CODA vertėja O. Zuzo: manyje draugauja du pasauliai

CODA vertėja O. Zuzo: manyje draugauja du pasauliai...Kalbino Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Birželio leidinio pagrindinė pašnekovė – Lietuvių gestų kalbos vertimo centro vertėja Orinta ZUZO. 2025 m. liepos pradžioje Orinta su dar 5 Nuotolinio vertimo poskyrio kolegomis minės darbo BPC 5-metį. Tačiau mūsų heroję su kurčiųjų bendruomene sieja ne tik profesinis santykis. Ji yra CODA (kurčių tėvų girdintis vaikas), o tai ypatingas ryšys. Tad šis pokalbis – ir apie darbą, ir apie gyvenimą. Disciplinuota ir patyrusi LGK vertėja Įsivaizduokite didelę patalpą, kurioje – daugybė kompiuterizuotų darbo vietų. Čia palinkę prie monitorių, užsidėję ausines, į klientų skambučius atsiliepinėja BPC operatoriai. Jie labai susikaupę: ne tik klausinėja klientus, bet tuo pat metu jau užsakinėja jiems reikalingą pagalbą. Visa patalpa dūzgia tarsi bičių avilys. Į ją mus atlydi Stasė Grišinienė, Bendrojo pagalbos centro specialistė, išrūpinusi žurnalistei, fotografei bei dar vienam LGK vertėjui leidimus. Kito vertėjo reikia, kad kuo mažiau trukdytume O. Zuzo darbui. Akimis ieškome mūsų herojės, o ji, jau pakilusi iš darbo vietos, kukliai stovi prie sienos ir laukia, kol bus pastebėta. Pasitempusi, dalykiška, besišypsančiomis akimis. Vos spėjame pasilabinti ir mūsų herojė vėl „pradingsta“ už monitorių. Netrukus mums bus pademonstruota, kaip „veikia“ skubioji pagalba kurtiesiems. Vidaus tarnybos kapitonė S. Grišinienė skambina per mobiliąją programėlę „112 Lietuva“. Kai atsiliepia BPC operatorius, „klientės S. Grišinienės“ mobiliojo telefono ekrane iš karto pamatome vertėją Orintą. O. Zuzo prisijungė iš specialiai LGK vertėjui įrengtos darbo vietos. Yra ir antroji vertėjams pritaikyta darbo vieta. Jei ragelį pakelia, vadinkime, antrasis operatorius, skirtumas toks, kad vertėjui tenka prieiti ir versti stovint jam už nugaros. Mums leidžiama padaryti keletą nuotraukų, pasikeičiame mandagumo frazėmis ir paliekame salę. Akivaizdžiai įsitikiname, kad darbo laikas pašnekesiams su pašaliniais BPC nešvaistomas. Pokalbį tęsiame kitądien, kai Orinta jau yra pailsėjusi po naktinės darbo pamainos. Pirmiausiai pašnekovė supažindina su BPC vertėjo darbo rutina: vienas kitą keisdami LGK vertėjai dirba po 12 val. Pamainos keičiasi, kaip ir BPC operatorių, 7 val. ryto arba 19 val. vakaro. Dirbti tenka kas trečią-ketvirtą parą. Vertėjui per pamainą priklauso 3 pusvalandžiai poilsiui, dar po 5 minutes trumpo poilsio yra skiriama kas valandą. Savo pamainos metu vertėjas negali palikti BPC pastato ir negali išeiti iš darbo patalpos neįspėjęs pamainos vyresniojo, kur eina. O. Zuzo kreipiasi į kurčiuosius, sakydama: „Nenustebkite, jei paskambinę mobiliąja programėle, telefono ekrane išvysite „0“ (vertėjų). Mes iš tikrųjų niekur nedingome, greičiausiai pietaujame ir vėliausiai po 15 min. darbą tęsime. Mūsų „nematyti“, jei nesame darbo vietoje.“ Pašnekovė čia turi galvoje programėlę „LGK vertimai“, kurią taip pat aptarnauja. Skubiosios pagalbos poreikio atveju, nesvarbu, ar būtų BPC virtuvėlėje, poilsio erdvėje, ji prie operatoriaus prisijungtų nedelsdama. Taigi, kaip supratote, BPC dirbantys vertėjai aptarnauja 2 programėles: „112 Lietuva“ (prioritetas), o kai niekas iš registruotų kurčiųjų telefonų numerių neskambina, vertėjai verčia programėlės „LGK vertimai“ klientams (savaitgaliais aptarnauja dar ir programėlę „Webex“). „Tačiau vos tik paskambins klausos negalią turintis asmuo programėle „112 Lietuva“, mes nutrauksime pokalbį ir, operatoriui atsiliepus į skubiosios pagalbos skambutį, versime prioritetinį pokalbį. Svarbu žinoti, kad kurčiųjų bendruomenės nariai pokalbiui „LGK vertimai“ programėle kaip vertėjus gali pasirinkti ir mus, dirbančius BPC. Tačiau mūsų negalima rezervuoti“, – paaiškina pašnekovė. Ką daryti, jei „112 Lietuva“ programėlės klientui trinka vaizdo ryšys? Orinta tvirtina, kad nerimauti nėra pagrindo. Vertėjas perklaus, pasitikslins. Jei ryšys visai nutrūktų, kol jis atsinaujins, klientui siūloma pereiti prie žinučių rašymo. Bet kuriuo atveju, kaip tikina pašnekovė, skubioji pagalba klientui bus iškviesta. Ar jau tapo neseniai įdiegta mobilioji programėlė „LGK vertimai“ sava? „Asmeniškai mane programėlė tenkina, bet mums visiems dar reikia truputį daugiau laiko prie jos priprasti“, – komentuoja pašnekovė. BPC dirbančių vertėjų atsakomybės yra kiek kitokios. Jie laikosi LGK vertimo paslaugų teikimo tvarkos, LGK vertėjo etikos kodekso ir vadovaujasi BPC tvarka. Teiraujamės, ar neatrodo, kad čia dirbančiam vertėjui taisyklių yra per daug? Mūsų herojė šypsosi ir purto galvą: „Vienos taisyklės kitoms neprieštarauja. Tačiau tikrai žinau, kad labai myliu šį savo darbą. Man patinka būti naudinga žmonėms ir patinka čia dirbti. Mūsų darbo sąlygomis rūpinasi, techninę įrangą prižiūri specialiai priskirti BPC specialistai. Labai draugiškas čia dirbančių operatorių kolektyvas.“ „Ir mūsų, vertėjų komanda labai draugiška. Visada nekantraudama laukiu susitikimo su kitos pamainos vertėju. Jaučiame Vertimo centro globojančią ranką: ir bendrai, ir Kauno TS vedėjos Vilmos Liukenskienės asmeniškai. Mums sudarytos sąlygos tobulinti gestų kalbos įgūdžius. Nuo pat pradžių turime direktorės R. Leonavičienės palaikymą ir patikinimą, kad prireikus bet kada galime kreiptis psichologinės pagalbos. Ir tikrai žinau, kad ji būtų nedelsiant suteikta“, – energingai greitakalbe beria pašnekovė. CODA: ypatingas ryšys su kurčiųjų bendruomene „Norėčiau dar atsakymą papildyti perfrazuotais vieno rašytojo žodžiais, – tęsia O. Zuzo: – Esu laiminga eidama į darbą ir jaučiuosi laiminga grįždama iš jo. Kaip ir darbą, labai myliu savo šeimą. Gimus dukrelei Emai, dabar jai jau – 8-eri, pamažėle atradau dar vieną pomėgį – daržininkystę. Taigi, po darbo BPC mėgaujuosi šeiminiu gyvenimu ir paprastais buities malonumais“, – asmeninio gyvenimo skraistę praskleidžia O. Zuzo. Prieš 5 metus, kai Vertimo centro direktorė R. Leonavičienė formavo NVP komandą, atkreipė dėmesį, kad šio darbo pradininkais BPC tapo CODA, kurčių tėvų girdintys vaikai. Teiraujamės pašnekovės, ką, jos manymu, reiškia būti CODA vertėja? Orinta kiek pamąsto ir sako: „Jeigu teiraujatės dėl darbo kokybės, negalėčiau tvirtinti, kad turime pranašumų prieš kitus vertėjus. Vertimo kokybė yra individualu. Tik mūsų LGK vartojimo stažas bet kuriuo atveju ilgesnis nei LGK žinias aukštojoje mokykloje įgijusių vertėjų (O. Zuzo taip pat yra baigusi Vilniaus kolegijos LGK vertimo specialybę). Galima sakyti ir taip: augti kurčiųjų šeimoje – tai plius 18 metų LGK vartojimo prie profesinių studijų Vilniaus kolegijoje.“ Pasako ir nusišypso. O paskui tęsia kelionę mintimis į vaikystę. „Laikau save dvikalbe ir negalėčiau išskirti nė vienos pirmosios kalbos, – tikina herojė. – Lietuvių kalbą, bendraudami su manimi ir sese, tėvai vartojo nuo pat pirmųjų dienų. Žinoma, nuo pat pradžių vartojo ir gestų kalbą. Jei ko nesuprasdavome gestais, paaiškindavo žodžiais. Tai dėl to, kad vyresniosios kartos kurčiuosius mokė lietuvių kalbos pagrindu ir dauguma jų kalbėjo ir lietuviškai. Motina pasakojo, jog jos jaunystės laikais Vilniuje dirbo trys vertėjai. Tad nenuostabu, jog asmeninio gyvenimo reikalus, kai tik galėjo, kurtieji stengėsi tvarkyti patys, savarankiškai. O tam reikėjo lietuvių kalbos. Taigi, tėvai buvo pirmieji dvikalbystės puoselėtojai.“ Ir priduria, jog dabar dėl LGK pripažinimo situacija visai kitokia. Štrichai portretams Profesinėje veikloje O. Zuzo yra disciplinuota, labai atsakinga, pagarbiai klientų paslaptis sauganti Vertimo centro darbuotoja. Tačiau Vilniaus kurčiųjų bendruomenė O. Zuzo pažįsta ir kitokią: kūrybingą sielą, aplinkui skleidžiančią gerą nuotaiką. Darbuotoją, kupiną idėjų, mėgstančią kurti ir dovanoti šventę kitiems, talentingą organizatorę. Prieš įsidarbindama Vertimo centre, Orinta 10 metų dirbo Vilniaus kurčiųjų centre, aptarnavo jo lankytojus. Ji taip pat vadovavo imituojamųjų dainų būreliui, kartu su VKC komanda organizavo daug renginių, išvykų, pasirodymų. Ryšių su Vilniaus kurčiųjų bendruomene, KC kolektyvu nenutraukė iki šiol. Ji yra VKC savanorė. Iš kur tiek polėkio ir energijos? Ogi iš tėvų ir senelių. Prieš Orintą iš motinos pusės dvi kartos buvo kurčiųjų. Senelė buvo tautinių šokių šokėja. O motina, Nijolė Karmazienė, yra žinoma Vilniaus liaudies teatro „Mimika“ aktorė, kurčioji poetė. Tėtis Marjanas – taip pat buvęs ilgametis „Mimikos“ teatro aktorius, kurčiųjų bendruomenės mėgstamas dėl savo draugiško, malonaus būdo. Taigi, Orintoje, kaip sakoma, susiėjo kūrybingi, palankūs giminės genai. O pati asmenybė „iš savęs“ pridėjo empatiją, polėkį, gyvenimo džiaugsmą ir profesinius gebėjimus. Štai ir turime pagrindinius asmenybės ir profesionalios vertėjos portreto potėpius. Neseniai, aplinkybėms palankiai susiklosčius, Orintos draugijoje teko praleisti gerą pusdienį. Tai buvo kurčiųjų bendruomenės renginys ir jauna moteris akivaizdžiai buvo jos dalis. Santykis su kiekvienu, kuriuo labinosi, kalbėjosi, buvo vis kitoks, individualus: kalbėjosi apie vaikus, šeimą ar mokslus, dalinosi bendrais džiaugsmais ir prisiminimais. „Matau, norite paklausti, kaip man pavyksta iš vieno pasaulio „peršokti“ į kitą ir vėl atgal? – „perskaito“ neužduotą klausimą pašnekovė. – Jeigu atvirai – nežinau. Pavyksta nejučia. Ir su kurčiaisiais, ir su girdinčiaisiais jaučiuosi taip pat gerai. Tai tarsi dvi mano gyvenimo puselės. Dėl pilnatvės reikia abiejų. Turiu daug draugų tarp kurčiųjų, turiu ir tarp girdinčiųjų. Nemažai jų – iš vaikystės laikų. Tai mano tėvų kurčiųjų draugų kurti ir girdintys vaikai. Kartu žaidėme, leidome laisvalaikį. O vaikų draugystės – dažniausiai visam gyvenimui. Vėliau gerų pažįstamų ir draugų ratas pildėsi mokslų draugais, kolegomis.“ Pokalbiui išsiplėtojus, mūsų herojė netikėtai pareiškia, kad turi išvykti. Ir sėdusi tėčiui M. Karmazai už nugaros ant motociklo, pamojuoja ir nurūksta į Vilnių. Tad papildomų potėpių asmenybės portretui jau neverta tikėtis? Nebūtinai. Pateikti staigmenų, spontaniškai priimti sprendimą – tai taip pat išskirtiniai O. Zuzo charakterio bruožai. (Lengvai skaitoma kalba) Gestų kalbos vertėja Orinta Zuzo budi Bendrajame pagalbos centre. Ji verčia kurtiems klientams, kai jie kviečia greitąją, policiją, ugniagesius. Orinta papasakojo apie savo darbą, laisvalaikį ir ypatingus santykius su kurčiųjų bendruomene. Ji yra kurčių tėvų girdintis vaikas. Parašai po nuotr. Viršelio nuotr. Orinta Zuzo ir Stasė Grišinienė. Gražinos Jočytės nuotr. Orinta Zuzo BPC vertėjams įrengtoje darbo vietoje. Gražinos Jočytės nuotr. Su kurčiaisiais Berlyne. Vaikų vasaros stovykloje „Tylioji pasaka“. Su kolegomis konkurse „Super miestas“. Teatro dieną – su mikrofonu rankoje. Meno šventėje Šiauliuose. Asmeninio albumo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama