Ne tik pramoga: kaip stalo žaidimai prisideda prie lietuvių kalbos puoselėjimo
All Media Lithuania
Turinį įkėlė
Globalėjant pramogų rinkai, o vartotojui vis dažniau renkantis turinį anglų kalba, lietuviški stalo žaidimai išgyvena savotišką renesansą. Jie ne tik sėkmingai konkuruoja su pasauliniais produktais, bet ir tampa svarbia lietuvių kalbos puoselėjimo ir perdavimo forma. Leidėjai ir žaidimų kūrėjai sutaria: kalba žaidime nėra tik techninis sprendimas, tai – žaidimo patirties esmė.
Lietuvių kalba – ne kliūtis, o pranašumas
Leidyklos „Terra Publica“ plėtros vadovas, knygų ir stalo žaidimų autorius Vytautas Kandrotas pabrėžia, kad lietuviška kalbinė terpė vis dar yra labai stipri ir vientisa, o vartotojai gimtąją kalbą renkasi sąmoningai.
„Čia galima palyginti su situacija kino teatre: žiūrėti filmą, įgarsintą lietuviškai, ar tik su subtitrais, ar originalo kalba? Geras lietuviškas filmas surenka ne mažiau žiūrovų nei pasaulinis bestseleris. Lietuviški stalo žaidimai geba konkuruoti su pasauliniais produktais būtent dėl to, kad kurdami čia vietoje galime pasitelkti vietinius žaidimų kūrėjus, kurie turi nemažą savo gerbėjų ratą ir integruoti Lietuvos aktualijas,“ – sako V. Kandrotas.
Tai ne vienintelis stalo žaidimų lietuvių kalba pranašumas. Pasak V. Kandroto, kalba gali iš esmės keisti žaidimo patirtį. „Pailiustruosiu konkrečiu stalo žaidimų mėgėjo pavyzdžiu. Jis pats, kaip tėtis, puikiai kalba anglų kalba, tačiau šeimoje auga 9 ir 12 metų vaikai. Žaidžiant angliškus žaidimus, vaikai nuolat rodo tėčiui savo turimas žaidimo korteles ir prašo išversti paaiškinimus ant jų. „Žinoma, aš išverčiu, bet aš jau žinau, kokius resursus turi vaikas savo rankose. Kaip man žaisti? Apsimesti, kad nemačiau, ir specialiai pasidavinėti? Ar pasinaudoti pranašumu ir laimėti?“ Bet kuriuo atveju tokia situacija keičia tiek tėčio, tiek vaikų kaip žaidėjų patirtį“, – stalo žaidimų gerbėjų patirtimis dalijasi V. Kandrotas.
Jis pastebi ir tai, kad užsieniniai stalo žaidimai, net jeigu jie išverčiami į lietuvių kalbą, kartais žaidėjui lieka svetimi. Mums gali būti nesuprantami įvairūs personažai, legendos, patarlės ar pokštai. Net ir juos pritaikius lietuvių kalbai, vertimas dažnai gali skambėti kaip klišė, o tai žaidėjai įprastai pastebi.
Stalo žaidimuose ne vien norminė kalba, bet ir slengas
Tiesa, tai, kad stalo žaidimas yra lietuvių kalba, dar nereiškia, jog žaidimo patirtis bus maloni ir sklandi. „Terra Publica“ Leidinių skyriaus vadovė Lina Juknė sako, jog kokybiškam stalo žaidimui reikia trijų tarpusavyje susijusių komponentų: žaidimo taisyklių, dizaino bei turinio. „Visos dalys yra vienodai svarbios ir glaudžiai sąveikaujančios. Kalbos prasme stalo žaidimuose bene svarbiausią vaidmenį atlieka aiškumas ir patogumas vartotojui. Pagrindinė užduotis kūrėjams yra rasti tinkamus žodžius, apibūdinimus, kad žaidėjai kuo lengviau ir paprasčiau įsilietų į žaidimą”, – teigia L. Juknė.
Ko gero, dalis žaidėjų apie tai nesusimąsto, bet stalo žaidime labai svarbu ir kalbos skambesys, ritmas, estetika, bet tuo pačiu tekstas turi būti trumpas, nes plotas stalo žaidimuose yra gana ribotas.
„Kalbos specialistas prie žaidimo prisiliečia mažiausiai du kartus. Pirmasis kartas yra įpusėjus žaidimo kūrimui, kuomet redaguojami tekstai ir teikiamos pastabos, antrasis prisilietimas vyksta prieš leidžiant žaidimą gamybai, tada atliekama maketo korektūra. O tai, kiek kalbininkui reikės įdėti darbo, labiausiai priklauso nuo žaidimo tipo - vienaip dirbame su lokalizuotais žaidimais, kitaip su autoriniais lietuviškais. Yra žaidimų, kuriuose tekstinė informacija minimali, tad kalbininkui tenka redaguoti tik žaidimo taisykles, tuo tarpu klausimų-
atsakymų žaidimuose kalba, jos aiškumas, naudojamos formuluotės atlieka itin svarbų vaidmenį“, – pasakoja L. Juknė.
Beje, stalo žaidimuose, kaip ir gyvenime kalba gali būti įvairi ir nebūtinai norminė. „Stalo žaidimų taisyklėse gali būti tiek taisyklinga lietuvių kalba, tiek naudojamas slengas. Pavyzdžiui, stalo žaidimo „Pietinia kronikas“ taisyklės ir užduočių kortelės buvo parengtos šiaulietiška tarme, kaip ir garsiajame Rimanto Kmitos romane“, – pasakoja V. Kandrotas.
Stalo žaidimas ne vien lietuvių kalbos išsaugojimui, bet ir edukacijai
Leidyklos „Terra Publica“ asortimente gausu stalo žaidimų, susijusių su Lietuvos istorija, aktualijomis, sukaktimis, o leidyklos komanda tame įžvelgia prasmę.
„Mums svarbu kurti žaidimus, kurie kalba apie Lietuvą, jos žmones ir jos istoriją, nes tikime, kad žaidimas yra viena iš gyviausių kultūros formų. Stalo žaidimai natūraliai suburia šeimas ir bendruomenes, o būtent tokioje aplinkoje lengviausia perduoti tradicijas, žinias ir bendrą tapatybę. Lietuviškos realijos mūsų žaidimuose nėra tik rinkodarinis sprendimas – tai sąmoninga leidyklos vertybinė kryptis. Norime, kad žaidimai būtų ne tik smagūs, bet ir prasmingi: kad jie įkvėptų domėtis tuo, kas mus formuoja, padėtų atrasti mažiau žinomus Lietuvos istorijos ar kultūros kampelius, primintų datas ir įvykius“, – teigia leidyklos Rinkodaros vadovė Raminta Tarnauskaitė.
V. Kandrotas pastebi, jog stalo žaidimai ne vien prisideda prie lietuvių kalbos išsaugojimo, ypač dabar, kai skaitomumas mažėja ir vis sunkiau išlaikyti dėmesį ilgesnį laiką, bet ir tampa edukacine priemone, kuri gali turtinti žodyną. „Be jokios abejonės, viena iš stalo žaidimų paskirčių – edukacija. Esame išleidę net gi skiemenavimo žaidimą priešmokyklinukams „Kur dra-ko-no uo-de-ga?“ kuris buvo greitai išpirktas, ir parodė tam tikrą tokių produktų trūkumą“, – teigia V. Kandrotas.
Tiems, kurie dar abejoja, ar lietuviško stalo žaidimo patirtis pateisins lūkesčius V. Kandrotas pataria: „Jeigu žaidimas išleistas lietuvių kalba, reiškia, kad nemaža komanda žmonių prieš Jums perkant tą žaidimą, išnarstė jį po detalę, išvertė arba sukūrė jo turinį, ištestavo ir įvertino, ir priėmė sprendimą išleisti lietuviškai.“
Autorius: Gerda Vaičiūnaitė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama