Lietuvių gestų kalba: vertybė, kuri įpareigoja

Lietuvių gestų kalba: vertybė, kuri įpareigoja...Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ 2025 m. gegužės 4 dieną sukako 30 metų, kai lietuvių gestų kalba (LGK) pripažinta gimtąja kurčiųjų kalba. Jubiliejinio LGK gimtadienio proga, gegužės 5-ąją, Lietuvos Respublikos Prezidentas ir jo komanda LGK vartotojus ir jos puoselėtojus svetingai pakvietė į savo buveinę. Prezidentūros Kolonų salėje surengtoje konferencijoje apžvelgta ir įvertinta LGK odisėja kelyje į pripažinimą, prieinamumą ir įsitvirtinimą. Aptartos šiandienos kurčiųjų bendruomenės ir LGK aktualijos, ateities perspektyvos. Lietuvių gestų kalba – mūsų nacionalinis turtas Vaida Budzevičienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja, Jo Ekscelencijos Gitano Nausėdos vardu, pasveikino susirinkusiuosius „su ypatinga diena“, kurią pavadino „ne tik kalbos, bet ir kultūros, tapatybės, orumo, bendruomeniškumo ir kovos už lygias teises švente“. „Per 30 metų LGK tapo neatsiejama mūsų visuomenės dalimi“, – pareiškė kalbėtoja. Apžvelgdama įveiktą kelio atkarpą, V. Budzevičienė teigė, kad „padaryta daug“. Pasidžiaugė veikiančia stipria asmenų su klausos negalia organizacija, kompetentingu Lietuvių gestų kalbos vertimo centru (Vertimo centras) ir abiejų organizacijų darbu „petys į petį“. Pranešėja akcentavo Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo priėmimo svarbą. Įvertino nuostatose įtvirtintą LGK kaip kurčiųjų gimtosios kalbos, kultūrinio ir kalbinio tapatumo apibrėžtį, taip pat teisę bendrauti ir gauti informaciją lietuvių gestų kalba. „Lietuvių gestų kalba yra ne tik mūsų nacionalinis turtas, bet ir dalis platesnės – Europos ir pasaulio kurčiųjų kultūros“, – didžiuodamasi sakė V. Budzevičienė. Pasak pranešėjos, išskirtinis Lietuvos privalumas – gerai veikianti nemokamų LGK vertimo paslaugų sistema, pavyzdys Europai ir pasauliui. „Mažoje šalyje rodoma didelė pagarba kalbų įvairovei, – tęsė Prezidento patarėja ir pateikė iškalbingą pavyzdį. – Per COVID-19 pandemiją, 2020 m. vasario 16-ąją pirmą kartą Lietuvos istorijoje, Lietuvos kurčiųjų draugijos prašymu, gestų kalbos vertėjas stovėjo šalia Prezidento per iškilmingą Vėliavų pakėlimo ceremoniją. Netrukus po to visos tiesiogiai per televiziją transliuotos oficialios COVID-19 koronaviruso pandemijai skirtos spaudos konferencijos buvo verčiamas į gestų kalbą.“ „Pirmas kartas JAV istorijoje, kai Baltieji rūmai įsipareigojo kasdienėse spaudos konferencijose pasitelkti amerikiečių gestų kalbos (ASL) vertėjus, buvo 2021 m. sausio 25 diena“, – konstatavo Prezidento patarėja. „Gestų kalbos prestižas auga. Vis daugiau institucijų supranta ją ne tik kaip prieinamumo ir komunikacijos užtikrinimo priemonę, bet kaip visavertę kalbą, žmogaus tapatybės dalį. Tai bendras mūsų visų darbas, kuriuo galima pagristai didžiuotis“, – apibendrino kalbėtoja. Transformacijos ir iššūkiai švietime Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) ministrė Raminta Popovienė atskleidė asmenų su klausos negalia situacijos indikacijas švietime: „Pagal mokyklų pavadinimus galima atsekti visuomenės požiūrį į kurčiuosius ir jų švietimo principus. Pvz., dabartinis Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (LKNUC) nuo 1945 m. vadinosi Vilniaus kurčių-nebylių mokykla (dabar žodžio „nebylys“ nevartojame, kai kalbame apie asmenis su klausos sutrikimu). Vėliau, 1960 m. – Vilniaus kurčiųjų mokykla-internatas, kas reiškė, kad šioje mokykloje besimokantieji buvo paimti iš šeimos, izoliuoti nuo bendraamžių, mokėsi ir gyveno po 8 ir daugiau metų tik uždaroje bendruomenėje.“ O tada kalbėtoja įvertino per pastaruosius dešimtmečius bendrojo ugdymo sistemoje įvykusius pokyčius. Įsteigta kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų vidurinė mokykla (LKNUC), LKNUC suteiktas gimnazijos statusas, įstaigai suteiktas Nacionalinio centro, teikiančio pagalbą švietimo įstaigoms, statusas. „Mokytis gimtosios – gestų kalbos ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklose gali kiekvienas klausos negalią turintis asmuo, nesvarbu, kurią įstaigą – specialiąją ar bendrosios paskirties mokyklą – pasirinks“, – pabrėžė kalbėtoja. Pasak renginio viešnios, pasiekimų yra dar daugiau: Vilniaus kolegijoje vykdoma LGK vertimo studijų programa, LGK tyrinėjimai, rengiamas LGK žodynas, praengta specialiųjų mokymo priemonių asmenims su klausos negalia ir kt. Tačiau iššūkių taip pat netrūksta. Kurčiųjų dvikalbystė, LGK mokymasis ir mokėjimas, didesnis LGK vertimo prieinamumo užtikrinimas, surdopedagogų paslaugų poreikio tenkinimas, ugdymo pritaikomumas, universalaus dizaino plėtra, kurčiųjų kultūros prieinamumas bendrojo ugdymo mokyklose besimokantiems mokiniams su klausos negalia – štai į kokias sritis ir temas ragina dėmesį telkti švietimo ministrė. R. Popovienę klausytojai sutiko ir palydėjo gausiomis „saulutėmis“. Kurčiųjų bendruomenę ir ilgametę (2012–2020 m. ir nuo 2024 m.) Seimo narę sieja brandi bičiulystė. Kurčiųjų bendruomenė dabartinei švietimo ministrei dėkinga už praeityje, vykdant Seimo narės pareigas, įgyvendintą švietėjišką iniciatyvą „Viena diena su Seimo nariu“, už įstatyme įtvirtintas LRT laidų prieinamumo gestų kalba ir su subtitrais kvotas ir dar daugelį kitų dalykų. Pasiekimai socialinėje sferoje LKG pripažinimas – „ne tik istorinė data, bet ir simbolinis laimėjimas visai kurčiųjų bendruomenei bei visai mūsų visuomenei“, – patikino socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Rita Grigalienė. Kalbėtoja vardino padarytus didelius darbus: įsteigti apskričių gestų kalbos vertėjų centrai, kurie vėliau apjungti į dabar veikiantį Lietuvių gestų kalbos vertimo centrą. Įkurta Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacija (2009 m.), 2010 m. įteisinta gestų kalbos vertėjo profesija. 2024 m. pradėta įgyvendinti negalios reforma, kurios vienas iš svarbių tikslų – asmenims su klausos negalia informacijos prieinamumo gestų kalba užtikrinimas ir plėtra. Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros (ANTA) prie SADM direktorė Eglė Čaplikienė savo kalbą pradėjo nuo komplimentų LKD: už tai, kad moka dirbti, kalbėti, „stumti“ idėją“. Pasak ANTA vadovės, kurčiųjų bendruomenės ir LKD lyderių iniciatyvumas, svarūs argumentai lėmė, kad valdžios institucijos buvo įtikintos ir taip uždegta žalia šviesa tokiems tęstiniams projektams, kaip atvejo vadybos, psichologo paslaugų lietuvių gestų kalba, smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje. Taip pat LKD įrodė, kad mobilieji telefonai, planšetės ir kompiuteriai asmenims su klausos negalia, be kita ko, yra ir techninės pagalbos priemonė, tad jie buvo įtraukti į TPNC kompensuojamų priemonių sąrašą. LKD, pasak E. Čaplikienės, buvo „stūmoklis“ kuriant LGK vertėjų atestacijos tvarką. Kaip rezultatyvaus tarpinstitucinio bendradarbiavimo ir partnerystės pavyzdį kalbėtoja pateikė ką tik įdiegtą programėlę „LGK vertimai“, kurčiųjų pamėgtą 112 mobiliąją programėlę skubiosios pagalbos atvejams visą parą. Įteisintą nutarimu, o po to ir įstatyme gestų kalbą vadino ne tik komunikacijos priemone, bet ir laisve. „Laisve būti savimi, būti savarankiškiems ir nepriklausomiems“. Pagarba kalbinei ir kultūrinei įvairovei Atskaitos tašku teikiant skubiąją pagalbą asmenims su klausos negalia Stasė Grišinienė, Bendrojo pagalbos centro vyriausioji specialistė, įvardino 2014 m., kai atsirado galimybė siųsti SMS ir buvo sukurta programėlė GPS112. Nuo tada „tyliojo skambučio“ paslauga buvo vis plėtojama ir tobulinama, kol 2020 m. liepos mėnesį startavo BPC 112 mobilioji programėlė. Pastaroji užtikrina galimybę išsikviesti pagalbą ne tik piktogramomis, tekstiniu susirašinėjimu, bet ir LGK, t. y. vaizdo skambučiu. 2020 m. liepos –2025 m. balandžio mėnesiais per šią programėlę buvo užregistruoti ir skubiosios pagalbos tarnyboms perduoti 849 pranešimai apie pagalbos poreikį. Svarbiausia, pasak pranešėjos, kad paskambinti ir paprašyti pagalbos gali pats klausos negalią turintis asmuo. LGK vartojimo ir prieinamumo plėtra „Jau 6 metus per kiekvienus rinkimus turime patikimus ir atsakingus partnerius – Lietuvos kurčiųjų draugiją ir Lietuvių gestų kalbos vertimo centrą – įgalinančius mus, rinkimų organizatorius, suprantama kalba bendrauti su dar daugiau rinkėjų ir jiems pateikti svarbiausią rinkimų informaciją bei suteikti žinių apie balsavimą“, – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė. Kalbėtoja konstatavo, jog bendromis jėgomis nuveiktas didelis darbas. Faktiškai visose į beveik 1900 rinkimų apylinkių atvykusiems kurtiesiems rinkėjams yra galimybė paskambinti iš savo mobiliųjų įrenginių vaizdo skambučiu ir gauti vertimo į gestų kalbą paslaugą vietoje. „O juk mūsų balsai, nepriklausomai nuo jų garsumo, yra mūsų supergalia“, – didžiuodamasi partnerystės atvertomis galimybėmis sakė pirmininkė. Kalbėtoja įvardino ir kitą labai svarbų bendradarbiavimo ir bendrystės rezultatą: užtikrintą kandidatų diskusijų laidų LRT eteryje, informacijos apie rinkimus vaizdo klipų ir rinkimų dienomis vykstančių VRK spaudos konferencijų vertimą į gestų kalbą. „Gestų kalba yra mūsų pasaulis“ „Gestų kalba yra mūsų identitetas, mūsų kultūra, mūsų pasaulis ir požiūris į jį. Kai turime savo lietuvių gestų kalbą, mes galime atskleisti savo svajones, galime parodyti savo talentą“, –atsiliepdama į sveikinimus, parodytą dėmesį ir pagarbą lietuvių gestų kalbai sakė LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė. LKD lyderė prisiminė svarbiausius draugijos LGK pripažinimo 30-mečio įvykius ir jų datas. Apžvelgusi pasiekimus, susitelkė į artimiausią tikslą – Lietuvių gestų kalbos įstatymo priėmimą. Nacionalinių gestų kalbų įstatymai priimti daugelyje Europos valstybių. Pranešėja retoriškai klausė: ar būsime mūsų žemyne paskutinė šalis, priėmusi tokį teisės aktą? Ką iš esmės pakeistų Lietuvių gestų kalbos įstatymas? Pagal pranešėją – būtų geriausiai kaip įmanoma užtikrintos LGK vartotojų teisės, sudarytos sąlygos puoselėti, plėtoti, saugoti LGK, didinti LGK vertimo apimtis. LGK įsitvirtintų kaip kurčiųjų kalbinės ir kultūrinės tapatybės raiškos priemonė. Būtų sudarytos sąlygos vykdyti nuoseklią LGK mokymo ir vertinimo politiką, įtvirtinta kurčiųjų dvikalbystė. Paspartėtų kitų teisės aktų sureguliavimas pagal LGK įstatymo nuostatas ir būtų pasiektas nacionalinės įstatyminės bazės nuoseklumas LGK ir kurčiųjų bendruomenės atžvilgiu. Lietuva – pavyzdys Europai Arūnas Bražinskas, Vertimo centro direktorės pavaduotojas, sutelkė dėmesį į praeities įvykius, lėmusius, kad šiandien pagrįstai galime didžiuotis sėkmingai veikiančia nelimituotų ir nemokamų LGK vertimo paslaugų sistema. Taip pat – kad esame pavyzdys daugeliui Europos valstybių (pranešėjo nuotr. – 8 psl.). 2001 m. pradėti kurti ir per maždaug 2–3 metus įsteigti 5 apskričių GK vertėjų centrai, kurie 2019 m. apjungti į vieną nacionalinį Vertimo centrą (LGKVC). 2002 m. Vilniaus kolegijoje pradėti rengti LGK vertėjai. 2009 m. pradėta teikti nauja paslauga – nuotolinis vertimas, o 2021 m. atsirado vaizdo medžiagos vertimai. 2011 m. patvirtintas LGK vertėjo statusas. Dar po kelių metų – lietuviai jau ir tarptautiniuose renginiuose stojo versti į tarptautinius gestus (TP) ir iš jų. 2020 m. Vertimo centre įsteigtas Nuotolinio vertimo poskyris, kuris vertimo paslaugas teikia visą parą. 2021 m. Vertimo centro sudėtyje įsteigtas LGK metodinis skyrius. Pasak A. Bražinsko, šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkst. asmenų su klausos negalia (daugiausia kurčiųjų), šalyje dirba apie 110–120 LGK vertėjų. 2024 m. klientams suteikta per 55 tūkst. nuotolinių ir apie 16–17 tūkst. kontaktinių vertimo paslaugų. Kurtieji ar gestakalbiai? Jau vien Gestotyros centro specialisto Mantrimo Danieliaus užduotas klausimas, ar sutinkame su teiginiu, kad „kurtieji ir yra, ir nėra neįgalieji“, buvo aiški įžanga, kad netrukus klausytojai bus nenoromis išprašyti iš malonios ir patogios šventinių pranešimų klausymosi pozicijos. Taip ir buvo. Atrodytų, LGK gestotyros pradininkas ką tik į lietuvių kalbą „atvedė“ užsienietiško termino „Deafhood“ lietuvišką atitikmenį „kurtystė“, o tądien jau klibino jo pagrindus ir kvietė į kurčiųjų gyvenimą ir aktyvųjį žodyną įsileisti terminą „gestakalbis“. Būsimajame Lietuvių gestų kalbos įstatyme taip pat ragino LGK apibrėžimą sieti su „gestakalbyste“. M. Danieliaus siūlymas: „LGK yra esminis gestakalbių bendruomenės tapatybės, kultūrinės raiškos ir socialinės komunikacijos pagrindas“. Kodėl „gestakalbių“, bet ne „kurčiųjų“? Ar tikrai po 50 metų Lietuvoje tebus 1 tūkst. kurčiųjų (taip teigė pranešėjas) ir kurčiųjų bendruomenei, jei neieškos išeičių, gresia sunykimas? Ar liovusis gestų kalbą sieti su kurčiaisiais iš tikrųjų gali pasikeisti požiūris į LGK – klausos implantų naudotojų, girdinčių kurčiųjų vaikų tėvų ir t. t.? Pratęsti diskusiją konferencijoje pradėtomis svarstyti temomis M. Danielius „Akiračio“ puslapiuose žada jau netrukus. Kurtystė, kurtumas ir kalbos deprivacija Suprasti potemės pavadinime minimų terminų esmę ir skirtumus, žinoti pagrindinius kurtystės postulatus, išmanyti kurčiųjų istoriją ir kultūrą, taip pat suvokti kurtystės dovanos unikalumą – tai ir yra raktas į kurtystės pasaulį. Klausytojus, suteikdama informacijos, į jį palydėjo Vertimo centro LGK metodinio skyriaus specialistė Otilija Kolodenskytė-Di Fazio. Tai buvo gražus ir įkvepiantis pranešimas. Kaip ir Ievos Pečiulytės-Silaevos apie kalbos deprivaciją, arba atėmimą. Taigi, ką atimame iš kūdikio ar vaiko, kai neleidžiame jam vartoti ir pasaulį suvokti per natūraliai išmokstamą – gestų kalbą? Kokios yra draudimo, atėmimo, t. y. kalbos deprivacijos, pasekmės? Ir kokias erdves ir gelmes atveria prigimtinės kalbos suteikimas? Tądien išgirdome daug susimąstyti verčiančių teiginių. Po konferencijos vykusią diskusiją, kurią moderavo LKD RV narys, VDU Švietimo akademijos Edukologijos tyrimų instituto doktorantas Kęstutis Vaišnora, aptarsime kituose „Akiračio“ leidiniuose. (Čia yra lengvai skaitoma kalba – LSK) Prieš 30 metų priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo gestų kalba pripažinta kurčiųjų gimtąja kalba. Kas pasiekta per 30 metų? Teikiamos nemokamos gestų kalbos vertimo paslaugos, ir tiek, kiek jų reikia, neribojamos. Gestų kalba tapo kurčiųjų mokymosi, studijų kalba. Rengiami gestų kalbos vertėjai, gestų kalbos žodynas ir mokymosi priemonės gestų kalba. Kurtieji patys gali gestų kalba išsikviesti skubią pagalbą bet kuriuo paros metu. Per programėlę „LGK vertimai“ gali kalbėtis su girdinčiaisiais. Dėl vertimo į gestų kalbą gali dalyvauti renginiuose ir rinkimuose kartu su visais. Gestų kalba kuriama poezija ir vyksta pasirodymai. Renginyje toks pasirodymas ir vyko.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama