V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė: specialistų trūkumas – viena didžiausių problemų resocializacijos sistemoje

Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia pokalbių ciklą „Resocializacija: ar priimsime suklydusį?“ Paskutinėje dalyje V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė pasakoja, kaip skirtingai interpretuojame socialinius ryšius, kokios emocijos gali paskatinti nusikalstamą elgesį ir kaip su jomis tvarkytis.

youtube.com video

„Nusikaltimai yra skirtingi, o lemiamų veiksnių gali būti labai daug, net ir analizuojant tą patį nusikalstamą elgesį. Tačiau, akivaizdu, emociniai išgyvenimai yra svarbūs, nes nuolat dalyvauja mums priimant sprendimus“, – aiškina ji.

V. Cimalanskaitės-Kazlauskienės teigimu, tam tikri elgesio modeliai gali būti išmokstami tiek šeimoje, tiek kitoje socialinėje aplinkoje, pavyzdžiui, bendraamžių grupėje ar platesnėje visuomenėje.

„Pavyzdžiui, jeigu artimoje aplinkoje ar visuomenėje palaikomos smurtinį elgesį pateisinančios nuostatos, tai gali padidinti riziką, kad smurtinis ar kitas nusikalstamas elgesys bus pateisinamas ir paties asmens“, – dėsto ji.

Tyrimai taip pat rodo, kad nusikaltimus darantys asmenys dažnai skirtingai interpretuoja socialinius santykius ir patį bendravimą. Skirtingos socialinių situacijų interpretacijos gali paskatinti agresiją ar nusikalstamą elgesį.

Vilniaus universiteto psichologijos mokslų daktarė Violeta Cimalanskaitė-Kazlauskienė. Bernardinai.lt nuotrauka

„Neišvengiamai nuolat interpretuojame kitų žmonių elgesį socialinėse situacijose, ir nuo to priklauso, kokius sprendimus priimame. Nusikalstamas elgesys čia nėra išimtis. Negana to, pastebėta, kad tam tikri socialinės informacijos apdorojimo šališkumai yra susiję su agresija. Vienas iš jų – priešiškų ketinimų suvokimas, kai žmogui atrodo, jog kitas asmuo nusiteikęs priešiškai, nepalankiai jo atžvilgiu arba kelia grėsmę“, – teigia psichologijos mokslų daktarė.

Ji prideda, jog tyrimuose, kuriuose nagrinėjami asmenų, linkusių elgtis agresyviai ar pasitelkti smurtą, informacijos apdorojimo procesai, pastebima, kad jiems būdingas klaidingas priešiškų ketinimų priskyrimas kitam žmogui, ypač susidūrus su nevienareikšmiais socialiniais signalais.

„Pavyzdžiui, daugeliui pažįstama situacija, kai prasilenkiant žmonės netyčia susitrenkia pečiais. Vienam tai gali atrodyti nereikšminga situacija, kurią galima interpretuoti kaip išsiblaškymą ar neapskaičiavimą. Tačiau kitas asmuo tai gali suprasti kaip sąmoningą veiksmą – kad buvo tyčia užkliudytas, kad norėta pakenkti, pažeminti ar kažką parodyti. Tokios interpretacijos, savaime suprantama, gali skatinti agresyvų atsaką.

Taip pat pastebima, kad asmenys, linkę reaguoti agresyviai ar smurtiniu elgesiu, kai kuriose situacijose gali perdėtai vertinti suvokiamą pavojų ir pasirinkti reakcijas, neatitinkančias realios situacijos grėsmės. Tokiu atveju elgesys gali būti pernelyg gynybiškas ar agresyvus“, – nurodo V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė.

Socialinių santykių interpretavimas

Mokslininkės teigimu, interpretuoti ir suprasti socialines sąveikas mokomasi nuo pat vaikystės. „Pirmiausia to mokomės šeimos aplinkoje, kur praleidžiame daugiausia laiko augdami ir bręsdami. Šeimos vaidmuo čia itin reikšmingas. Pastebėta, kad socialinės informacijos apdorojimo netikslumai dažniau pasireiškia tiems asmenims, kurie augo ar ilgai gyveno psichologiškai ar fiziškai nesaugioje aplinkoje, ypač jei ta aplinka buvo traumuojanti, jei buvo dažnai matomas ar patiriamas smurtinis arba agresyvus elgesys“, – tikina ji.

Nusikalstamo elgesio neįmanoma paaiškinti vienu veiksniu ar tik bendraamžių grupe, kurioje palaikomos kriminalinės ar rizikingos nuostatos.

Pašnekovė prideda, kad taip pat būtina mokytis ir emocijų reguliacijos, o tai irgi prasideda šeimoje. „Emocijų reguliacija daro didelę įtaką sprendimų priėmimui, impulsyvumui ir panašiems procesams. Šeimoje žmogus pirmiausia mokosi atpažinti savo emocijas, tvardytis, kontroliuoti impulsus ir priimti labiau apgalvotus sprendimus“, – aiškina V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė.

Anot jos, paauglystėje ypač svarbus draugų ir bendraamžių ratas, kai noras būti priimtam, pripažintam ir įvertintam gali skatinti rizikingą elgesį.

„Nusikalstamo elgesio neįmanoma paaiškinti vienu veiksniu ar tik bendraamžių grupe, kurioje palaikomos kriminalinės ar rizikingos nuostatos. Potraukį nusikalsti lemia daugybė veiksnių ir skirtingos socialinės aplinkos. Vis dėlto tai, kas vyksta aplinkui – matomi, palaikomi ir pastiprinami elgesio modeliai, – neišvengiamai daro įtaką“, – tvirtina mokslininkė.

vaikai šeima Pexels.com nuotrauka

Emocijos ir jų stiprumas rizikingose situacijose

„Tyrimai rodo, kad kuo stipresni emociniai išgyvenimai apima žmogų, tuo sunkiau jam apgalvoti savo veiksmus. Tokiu atveju emocijos tarsi užvaldo ir nulemia sprendimus, kurių žmogus galbūt nepriimtų būdamas ramus. Jei kalbame apie nusikalstamą elgesį, dažnai išskiriamas sunkiai kontroliuojamas pyktis, jis gali provokuoti agresyvų ar smurtinį elgesį“, – dėsto V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė.

Pasak mokslininkės, skirtingiems nusikaltimų tipams būdingos įvairios emocijos. „Turtinių nusikaltimų atveju svarbus malonumo ir pasitenkinimo išgyvenimas, ypač numatomas pasitenkinimas. Jei žmogus tikisi, kad padaręs nusikaltimą patirs naudą – ne tik materialinę, bet ir emocinę, – šis numatomas pasitenkinimas gali tapti vienu iš veiksnių, didinančių nusikalstamo elgesio riziką“, – nurodo ji.

Smurtinius nusikaltimus neretai paskatina pyktis, įtūžis. „Gali būti patiriamas neteisingumo jausmas, kai žmogus gynybiškai reaguoja siekdamas atkurti teisingumą taip, kaip supranta. Noras keršyti taip pat gali būti labai svarbus emocinis potyris“, – teigia pašnekovė.

Kaltės jausmas ateina po laiko

„Kaltė, kuri kartais kyla dar prieš padarant nusikaltimą, skatina apgalvoti, kaip jausiuosi įvykdęs nusikaltimą. Tačiau ne visais atvejais pavyksta apsvarstyti priimant sprendimą. Tam reikia laiko, gebėjimo reguliuoti savo emocijas. Tik tuomet atsiranda galimybė labiau įvertinti pasekmes, įskaitant ir tai, kaip jausiuosi įgyvendinęs vieną ar kitą sprendimą ir sužalojęs kitą žmogų“, – sako psichologijos mokslų daktarė.

Impulsyvumas yra vienas iš reikšmingų veiksnių, didinančių nusikalstamo elgesio riziką. „Todėl labai svarbus laikas. Pirma, dėl laiko stokos neįvertinamos sprendimo pasekmės ne tik pačiam asmeniui, bet ir kitiems. Antra, laikas svarbus ir tada, kai sprendimas grindžiamas stipriais emociniais potyriais. Tada laiko gali prireikti nusiraminti, nes emocijos užplūsta, bet jos taip pat atslūgsta“, – tikina V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė.

nusikaltimas Pexels.com nuotrauka

Anot pašnekovės, jei žmogus leidžia sau trumpai sustoti, tuomet jis gali pasiekti kitokią emocinę būseną, dėl kurios sprendimas elgtis agresyviai ar nusikalstamai nebus priimtas.

Tačiau ji pastebi, kad tai galioja ne visada: „Egzistuoja labai kruopščiai suplanuotų nusikaltimų, kuriems skiriama daug laiko. Tokiais atvejais šis principas nebeveikia.“

Specialistų, galinčių padėti valdyti emocijas, trūksta

Paklausta, ar dabartinės resocializacijos programos Lietuvoje pakankamai dėmesio skiria psichologiniams aspektams – emocijų valdymui, socialinių santykių interpretavimui, jau padarytų nusikaltimų analizei, – V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė teigia, kad priemonės egzistuoja, tačiau jas visada galima tobulinti ir plėsti.

„Lietuvoje yra programų, kurios taikomos bausmių vykdymo sistemoje, ir jų tikslas – keisti klaidingus mąstymo modelius, valdyti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir stiprinti apsauginius veiksnius. Programų yra, taip pat turime parengtų specialistų. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete veikia teisės psichologijos programa, pagal kurią rengiami specialistai, gebantys atpažinti nusikalstamo elgesio rizikos veiksnius ir su jais dirbti.

Tačiau didesnė problema yra specialistų trūkumas sistemoje – tų, kurie galėtų realiai teikti paslaugas, kurių tikslas yra keisti nusikalstamą elgesį ir mažinti riziką“, – nurodo mokslininkė.

Unsplash.com nuotrauka

Jos teigimu, būtent specialistų stygius yra viena didžiausių problemų Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje.

„Šis trūkumas atskleidžia ir platesnę problemą, susijusią su politine valia, – kiek dėmesio ir lėšų skiriama ne tik pačiai bausmės atlikimo sistemai, bet ir resocializacijai. Į resocializaciją būtina investuoti: įdarbinti aukštos kvalifikacijos specialistus, mokėti jiems konkurencingus atlyginimus ir sudaryti sąlygas nuolat tobulėti. Kol kas politinė valia šioje srityje, mano manymu, nėra pakankama, kad būtų užtikrintas reikalingas dėmesys resocializacijai ir intervencijoms, galinčioms realiai padėti mažinti nusikalstamo elgesio riziką“, – tikina V. Cimalanskaitė-Kazlauskienė.

Medijų rėmimo fondo logotipas Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.