Japonija: amžėjantys vertėjai ir kova už lygiateisiškumą

Japonija: amžėjantys vertėjai ir kova už lygiateisiškumą...Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Tęsiame Japonijos kurčiųjų delegacijos vizito Lietuvoje apžvalgą. Šįkart pažindinamės su Harumi KIMURA, kuri yra gestų kalbos vertėjų Tokijuje dėstytoja ir TV naujienų gestų kalba apžvalgininkė. Vertėjų rengimas. Japonijoje veikia Nacionalinis reabilitacijos centras neįgaliesiems, o jame yra autonominis padalinys – 1990 m. įsteigtas Gestų kalbos vertimo skyrius. Jame rengiami girdintys japonų gestų kalbos (JGK) vertėjai. Iš pradžių vertėjai buvo mokomi 1 metus. 2001 m. buvo pereita prie dvimečių kursų. Kurtieji vertėjai apmokomi trumpuose kuyrsuose. Būsimus vertėjus Tokijuje rengia 4 pagrindiniai dėstytojai: 2 kurtieji ir 2 girdintieji, viena iš jų yra ir ponia Harumi. Be jų, yra daugiau kaip 20 kviestinių dėstytojų. Pasak H. Kimura, iš viso šį mokymo skyrių yra baigę 408 asmenys, išlaikiusiųjų nacionalinį JGK egzaminą – 246. Pagal dvimetę programą besimokantiesiems iš viso rengiami 35 egzaminai. 2 metų mokymo programą sudaro 2400 val. Ponia Harumi atkreipė dėmesį, kad yra kokybės skirtumų tarp vertėjų rengimo sostinėje ir regionuose. JGK vertėjai yra Japonijos kurčiųjų federacijos darbuotojai. Visi regioniniai kurčiųjų skyriai priklauso JKF, tad vertimo paslaugos aprėpia visą šalį. Senosios kartos vertėjai esą jau pasiekė pensinio amžiaus ribą ir traukiasi iš darbo rinkos. Jaunimas JGK vertėjo profesiją renkasi be entuziazmo, o ir atėjusieji į sistemą ne visada ilgai joje užsibūna. „Koks kurčiųjų gyvenimas be vertėjų?“ – apgailestavo H. Kimura. NHK televizija. H. Kimura jau 7 metai yra naujienų JGK apžvalgininkė NHK televizijoje. Trumpos apžvalgos televizijoje gestų kalba vyksta nuo 1990 m. Laidos yra verčiamos kasdien. Darbo dienomis verčiama vakarais, 19 val. (5 min.) ir 20.45 (15 min.), t. y. žiūrimumo piko metu. Šeštadienį verčiama ryte 11.40–12.00 val. ir vakare 19.55 – 20.00 val. Sekmadienį 17.50 val. transliuojamos žinios vaikams, o 19.55–20.00 val. prie ekranų vėl kviečiami suaugusieji. Priklausomai nuo laidos trukmės, verčia 1arba 2 JGK vertėjai. NHK televizija yra sudariusi sutartis su 24 kurčiaisiais apžvalgininkais. Tai privati televizija, išlaikoma iš žiūrovų lėšų. Iš viso Japonijoje veikia 88 televizijos kanalai. Kurčiųjų mokyklos ir mokytojai. Japonijoje veikia 97 valstybinės ir 2 privačios kurčiųjų mokyklos. Kai salėję nuvilnijo susižavėjimo banga, H. Kimura labai nustebo: „Galvojate, kad mokyklų daug? Mes, priešingai, esame susirūpinę, kad jų yra mažai ir dar mažėja.“ Pranešėja informavo, kad vienose ugdymo įstaigose taikomas žodinis metodas, kitose – mokymas paremtas gestų kalba. Kurčiųjų mokyklose mokinių skaičius pastebimai mažėja. Tai pranešėja sieja su tėvų pasirinkimu vaikams implantuoti kochlearinius implantus. Su kurčiais mokiniais dirbantiems mokytojams sudarytos galimybės mokytis gestų kalbos. Beje, pranešėja pasiguodė, kad kurčiųjų bendruomenė ne itin palaiko kurčiųjų mokyklas. Tekančios saulės šalyje mokslo metų pradžia sutampa su sakurų žydėjimo pradžia. Jos Japonijoje pražįsta balandį. Mokslo metai šalyje trunka beveik visus metus. Mokiniai turi trejas įvairios trukmės atostogas. Palyginkime. Lietuviai teiravosi apie JKF nario mokestį. Atsakymas: 100 eurų per metus. Taip pat klausė, ar Japonijoje kurtiesiems mokama neįgalumo pensija. Pasirodo, yra įvairiai. Tiems, kurie geba dirbti ir užsidirbti, neįgalumo pensija nemokama. Tačiau jei žmogus nepajėgia įsitvirtinti darbo rinkoje arba uždirba mažai, tokia pensija jam priklauso. Japonijoje kurčiųjų senatvės pensija siekia apie 1000–1100 eurų. Ar kurtieji Japonijoje turi teisę vairuoti automobilius? Tokią teisę kurtieji turi nuo 1973 metų. Pokytis įvyko tik kreipusis į teismą. Tačiau yra du papildomi reikalavimai: prie automobilio būtini pritaisyti didesni veidrodėliai ir specialus ženklas, kad vairuotojas yra kurčiasis. Japonijoje tik 2022 m. ratifikuota JT Neįgaliųjų teisių konvencija. Tais pat metais priimtas įstatymas, panašus kaip mūsų Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymas. Už kiekvieną palankią kurtiesiems nuostatą jame JKF teko labai sunkiai kovoti. Pasak H. Kimura, iki šiol šis įstatymas netobulas, yra daug taisytinų nuostatų, jis neatliepia visų kurčiųjų poreikių. Dar viena svarbi pergalė. 2015 m. partrenkta automobilio, buvo stipriai sužalota kurčia mergaitė, netrukus ji mirė. Pagal galiojusius to meto įstatymus, tėvams buvo išmokėta visiškai nedidelė kompensacija, nė iš tolo neprilygstanti netekus girdinčio šeimos nario. Kurtieji sukilo. Kūrė plakatus, rašė peticijas. Kova truko 10 metų. 2025 m. sausio 17 d. priimtas teisės aktas, kuriuo kompensacijos už girdinčio ir kurčio asmens netektį pagaliau buvo sulygintos. (Pabaiga) (Parašai po nuotr.) Japonijos kurčiųjų delegacijos vizitas sulaukė didelio lietuvių susidomėjimo. Svečiai vieši LKD: gestą „gerai“ rodo pranešėja Harumi Kimura. Japonijos kurčiųjų delegacija lankėsi Japonijos ambasadoje Lietuvoje. Japonų ir lietuvių gestų kalbų vertėjai dirba vienas šalia kito.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama