LGK literatūros vakaras apjungia kartas ir visuomenę

LGK literatūros vakaras apjungia kartas ir visuomenę...Anželika TERESĖ 2025 m. gegužės 28 d. gausi bendruomenė rinkosi į LR Prezidentūros Kolonų salę, į išskirtinį ir jau tradicija tampantį „Poezijos pavasario“ lietuvių gestų kalbos literatūros vakarą – „Gyvenu ir jaučiu gestais. LGK pripažinimo 30-mečio liudijimas“. Pirmosios ponios sveikinimas. Unikalų, autentišką ir nišinį, tačiau itin gausią auditoriją suburiantį renginį jautria, gilia kalba pradėjo renginio iniciatorė ir globėja – pirmoji ponia Diana Nausėdienė. „Šiandien kartu su įžvalgia ir išmintinga partnere Lietuvos rašytojų sąjunga simboliškai iškeliame naują svarbią kūrybos ir gyvenimo koloną, siekdami visuomenę supažindinti su unikaliu kultūros brangakmeniu – poezija, kuri perteikiama be balso, tik kūno ir sielos judesiu, gestais ir mimikos frazėmis“, – kalbėjo pirmoji ponia. Ji padėkojo atlikėjams ir pažadėjo, jog susirinkusieji yra ir bus jų literatūros „skaitytojai“ ir žiūrovai, akyli ir kiekvieną detalę sekantys meninių sumanymų gerbėjai. 10 poetų ir 11 kūrinių. Pažadas netruko būti išpildytas su kaupu: žiūrovai jautriai, atidžiai ir dėmesingai stebėjo ir patyrė 11 autentiškų, originalių lietuvių gestų kalbos (LGK) literatūros kūrinių, kuriuos atliko 10, renginio organizatorės ir srities tyrėjos Anželikos Teresės žodžiais, bendruomenės švyturių. Tai – Arnoldas Matulis, Arūnas Bražinskas, Nijolė Karmazeinė, Vilius Glušokas, Justina Čiplytė, Nina Šamakova ir pati jauniausia poetė Arnėja Matulytė. Debiutai. Programos staigmena – poetinis dviejų kartų, šeimos duetas: J. Čiplytė ir debiutuojanti mama Lijana Čiplienė atliko autobiografinį kūrinį „Nekaltinkit manęs“, kuris itin giliai palietė publiką. Renginį užbaigė kvartetas – dar viena literatūros vakaro dovana: kūrinys „Meilė“, kurį atliko N. Karmazienė, V. Glušokas ir pirmą kartą tokiame formate ant scenos lipantys Marija Rimkutė ir Marius Andrijauskas. Didžioji šių kūrinių dalis – dirbtuvių su gestų kalbų poezijos čempionu, lektoriumi Jurgen Endress vaisiai, vienas kūrinių – bendradarbiavimo su Debbie Z. Rennie rezultatas. Istorinis sprendimas. Vakaras apjungė LGK kalbinį ir kultūrinį paveldą ir prieš 30 metų LR Vyriausybės priimtą nutarimą – LGK yra Lietuvos kurčiųjų gimtoji kalba, tai atsispinti ir pavadinime, o jo dalį – „liudijimas“ – inspiravo vyriausio poeto V. Glušoko kūrinys „Liudytojas“. Jame, kaip ledkalnio viršūnės pasirodo poeto mintys ir patirtis praėjus ilgą gyvenimo kelią: per ir su gestų kalba. Išskirtinai – apie LGK. Kūriniais visi autoriai kalbėjo išskirtinai apie LGK: apie šios kalbos kelią Lietuvoje, kuri itin artima knygnešių istorijai, apie sovietmečio patirtį kurčiojo akimis, apie 1880 m. Milano kongresą, apie savo kaip gestakalbio kitoniškumą ir įvairovės vertę, apie GK svarbą šeimoje augant kurčiai atžalai. Taip pat apie šios kalbos vertinimą: ar LGK tebėra vertybė, ar suprantame, ką ir kaip darome su kalba, – netiesiogiai kūriniu klausė poetė N. Šamakova). Poetai ir šmaikštavo. Sulig kūriniu „Egiptas“ auditorijoje prapliupo malonus juokas ir atsivėrė horizontai, kaip naudinga mokėti gestų kalbas, nes, pvz., jomis galima susikalbėti net po vandeniu! Talkininkų būrys. Kūriniai buvo priartinti prie žiūrovų ne tik kalbantis su autoriais (moderatorius Tomas Ivanauskas), bet į kūrinius žvelgiant iš mokslo pusės. Apie metaforas, kinematografiškumą, neologizmus, ritmą ir kt. kalbėjo LGK tyrėja Teresė. Per dalį kūrinių žiūrovus lydėjo balsai: Dominyko Vaitiekūno, Dovilės Matulienės ir Teresės. Taip pat ir specialiai šiam vakarui parašyta muzikinė partitūra, atliekama gyvai kompozitoriaus ir pianisto Kazimiero Krulikovskio. Viso renginio metu profesionaliu komunikacijos tiltu buvo LGK vertėjai: Artūras Kartanovič, Erika Labanokaitė-Kartanovičė, Viktorija Vaičiūnaitė ir Arūnas Šaukeckas. Svečiai. Renginys pasibaigė gausiu ir labai šiltu grįžtamuoju ryšiu iš Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės, Kultūros ministro Šarūno Biručio, Rašytojų sąjungos pirmininkės Birutės Augustinienės, pirmosios ponios, Prezidentūros, akademinės bendruomenės, bibliotekų atstovų, aktorių, menininkų. Svajonė. O kulminacija tapo, auditorijos širdis sutirpdė 10-mečio gestakalbio berniuko drąsus kreipimasis: „Sėdėjau, stebėjau, man taip patiko ir pagalvojau: „Negi aš tingiu, aš irgi galėčiau sukurti ir pateikti poetinį kūrinį!“ Tokios istorijos dar labiau skatina kalbėti apie LGK kūrėjo statusą ir dar plačiau išskleisti sparnus kūrybiniam skrydžiui. Parašai po nuotr. LGK poetus pristato tyrėja A. Teresė. 2025 m. LGK literatūros vakaro dalyviai susibūrė bendrai nuotraukai. Pirmoje eilėje – garbūs svečiai, renginio globėja D. Nausėdienė, tolėliau – LGK vertėjai. G. Jočytės nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama