LGK pripažinimo 30-metis: praeitis, dabartis ir ateitis

LGK pripažinimo 30-metis: praeitis, dabartis ir ateitis...„Akiračio“ inf. Straipsnio antraštės žodžiais buvo pavadinta ir gegužės 14 d. Kauno kolegijos ir LKD Kauno skyriaus organizuota nacionalinė konferencija. Renginyje reflektuota apie lietuvių gestų kalbos (LGK) kelią į pripažinimą, prieinamumą, įsitvirtinimą ir kurčiųjų bendruomenės įgalinimą. LGK statuso pokyčiai. Sunku prisiminti kitą LGK temai skirtą renginį, kai pirmojo organizatoriaus iniciatyva priklausė ne Lietuvos kurčiųjų draugijai (LKD). Tad akivaizdu: pokyčių įvyko, LGK iš tikrųjų tampa nacionaliniu turtu, randasi vis daugiau jos puoselėjimo, tyrinėjimų, mokymo, vartojimo ir paslaugų teikimo židinių. Organizatoriai. Renginį moderavo Kauno kolegijos Kalbų centro vadovė Ieva Brazauskaitė-Zubavičienė ir LGK lektorius, LKD RV narys, Kauno kurčiųjų centro direktorius Mykolas Balaišis. Į susirinkusią akademinę ir kurčiųjų bendruomenes, studentus, pedagogus, LGK specialistus sveikinimo žodžiu kreipėsi Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė. Prie renginio organizavimo taip pat prisidėjo Menų ir ugdymo fakulteto dekanas Albertas Juodeika. Pranešėjai. LKNUC LGK metodininkė Ieva Pečiulytė-Silaeva savo pranešime telkė dėmesį į atvejus, kai vaikai ankstyvame amžiuje negauna prieigos prie vienintelės natūraliai jiems išmokstamos – lietuvių gestų kalbos. Pranešėja ragino atkreipti dėmesį į kalbos deprivacijos pasekmes vaiko raidai, socializacijai, mokymuisi. Ji kalbėjo apie būtinybę užtikrinti LGK kalbinį ugdymą nuo pirmųjų kūdikio dienų, siejo LGK prieinamumą su ugdymosi rezultatais, profesiniais pasiekimais, asmens savijauta. Vilniaus kolegijos Gestotyros centro LGK specialistės Gedvilė Diržiūtė ir Dovilė Matulienė apžvelgė LGK žodynų istoriją – nuo popierinių žodynėlių iki internetinio žodyno. Aptarė naudojamą tarptautinį gestų kalbų žodyną Spread The Sign ir jo LGK atvejus; dabartinio internetinio žodyno – lgkz.lt naudojimo statistiką. Taip pat specialistės pristatė šiuo metu Gestotyros centre vykdomą 2 metų trukmės europinį projektą „Gestų kalbos specialistų kompetencijų tobulinimas“ ir, kas labai svarbu, – pranešė apie projekto lėšomis pradėtą rengti naują internetinį žodyną. Auditorija buvo supažindinta su būsimais pokyčiais: atsirasiančia vartotojo paskyra, gestų etiketėmis, kitokiomis paieškos galimybėmis ir kt. Vertimo centro (LGKVC) lietuvių gestų kalbos metodinio skyriaus vedėja Lina Juozaitienė kalbėjo apie LGK programų plėtros, metodikų įvairovės mokyme taikymo poreikį, pasidalino LGK mokymų įvairioms tikslinėms grupėms rezultatais. Taip pat pagrindė būtinybę kurti profesionalių LGK mokytojų rengimo sistemą, kad būtų patenkintas šių specialistų darbo rinkoje poreikis. Supažindino su skyriaus parengtais metodiniais leidiniais. LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė klausytojams pateikė reikšmingiausių LGK įvykių seką, kalbėjo apie 3 dešimtmečius trunkančias pastangas auginti LGK prestižą ir jį pasitelkus – didinti kurčiųjų bendruomenės saviraiškos galimybes, įtaką, galias. Pranešėja dalinosi LKD planais ateičiai, pabrėždama LGK įstatymo priėmimo svarbą jų įgyvendinimui. LGKVC direktorė Ramunė Leonavičienė supažindino su daugiau kaip 20 metų skaičiuojančia LGK vertimo paslaugų teikimo istorija ir per tą laiką įgyvendintais pokyčiais. Pristatė vertėjo profesijos aktualijas, teikiamų LGK vertimo paslaugų naujoves. Ne tik kalbėjo apie iššūkius, bet ir džiaugėsi dėl kurčiųjų: vertimo paslaugų apimčių augimu ir didėjančia įvairove, galimybėmis įsitraukti į šalies visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą, realizuoti kalbos vartojimo teises. Prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Užsienio kalbų instituto (UKI) kalbų šeimos LGK prisijungė prieš 18 metų. UKI direktorė dr. Teresė Ringailienė ir dėstytojas Kęstutis Vaišnora apžvelgė kalbos kaip pasirenkamojo dalyko per tuos metus sklaidą universitete, pasidžiaugė augančiu jos populiarumu ir solidžiais klausytojų skaičiais. Informavo, kad čia LGK gali mokytis studentai, dėstytojai ir visi norintieji. Taip pat – kad VDU Švietimo akademijoje kai kurių specialybių studentams LGK jau yra privalomas dalykas. Pranešimų ciklą užbaigė renginio organizatorius M. Balaišis. Kauno kolegijoje LGK kaip pasirenkamojo dalyko istorija dar neilga – 3 metai. Tačiau tiek laiko užteko, kad LGK įsitvirtintų 1–2 populiariausių užsienio kalbų pozicijoje. Pernai LGK skubios medicinos pagalbos studentams iš pasirenkamojo dalyko tapo privalomuoju. Išvardinęs LGK mokymosi naudas studentams, socialines ir kultūrines, profesines bei asmenines, pranešėjas pabrėžė: „GK mokėjimas yra socialinės atsakomybės išraiška“. Pasak M. Balaišio, naudų yra ir aukštajai mokyklai: LGK praturtina studijų programas, skatina tarpdisciplininį bendradarbiavimą, atsako į visuomenės poreikius, prisideda prie socialinės atsakomybės ugdymo, formuoja įtraukią, šiuolaikišką aukštąją mokyklą. Parašai po nuotr. 3 nuotr. bendras parašas. Gegužės 14 d. Kauno kolegijoje surengta LGK pripažinimo 30-mečiui skirta nacionalinė konferencija. Kauno kolegijos archyvo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama