Kurčiųjų centrams - 25-eri. Kauno kurčiųjų organizacija: veikli, sumani, atspari

Kurčiųjų centrams - 25-eri. Kauno kurčiųjų organizacija: veikli, sumani, atspari...Kauno kurčiųjų organizacija: veikli, sumani, atspari Justina VERTELKAITĖ 2025-ieji Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno skyriui ir VšĮ Kauno kurčiųjų centrui – ypatingi, šiemet minime skyriaus veiklos 75-metį ir centro įkūrimo 25-metį. Nenersime labai giliai į istoriją, bet papasakosime, kaip kito mūsų veiklos per pastarąjį ketvirtį amžiaus. Kodėl reikėjo KKRC? VšĮ Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras (toks ankstesnis įstaigos pavadinimas) buvo įkurtas 2000 metais. Pirmąja direktore buvo paskirta LKD Kauno teritorinės valdybos pirmininkė Malvina Stankauskienė. Centras buvo įkurtas administraciniais sumetimais – tam, kad būtų galima gauti finansavimą, tęsti darbus, teikti Kauno apskrities kurtiesiems paslaugas. Tuo metu LKD Respublikinė valdyba (kas dabar yra LKD) teikdavo vieną bendrą Neįgaliųjų socialinės integracijos programą tuometei Invalidų reikalų tarybai prie LR Socialinės aprūpinimo ministerijos. Gautos lėšos buvo proporcingai paskirstomos visiems miestams. Kaune jau turėjome patalpas, adresu Jūratės g. 19. Dirbo 4 specialistės, kurios teikė socialines paslaugas ir pagalbą kurtiesiems, taip pat – gestų kalbos vertėja bei veikė 4 kultūros ir meno būreliai: tautinių ir ritminių šokių, dramos ir pantomimos bei fotografijos būrelis, ir visiems šiems būreliams vadovavo Vida Eskertienė. Žinoma, turėjome ir patalpų bei teritorijos priežiūros darbuotojų etatus. Bėgant metams finansavimas vis didėjo, atsirado galimybė plėsti veiklas. Bendradarbiaudami su tuometine Darbo birža, įkūrėme kompiuterių klasę, užsitikrinome jos vadovo etatą, toms pareigoms buvo įdarbinta Bronislava Valatkienė ir pradėti organizuoti kompiuterinio raštingumo kursai kurtiesiems. 2003 m. gautas pirmasis apmokamas užimtumo būrelio vadovo etatas, kurį užėmė Rita Diečkuvienė, taip pat veiklas papildė siuvimo, floristikos, keramikos, pynimo iš vytelių užsiėmimai. 2007 m. atsirado psichologo ir imituojamosios dainos būrelių etatai ne tik Kaune, bet ir rajonuose - Prienuose ir Jonavoje. Tais pačiais metais pasikeitė ir organizacijos direktorė – nuo 2007 m. gegužės mėn. įstaigai vadovavo Jūratė Pugačiauskienė. Programiniai pokyčiai. Invalidų reikalų taryba keitė pavadinimą į Neįgaliųjų reikalų departamentą, Neįgaliųjų socialinės integracijos programa buvo pakeista į ,,Socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje‘‘ projektus. Jie buvo teikiami Neįgaliųjų reikalų departamentui (dabar – ANTA). Kiekvienas kurčiųjų reabilitacijos centras rengdavo atskirą projektą ir gaudavo finansavimą veikloms vykdyti. Projekto tikslas – organizuoti kurtiesiems ir neprigirdintiems asmenims pagalbą, atitinkančią jų poreikius, dalyvauti visuomenės gyvenime, ugdyti savarankiškumą, skatinti saviraišką, atstovauti žmonių su klausos negalia teises. Buvo teikiamos ir konsultavimo paslaugos. Finansavimas buvo pakankamas, kasmet didinamas, užteko išlaikyti ir darbuotojus, susimokėti už patalpas, pirkti reikiamų prekių, baldų bei drabužių meno kolektyvų dalyviams. Buvo stiprinamas bendradarbiavimas su Kauno miesto savivaldybės administracija, Socialinių paslaugų skyriumi. Teikėme ir papildomus projektus Kauno miesto savivaldybei. Projektų rašymo laikotarpis. Nuo 2013 metų vėl keitėsi finansavimo tvarka – finansavimas perduotas kuruoti savivaldybėms, o tam, kad gautume finansavimą, reikėjo rengti ir teikti projektus, dalyvauti projektų konkursuose. Čia ir prasidėjo, kaip juokaujame, „linksmieji kalneliai“. Pasikeitus finansavimo tvarkai keletą metų dar gyvenome gana neblogai, gaudavome pakankamą finansavimą, o vėliau, ypač pasikeitus valdžiai Kaune, skiriamų lėšų kasmet ėmė mažėti. Tai lėmė ne tik politiniai pokyčiai, bet ir padidėjęs negalios organizacijų skaičius – kuo daugiau organizacijų, tuo daugiau konkurencijos, kas atsikąs didesnį kąsnį biudžeto. Kadangi savivaldybė dažnai norėjo įtikti visiems, tai ir dalindavo po trupinėlį visiems... Buvo labai sunku išlaikyti darbuotojus, negalėjome užtikrinti ilgalaikio organizacijos veiklų tęstinumo. Akredituotų paslaugų etapas. 2023 m. pradžioje prie įstaigos vairo stojo Mykolas Balaišis. Pasikeitė ir organizacijos pavadinimas – buvo atsisakyta žodžio „reabilitacijos“ ir tapome Kauno kurčiųjų centru. Keitėsi finansavimo tvarka: nuo projektinių veiklų perėjome prie socialinių paslaugų akreditacijos. Būtent šis finansavimo modelis kol kas labiausiai pasiteisinęs iš visų. Ir, kas svarbu, kad iki tol visus pagrindinius savo projektus teikdavome ir vykdydavome per VšĮ, o perėjus prie akreditacijos – veiklas ir pagrindinius projektus įgyvendiname, finansavimą gauname per LKD Kauno skyrių. Juridiniai niuansai. Teisiškai ir administracine prasme, yra LKD Kauno skyrius, veikiantis kaip asociacija, yra Kauno kurčiųjų centras, veikiantis kaip VšĮ, bet realiai esame viena organizacija. Šiuo metu VšĮ kaip organizacija projektų nevykdo, finansavimo negauna, nes beveik visas finansuojamas veiklas vykdome per LKD Kauno skyrių, bet komunikuojame visada po Kauno kurčiųjų centro vėliava, kadangi šiuo pavadinimu esame labiau pažįstami ir atpažįstami viešojoje erdvėje. Darbuotojai. Kaip šiandien atrodo mūsų organizacija? Turime 16 darbuotojų, kurie dirba Kauno mieste ir Kauno rajone, Prienuose, Kaišiadoryse ir Jonavoje. Per 25 metus komandos sudėtis keitėsi, bet turime ir darbo „veteranių“ – Vida Eskertienė, Gražina Dambrauskienė, Greta Gustienė ir J. Pugačiauskienė. Veiklų sūkuryje. Meno kolektyvas „Skambanti tyla“ vienija imituojamosios dainos, pantomimos bei moterų tautinių šokių kolektyvus. Teikiame akredituotas socialines paslaugas, organizuojame dienos užimtumo veiklas, išvykas, paskaitas ir pramogines veiklas, atitinkančias kurčiųjų bendruomenės poreikius. Glaudžiai bendradarbiaujame su Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybėmis, teikiame konsultacijas dėl informacinės aplinkos ir renginių pritaikymo, vedame užsiėmimus apie kurčiųjų kultūrą ir gestų kalbą. Dalyvaujame įvairiuose renginiuose, bendradarbiaujame su muziejais, bibliotekomis, kt. įstaigomis. Vykdome nacionalinius bei tarptautinius projektus. Esame matomi socialiniuose tinkluose. Vizija. Veiklų tiek daug, kad vos spėjame suktis! Juokinga situacija: praėjusiais metais taip buvome įsukę veiklas, kad mūsų bendruomenės nariai jau sakė mums: „Gal baikit, nes mes jau nebespėjame visur dalyvauti. Mums reikia atokvėpio.“ (?!) Tačiau mūsų organizacija kol kas neketina lėtinti apsukų. Norime kurtiesiems atverti kuo daugiau galimybių, tapti dar stipresni ir labiau matomi visuomenėje. (Lengvai skaitoma kalba) Kauno kurčiųjų organizacija sudaryta tarsi iš 2 dalių. Yra Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno skyrius, kuris šiemet švenčia 75 metų jubiliejų. Yra Kauno kurčiųjų centras, kuris šiemet mini 25 metų jubiliejų. Abi šios įstaigos dirba kaip viena Kauno kurčiųjų bendruomenės labui. Straipsnyje pasakojama, kiek daug Kauno organizacija padarė dėl kauniečių per paskutinius 25 metus. (Parašai po nuotraukomis) Dabartinė Kauno kurčiųjų organizacijos komanda. KKC kolektyvas, 2014. Kauno senjorų susitikimas su mokiniais. Šiaudinių sodų pynimo užsiėmime, 2024. Pantomimos būrelio dalyviai šventėje „Tau, Vilniau!“ KKC vadovai: Jūratė Pugačiauskienė, Malvina Stankauskienė, Mykolas Balaišis. Meno kolektyvas „Skambanti tyla“. KKC archyvo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama