ragina: apie situaciją ir savižudybių prevenciją neužtenka kalbėti, metas veikti. Ramūnas pasidalijo keliomis kurčiųjų istorijomis, kai kurtieji dėl kalbos barjero psichiatrinėse ligoninėse buvo izoliuoti nuo kitų pacientų. Jiems buvo surišamos rankos, neleidžiama kalbėti gestų kalba, parašyti. Taip buvo atimta galimybė net paprašyti puodelio vandens. Lietuva svečio nebuvėlio akimis Ramūno teiravomės: ar po 7 metų nebuvimo Lietuvoje mato čia teigiamų pokyčių kurčiųjų gyvenime? R. McRae teigė, kad apibendrinimus jam daryti sunku, nes Tėvynėje laiką leido daugiausiai Klaipėdoje. O vienas miestas – ne visa Lietuva. Tačiau pasidžiaugė, kad ir Lietuvoje jau daugiau kalbama apie kurčiųjų psichinę sveikatą, kad kai kas jau ir daroma. Tačiau apgailestavo, kad konferencijoje kurčiųjų bendruomenės narių buvo ne tiek daug, kaip jis būtų tikėjęsis. Jo manymu, apie tai reikia kalbėti daugiau, būtinai supažindinti su skaudžiomis istorijomis (kad atpažintume bręstančią krizę), atidžiau įsiklausyti į psichologų, gestų kalbos vertėjų, mokslininkų įžvalgas. Dar vienas jo pastebėjimas – dabartinis kurčiųjų jaunimas daug aktyvesnis, smalsesnis, veikia, dalyvauja, keliauja, turi daugiau motyvacijos, nei jo jaunystės karta prieš 20 metų. Tai yra labai svarbus ir teigiamas pokytis. Mūsų pašnekovo palinkėjimas: ir toliau būti tokiais šauniais ir aktyviais kurčiųjų bendruomenės nariais. Neslėpė pašnekovas, kad kai ko ir pasigedo. Pvz., kurčiųjų verslų ir kurčiųjų, dirbančių valdžios ir savivaldybių institucijose ar kitose jų atžvilgiu svarbius sprendimus priimančiose įstaigose. Taip, labai gerai, kad jie dirba su kurčiaisiais susijusiose organizacijose, klubuose. Tačiau to nepakanka, reikia, kad būtų daugiau dirbančių už sistemos ribų, išorėje. Užsienyje šioje srityje pasiekta daugiau. Šeimyninė laimė Pokalbio pabaigoje pasmalsavome apie asmeninį Ramūno gyvenimą. Laisvą laiką McRae šeima leidžia įprastai, pagal australiškas tradicijas: keliauja. Šalyje labai populiarios išvykos į gamtą, pėsčiųjų žygiai, nakvynės palapinėse, kelionės automobiliais. Australijoje daug mažiau žalumos, nors gamta yra labai įvairi, pastebėjo svečias. Pokalbio pabaigoje padėkojome R. McRae už skirtą laiką, dalijimąsi svarbia informacija. Tarėmės ir dėl kitų, ateities interviu. (Lengvai skaitoma kalba) Kurčiasis lietuvis Ramūnas McRae dabar gyvena Australijoje. Jis ten dirbo gestų kalbos vertėju, kurčiųjų mokytoju, dėstytoju. Vėliau susidomėjo kurčiųjų psichine sveikata (savijauta), įstojo šio dalyko studijuoti į doktorantūrą (studijos po aukštosios mokyklos). Dabar jau parengė baigiamąjį studijų darbą. Aprašė daugybę psichinės sveikatos sutrikimo atvejų ir priežastis. Apie tai ruošia pranešimus, juos skaito Australijoje ir Europoje. Skaitė ir Lietuvoje. Mokslininkas ragina iš anksto rūpintis kurčiųjų psichine sveikata. Supažindinti žmones su savižudybių istorijomis. Išmokti atpažinti, kada prastėja žmogaus savijauta (ištinka krizė). Nepalikti žmogaus be pagalbos. (Parašai po nuotraukomis) Ramūnas McRae. Mongolijoje su gestų kalbos vertėjais, kuriems neseniai vedė mokymus. Skaito paskaitą La trobe universiteto studentams. Ramūno McRae šeima: jis, sūnus Atticus ir žmona Nicole. Verčia Australijos futbolo lygos rungtynes. Pristato savo mokslinį darbą. Viršelio nuotraukoje - R. McRae filmų demonstracijoje, kur trumpai pristatė 5 filmus apie futbolo poveikį australiečių gyvenime. Asmeninio albumo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama