Respublikinės valdybos posėdyje

Respublikinės valdybos posėdyje...„Akiračio“ inf. Rugsėjo 4 dieną surengtas nuotolinis LKD RV posėdis. Metmenys. Posėdyje daugiausiai dėmesio skirta pirmajam darbotvarkės klausimui – Lietuvių gestų kalbos metmenų (LGKM) temai. Svečių teisėmis nuotoliniame pasitarime taip pat dalyvavo Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto ir jo sudėtyje veikiančio Gestotyros centro bei LKNUC, Gestų kalbos sklaidos ir mokymo skyriaus atstovės. Kas yra Bendrieji Europos kalbų metmenys (BEKM)? Posėdyje pristatyta, kad tai – dokumentas (standartas), apibrėžiantis kalbos mokėjimo lygius – nuo A1 pradedančiojo iki C2 profesionalaus vartotojo. Dabar bet kurios Europos šalies nacionalinės kalbos metmenys yra rengiami, mokymo programų akreditavimas vykdomas vadovaujantis BEKM. Įskaitant nacionalines gestų kalbas. Vieninteliai čekai Europoje gestų kalbai yra pritaikę BEKM. Posėdžio viešnia LKNUC direktorė Svetlana Beniušienė pristatė mokyklos įgyvendinamą europinį projektą (projekto vadovė Ieva Stelmokienė). Įstaiga, vadovaudamasi BEKM, šiuo metu rengia bei akredituos A1 ir A2 lygių LGK mokymo programas (pradedančiųjų vartotojų), skirtas specialistams, dirbantiems su sutrikusios klausos vaikais. Kalbinių kompetencijų stiprinimui bus parengta LGK mokymui ir mokymuisi skirta medžiaga, kuri bus viešai prieinama nuotolinėje mokymo sistemoje „Moodle“ (daugiau apie projektą – 2025 m. balandžio mėn. „Akiratyje“ „Mokinių su klausos negalia ugdymo sąlygų gerinimas“ – red.). Kas inicijavo tokio projekto rengimą ir kodėl buvo pasirinktas Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (LKNUC)? Mokyklos atstovai informavo, kad įstaigai ŠMSM yra suteikusi Nacionalinio švietimo centro statusą, jis atsakingas teikti visokeriopą pagalbą specialistams, dirbantiems su sutrikusios klausos vaikais. Taigi, projektas iš srities, kurioje tiesiogiai dirba LKNUC specialistai (vieninteliai šalyje). O štai rengti Lietuvių gestų kalbos metmenis, pabrėžė mokyklos atstovės, nėra LKNUC kompetencijų sritis. Po to diskutuota apie organizacinį ir mokslinį potencialą parengti LGKM. Paaiškėjo, kad stokojame daugiau nei turime. Visų pirma, ŠMSM neskiria pakankamų resursų ir dėmesio LGK statusui stiprinti, iš ŠMSM Gestotyros centras veikloms vykdyti treti metai iš eilės tegauna lėšų 1 etatui. Vilniaus kolegija, kaip teigė Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė, iš savo resursų suranda lėšų dar 1 etatui. Štai ir visi finansiniai ištekliai. Apie kokį nuoseklų mokslo tiriamąjį darbą (o LGKM rengimas taip pat būtų mokslo srities darbas) galima kalbėti esant tokiai padėčiai, skundėsi Vilniaus kolegijos atstovės. Lyginta, kokie resursai sutelkti lietuvių kalbos ir kokie LGK tyrinėjimui. Gestotyros centras rodo iniciatyvą. Šiuo metu taip pat įgyvendina europinį projektą: modernizuoja internetinį LGK žodyną, rengia darbui su žodynu specialistus. Tačiau vos projektas baigsis, šiam darbui pasamdyti specialistai ir vėl bus priversti ieškotis kito darbo. Tai esą neskatina kurčiųjų nuosekliai gilintis į pasirinktą sritį, nemotyvuoja stiprinti savo kompetencijų, rinktis mokslininkų kelią. Apie tai susirūpinusi kalbėjo Gestotyros centro direktorė Anželika Teresė. Skatinti kurčiuosius siekti lingvistinio išsilavinimo turi būti visų su kurčiaisiais susijusių institucijų tikslas, kryptinga turi būti šviečiamoji veikla, vieningai pripažino diskusijos dalyviai. Priimti keli sprendimai. Nuspręsta LGKM rengimo klausimu suburti tarpžinybinę darbo grupę. Išsiaiškinus, kad LGKM rengti neužtenka vien gestakalbių profesionalų, kad čia reikia įvairių sričių ekspertų bendrų pastangų, nutarta artimiausiu metu apsispręsti dėl mokslo įstaigos, su kuria bus bendradarbiaujama šioje srityje. Sutarta, kad LGK lingvistų pajėgas tikslinga telkti vienoje įstaigoje – turime per mažai specialistų, kad juos išsklaidytume per kelias organizacijas. Posėdžio dalyviai buvo vieningi ir kitu svarbiu klausimu: LGK statuso stiprinimo vizija turi nuosekliai atsispindėti ruošiamo LKG įstatymo nuostatose. Kitas pasiūlymas, kuriam pritarta – dėl LGKM rengimo organizacinė darbo grupė nedelsdama kreipsis į ŠMSM ekspertus, sieks susitikimo, pradės kampaniją dėl tikslo įgyvendinimo. Kiti klausimai. Aptarta Tarptautinės kurčiųjų savaitės (rugsėjo 22–28 d.) renginių programa. Pasidžiaugta, kad šiemet savaitė bus turininga nacionalinių renginių ir veiklų. UAB „Neveresta“ vadovas Martynas Lankutis pristatė sudėtingą įmonės situaciją: kalbėjo apie bendrovės pastatų kritinę būklę. Nuspręsta, kad būtina ieškoti sprendimų dėl saugumo ir įmonės ateities perspektyvų. Šį klausimą planuojama aptarti ir kitame RV posėdyje. Lietuvos kurčiųjų draugija, pasitelkusi pagalbą, VšĮ Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūrai pateikė projektus dėl LKD pastato langų keitimo ir stogo remonto darbų. Ar projektams įgyvendinti bus skirta lėšų, paaiškės 2026 metų pirmoje pusėje. LKD, teikdama paraiškas, pretenduoja į 60 proc. finansavimą darbams atlikti, likusią sumą reikės padengti pačiai organizacijai arba ieškoti paramos. Būdų pritraukti lėšų remonto darbams ir susirasti kompetentingų partnerių, kaip sakė LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė, buvo ieškoma nuo pat šios vadovybės kadencijos pradžios. O projektus rengti atsirado drąsos, kai ji ir viceprezidentas Paulius Jurjonas baigė Atviros Lietuvos fondo „NVO lyderių akademiją", kur buvo supažindinti su lėšų pritraukimo metodais bei padrąsinti siekti organizacijos tikslų. Žinią RV nariai sutiko labai pozityviai. Taip pat susirinkusieji atsiliepė į VšĮ „Akiračio redakcijos“ prašymą teikti teminius pasiūlymus 2026 metų „akiračiams“. Artimiausias 2025 m. LKD posėdis numatytas surengti „gyvai“ LKD valdybos salėje lapkričio 25 dieną. (Lengvai skaitoma kalba) Nutarta parengti Lietuvių gestų kalbos metmenis, dokumentą apie kalbos mokėjimo lygius. Pranešta, kad dalyvaujame konkurse gauti lėšų kurčiųjų pastato remontui.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama