Surengtas XXXIV LKD suvažiavimas

Surengtas XXXIV LKD suvažiavimas...„Akiračio“ inf. Balandžio 26 d. Vilniuje LKD suvažiavimo delegatai išklausė ir patvirtino 2024 m. veiklų ir Revizijos komisijos ataskaitas bei pritarė suplanuotiems 2025 m. LKD finansiniams rezervams. Veiklų ataskaita. Prezidentės V. Lukošiūtės pateiktą veiklų ataskaitą žr. pasinaudoję QR kodu. RK ataskaita. Jau tampa tradicija, kad RK ataskaita pateikiama vizualiai, visiems prieinama forma. Naujovė, kad RK pirmininkė Justina Vertelkaitė šiemet komentavo ne tik ataskaitą, bet ir pati teikė bei komentavo kitų delegatų siūlymus ateičiai, svarstė, kaip būtų galima pagerinti esamų lėšų panaudojimą ir pritraukti papildomų. Pirmininkė informavo, kad po ilgos pertraukos LKD administracija pirmąkart išleido mažiau lėšų negu buvo 2024 m. numatyta. Tai leidžia šiemet didinti LKD pastato remonto apimtis. LKD turto išlaikymas. Bene daugiausiai delegatai diskutavo apie LKD turto išlaikymą. Kai kurie siūlė iš nuomos ir įmonių gautas lėšas dalinti LKD ir jos skyrių pastatams remontuoti, nes esą tai ta pati LKD nuosavybė. Tačiau nusvėrė požiūris, kad atėjo laikas rodyti iniciatyvą vietose: racionaliau naudoti LKD nario mokesčio ir už nuomą gautus pinigus, skelbti visuomenines iniciatyvas, mokytis būti savarankiškiems ir daugiau asmeniškai prisidėti. VKC direktorė R. Paulauskienė ragino sekti vilniečių pavyzdžiu: VšĮ Vilniaus kurčiųjų centras ir LKD Vilniaus skyrius, esantis LKD pastate, per keletą metų daugiau kaip 10 tūkst. eurų suma prisidėjo prie patalpų gerinimo. Šis patarimas taikytas LKSK „Gesto“ sporto klubui (jo nariai naudojasi LKD pastato rūsyje įrengtomis patalpomis, kurios dabar ir vėl užpultos pelėsio ir reikalauja investicijų, kad būtų tinkamos naudoti), ŠKC ir PKC. Senelių namai. Nors jau pasirašytos 4 sutartys su senelių globos namais, reikalai vėl stringa. Seneliai dėl patekimo laukia eilėje, kol tai tampa kartais ir neaktualu. J. Pugačiauskienė sakė, kad Kaune ir kitur tokie pasiligoję seneliai nepaliekami likimo valiai, lankomi namuose. Tačiau skubiais atvejais, jei šeimos nariai dirba, centro darbuotojai pas juos patekti negali, neturi raktų. Reikia „vieno mygtuko paspaudimo“ sistemos, kad pablogėjus savijautai senelis sugebėtų prisišaukti greitosios arba VKC pagalbos, svarstė kalbėtoja. I. Pečiulytė-Silaeva teikė siūlymą senelių globos namuose, kur bus priimti kurtieji, įdarbinti asmenis su klausos negalia. Niekas neprieštaravo, bet atkreipė dėmesį, kad LGK vartojimas nėra tolygu profesijai. Reikia pradėti galvoti apie jaunų kurčiųjų nukreipimą rinktis paklausias profesijas ir specialybes, kad vėliau jie galėtų lengviau įsidarbinti, būtų kompetentingi dirbti pasirinktose srityse, atitinkamai ir slaugos namuose. Švietimo klausimai. V. Valiauga teigė, kad įstatymai nenumato kurčių tėvų girdintiems vaikams teikti surdopedagogo pagalbą – ką turėtume daryti? Vienas iš siūlymų buvo steigti atitinkamą asociaciją, kuri sutelktų dėmesį į kurčių tėvų girdinčių vaikų ius. J. Jankutė ragino aktyviau domėtis ugdymo kokybe kurčiųjų mokyklose. Kokiomis sąlygomis kurtieji vaikai mokosi, ar pamokose remiamasi gestų kalba? Ar esant tokiai mokymo kokybei kurčiųjų mokyklos neužsidarys? Otilija Kolodenskytė-Di Fazio papildė: Panevėžio kurčiųjų mokyklos mokiniai pasklido po kitų miestų mokyklas. Siūlė organizuoti šių mokinių tėvų susitikimą, išsiaiškinti dabartinę situaciją, jei reikia, imtis veiksmų. Tebelieka atviras egzaminų ir patikrinimų užduočių pritaikymo kurtiesiems klausimas. Kurtieji tėvai nerimauja, kad dalis mokinių naujomis egzaminavimo sąlygomis, lygiomis su girdinčiaisiais, tiesiog nepajėgs egzaminų išlaikyti. Vėliau J. Jankutė atkreipė dėmesį, kad LKD kraunama užduočių ne pagal jėgas. Kalbėtoja sakė, kad dalį klausimų galima išspręsti vietos savivaldybių įstaigose, tik nesuradus sprendimų ten derėtų kreiptis į LKD. „LGK vertimai“. Kol kas kurtieji nėra patenkinti mobiliosios programėlės kokybe: veikia lėtai, yra kliūčių prisiskambinti. Jie savo priekaištus adresavo LKD. V. Lukošiūtė ragino pasidžiaugti, kad pagaliau aplikaciją bent turime. Argumentavo, kad LKD įdėjo daug darbo, kad ji būtų geresnė. Pabrėžė, kad jos sutvarkymas yra trišalis klausimas: ANTA, programėlės kūrėjų čekų, LKD. LKD nario mokestis. Dauguma delegatų pripažino, kad pajamų didėjimas bei infliacija diktuoja LKD nario mokesčio didinimo poreikį. Tačiau žinoma, kad ne visų kišenės papilnėjo, dalis ir dabartinio 10 eurų mokesčio iš karto nepajėgūs susimokėti. Klausimo sprendimas vėl atidėtas. Ketinama dėl jo didinimo pirmiausiai diskutuoti su vietos bendruomenėmis. Beje, jei nario mokestis būtų padidintas, dalį sumos svarstoma nukreipti „Akiračio“ prenumeratai. Dabar redakcija dėl prenumeratorių stokos turi vykdyti finansuotojų reikalavimus, publikacijas rengia temomis ir apimtimis pagal fondų taisykles. Finansinė „nepriklausomybė“ leistų geriau prisitaikyti prie prenumeratorių poreikių. Paslaugų kokybė. M. Lankutis pasidalino informacija, jog į jį kreipiasi kurtieji dėl centrų darbuotojų elgesio klausdami, į ką jie galėtų kreiptis, jeigu darbuotojai netinkamai elgiasi; ar yra tvarka, kaip galėtų pateikti nusiskundimą. Kiti kalbėtojai pritarė, kad tai aktualu ir dar paminėjo vertimo paslaugų kokybės iššūkius. Svarstė, kaip būtų galima atlikti vidinį paslaugų kokybės vertinimą. Nerimavo, kad neigiami atsiliepimai ne visada pasiekia LKD. Parašai po nuotr. Suvažiavimo delegatai balsuoja. A.Dambrausko nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama