Patyčios mokykloje: vaikų apklausos rezultatai

Patyčios mokykloje: vaikų apklausos rezultatai...Patyčios mokykloje: vaikų apklausos rezultatai Rasa RUSOVIČIŪTĖ, Edita NORVAIŠIENĖ LKNUC, norėdamas įvertinti patyčių mastą mokykloje, pavasarį atliko 5–8 klasių ir I-IV gimnazijos klasių mokinių anoniminę apklausą. Į anketos klausimus iš 49 atsakė 44 mokiniai. Saugumas. Saugiai ir labai saugiai mokykloje jaučiasi 32 proc. ir 30 proc. mokinių, nesaugiai – 11 proc., kartais saugiai, kartais ne – 27 proc. Visiškai nesaugiai mokykloje besijaučiančių mokinių nėra. Mastas. Mokinių buvo klausiama, kaip dažnai (per paskutinius 2 mėn.) jie patyrė patyčias mokykloje. 34 proc. atsakė, kad patyčias patyrė 1–2 k. / mėn., 7 proc. – 2–3 k. / mėn., 4 proc. mokinių atsakė, kad patyčias patiria keletą kartų per savaitę; kad patyčių mokykloje nepatiria, atsakė 48 proc. mokinių. Patyčių formos. Pastebėtina, kad vienos ar kitos patyčių formos naudojimą gali lemti vaikų amžius: jaunesnio mokyklinio amžiaus mokiniai dažniau renkasi tiesiogines patyčių formas: pakankamai atvirą tyčiojimąsi, akivaizdžią konfrontaciją (stumdymas, spardymas, mušimas, pravardžiavimas). Vyresnio amžiaus mokiniai dažniau renkasi užslėptą tyčiojimąsi: atstūmimą, ignoravimą, apkalbas, įžeidžiančias ar nemalonias žinutes. Neretas atvejis, kai vienu metu pasitelkiamos ir tiesioginės, ir netiesioginės patyčių formos. Vieta. Dažniausiai patyčios vyksta koridoriuose, valgykloje ir klasėse per pertraukas. Kartais patyčių mokiniai sulaukia ir mokyklos teritorijoje bei mokyklos tualete. Kaip reaguoja į patyčias? 18,2 proc. mokinių teigė, kad atsako skriaudėjui (-ams) tuo pačiu, kitaip sakant „atkeršija“. Tiek pat mokinių, 18,2 proc., nurodė, kad pasako tėvams. Kad tik kartais „keršija“, nurodė 54,5 proc. mokinių, ir 36,4 proc. mokinių – kad kartais pasako tėvams. Ir tik 9,1 proc. mokinių, patyrusių patyčias, apie tai pasako pedagogams. Tai apsunkina pedagogams išsiaiškinti tikrą situaciją ir imtis atitinkamų veiksmų. Ar patys tyčiojasi? 34 proc. nurodė, kad tyčiojosi iš kitų mokinių 2–3 k. / mėn., 16 proc. – 1–2 k. / mėn., 12 proc. 1 k. / sav. ir 2 proc. mokinių nurodė, kad iš kitų tyčiojasi keletą kartų per savaitę. 36 proc. apklaustųjų atsakė, kad niekada nesityčioja iš kitų bendraamžių. Taigi, ši anketinė apklausa parodė, kad dalis mokinių ir patiria patyčias, ir tyčiojasi iš kitų. Sužino per vėlai. Pedagogai dažniausiai pastebi jau kilusį konfliktą, tik tada bando jį stabdyti ir aiškintis priežastis. Tai patvirtina ir mokinių atsakymai į klausimą.18,2 proc. mokinių atsakė, kad mokytojai patyčių nestabdo, o kad kartais ir / ar visada jas stabdo, atsakė toks pats skaičius mokinių (po 40,9 proc.). Kieno pusėje? Kaip patys mokiniai reaguoja, kai pamato patyčias mokykloje? Daugiausiai, net 36,6 proc., teigia, kad bando apginti tą, iš kurio tyčiojamasi. 22,7 proc. stebi ir nesikiša, bet tyliai palaiko patyčias patiriantįjį, 11,4 proc. kreipiasi į suaugusįjį ir 11,4 proc. mokinių stebi ir nesikiša, tačiau tyliai palaiko skriaudėją. 9,1 proc. mokinių aktyviai prisijungia prie skriaudėjo. 15,9 proc. mokinių nurodė, kad dėl patyčių nėjo į mokyklą, kiek mažiau – vengė tam tikrų vietų mokykloje, nėjo į kai kurias pamokas. Priežastys. Apibendrinti apklausos rezultatai parodė, kad LKNUC nėra išimtis ir patyčių apraiškų tarp mokinių yra. Be to, tyčiotis iš kito (-ų) mokiniai renkasi sąmoningai ir neretai puikiai supranta, kad toks jų elgesys yra netinkamas ir nepageidautinas. Mokiniai elgiasi netinkamai dėl įvairių priežasčių: matomo netinkamo elgesio pavyzdžio savo aplinkoje (šeimoje), negebėjimo taikiai spręsti iškilusius sunkumus, noro dominuoti tarp bendraamžių, atkreipti į save dėmesį, bandymo išlieti savo pyktį, nuoskaudas. Šeimos vaidmuo. Ką gali daryti suaugusieji, kad sumažintų patyčias mokykloje ir už jos ribų? Tiesa yra ta, kad mokykla viena šito išspręsti nepajėgi. Labai svarbus yra mokinių tėvų vaidmuo. Dažnai tėvai lengvai visą atsakomybę už vaiko auklėjimą perduoda mokyklai, motyvuodami tuo, kad didžiąją dienos dalį vaikai praleidžia ugdymo įstaigoje. Tačiau vaiko ugdymas prasideda šeimoje, o mokykloje – tęsiamas ir papildomas. Mokykla tarsi arena, kurioje vaikai demonstruoja tam tikrus elgesio modelius ir vertybes, išmoktas šeimoje. Deja, labai dažnai tėvai kaltina mokyklą, o gina ir teisina savo vaiką, taip toliau, nesąmoningai, jį skatindami šitaip elgtis bei palaikydami agresiją. Ar kliaujasi tėvais? Tėvų pagalba ir palaikymas labai svarbus ir mokiniams, kurie patiria patyčias. Labai dažnai vaikai bijo apie patiriamą smurtą pasisakyti savo tėvams, nes nenori jų liūdinti, kai kada jie jaučia gėdą ar net kaltę, kad nesugeba patys apsiginti. Toks elgesys ypač būdingas berniukams. Tą patvirtina ir LKNUC mokinių apklausa, kurios metu daugiau nei pusė apklaustų mokinių atsakė, kad patys sprendžia patyčių situacijas, ir tik 45,5 proc. nurodė, kad ieško suaugusiųjų pagalbos. (Lengvai skaitoma kalba) Mokinių apklausa parodė, kad kurčiųjų mokykloje patyčių yra. Mokytojai teigia, kad patyčias gali sustabdyti tik su tėvų pagalba. Iliustracija prie straipsnio Asociatyvios nuotr. arba piešinėliai temai iliustruoti iš FB.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama