Melagienų kūrėjai neatostogauja

Šią vasarą Lietuva, Latvija ir Estija tapo intensyvios ir kryptingos Rusijos dezinformacijos kampanijos taikiniu. JAV, Ukrainos ir Europos politikai, Baltijos šalių valdžios institucijos bei medijų analizės platformos fiksavo platų melagienų spektrą, skleidžiamą per „Sputnik“, „Baltnews“, „RIA Novosti“ ir kitus Kremliaus kontroliuojamus kanalus, skirtingomis kalbomis, įskaitant rusų, lietuvių ir latvių, skelbiant klaidingus naratyvus.

Taikinys Nr. 1 – NATO

Vienas ryškiausių naratyvų – apie NATO karių buvimą Baltijos šalyse. Gegužės pabaigoje, kai Lietuvoje vyko Vokietijos brigados karinės pratybos, rusų propagandos kanalai paskelbė melagingų pranešimų apie tariamą pasienio su Lenkija (Suvalkų koridoriaus) gyventojų masinę evakuaciją, esą grėsė karinis konfliktas su Rusija ir kilusi gyventojų panika. Melagienų kūrėjai netgi citavo tariamus Vokietijos portalo „Bild“ teiginius, kurie, žinoma, buvo išgalvoti. Privačiuose „Telegram“ kanaluose šie tekstai vėliau buvo pateikiami jau su „ekspertų“ komentarais apie „ilgalaikę, slepiamą vokiečių okupaciją“ ir siekė sukelti įtampą Baltijos gyventojų ir tarptautinėje auditorijoje.

Neigiamai nušviesta ir Vokietijos brigados Lietuvoje inauguracija. Pagrindinės priešiškos žinutės teigė, kad NATO šalys kelia grėsmę sąjunginei valstybei ir fiksuoti bandymai diskredituoti Lietuvos valstybę, tikinant neva brigados dislokavimas žymi „prarastą Lietuvos suverenitetą“. Baltarusijos užsienio reikalų ministerija siekė brėžti istorines paraleles su Antruoju pasauliniu karu, Vokietijos brigados dislokavimą įvardinant kaip „besikartojančią istoriją“.

Oficialūs Rusijos pareigūnų pareiškimai neigiamai nušvietė Baltijos jūros regione vykusias NATO ir Lietuvos kariuomenes pratybas. Pagrindinės priešiškos ir klaidinančios žinutės tikino neva NATO karinės pratybos prie Baltarusijos ir Rusijos sienos kelia grėsmę šioms valstybėms ir rodo Aljanso narių agresyvias intencijas. Įtampa informacinėje erdvėje šiuo klausimu išaugo po gegužės 14 dienos incidento, kuomet Estijos karinės jūrų pajėgos bandė sulaikyti, įtariama, šešėliniam Rusijos laivynui priklausantį tanklaivį „Jaguar“. Mėnesio eigoje šis įvykis plačiai sietas ir su minėtomis pratybomis, siekiant sustiprinti naratyvą apie grėsmes, kylančias iš Baltijos jūros regiono, ar net tai, kad Baltijos jūra – būsimas NATO–Rusijos konfrontacijos taškas.

Tokios Kremliaus propagandos tikslas labai paprastas – NATO karių buvimą Baltijos šalyse vaizduoti ne tik kaip tiesioginę grėsmę Rusijai, bet ir kaip pavojų vietos gyventojams, nors Baltijos šalyse visi puikiai supranta, jog aljanso karinės pajėgos dislokuotos veikia pagal tarptautines sutartis ir vieninteliu tikslu – Baltijos šalių saugumui užtikrinti galimos Rusijos agresijos atveju.

Dėmesys Ukrainai

Tuo pat metu Kremliaus ruporai platino melagingus pasakojimus apie Baltijos šalių paramą Ukrainai. Vienas tokių naratyvų – kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos kariuomenės tiesiogiai dalyvauja kovose Ukrainoje, vykdo dronų atakas Rusijos teritorijoje, tokias kaip tariamas incidentas Pskovo oro uoste, iš kurio, Rusijos propagandos teigimu, net keturi rusų kariniai orlaiviai buvo sugadinti. Anot Kremliaus propagandistų, tai jau esą pretekstas karui (casus belli) ir galimai Rusijos atakai prieš Baltijos šalis. Nors tokia ataka jokių nepriklausomų šaltinių ir užsienio karo ekspertų nebuvo patvirtinta, Kremliaus propagandos kanalai naudojo šį naratyvą siekdami įtikinti, kad Baltijos šalys eskaluoja konfliktą ir kelia grėsmę Rusijai.

Papildomai buvo platinama dezinformacija apie Baltijos šalis kaip „rusofobines“ valstybes, kuriose esą sistemingai engiamos tautinės rusų mažumos teisės. Kalbėta apie tariamą persekiojimą, diskriminaciją ir priverstinį emigravimą iš Lietuvos ir Latvijos į Rusiją ar Baltarusiją. Keistos istorijos apie masinę migraciją per jų įtaką socialiniuose tinkluose skelbė tokie asmenys kaip Konstantinas Rudakovas – platinantys „žinias“, jog rusakalbiai persekiojami ir diskriminuojami dėl savo kalbos, todėl verčiau ryžtasi palikti savo gyvenamas vietas Lietuvoje ir Latvijoje.

Dar vienas melagingas naratyvas – Baltijos energetinės nepriklausomybės diskreditavimas. Po susinchronizavimo su vakarietiška elektros sistema vasario 9 dieną, rusų propaganda pabrėžė, kad Baltijos šalys neva sutriko, kad jų elektros tinklai nėra patikimi, kad visuomenė kenčia nuo elektros ir dujų krizės. Kremliaus kontroliuojami portalai ir „Telegram“ kanalai skelbė apie „tamsą ir šaltį“ Lietuvoje bei artėjančią energetinės krizės grėsmę.

Be to, egzistavo melagienų linija, vaizdavusi Baltijos šalis kaip istorines „rusiškas žemes“. Gegužės 9 dienos proga internete pasirodė teiginių, neva Baltijos šalys yra rusų žemės, o jų gyventojai – okupuoti, erzinusiai vadinami „įkaitais“. Tai buvo siejama su vietinių sovietinių simbolių draudimais, ypač šv. Jurgio juostelių ar Z raidės naudojimo draudimu, nors realybė rodo, kad toks draudimas neegzistuoja, o rėmimas demokratinis.

Sąsajose su NATO platinama dar viena melagiena apie COVID-19 plitimo sukėlimą, esą NATO kariai į Baltijos šalis atvežė virusą. Ankstesnis melagingas laiškas tariamai iš NATO generalinio sekretoriaus neva pranešė apie brigados išvedimą. Šios operacijos buvo vėliau demaskuotos, tačiau jų tikslas – diskredituoti NATO ir sukelti pasitikėjimo krizę tarp šalių gyventojų ir valdžios.

„Melo ugniagesių žarna“

Konkrečių pavyzdžių gausa liudija apie tikslingą melagienų srauto, vaizdžiai vadinamo melo ugniagesių žarna (angl. firehose of falsehood), strategiją – informacijos srautas platinamas dideliais kiekiais įvairiais kanalais be jokio nuoseklumo ir faktų patvirtinimo. Net kai vėliau išryškėja melas, melagingų naujienų skleidėjai savo „žinių“ beveik netaiso ir nepapildo naujai paaiškėjusiais ir melagieną demaskuojančiais faktais. Tokiu būdu Baltijos regiono rusakalbė informacinė erdvė buvo užlieta melagingomis žiniomis, kurios skleidė chaosą, susiskaldymą ir netikrumą.

Melagienų auditorija buvo skirtinga: vienos žinutės orientuotos į Rusijos vidaus gyventojus, siekiant nukreipti dėmesį nuo šalies vidinių problemų, kitos skirtos rusakalbiams Baltijos šalyse bei emigrantams. Jų tikslas – kurstyti nepasitikėjimą vietos valdžia ir skatinti prorusiškus jausmus. Tarptautinėje auditorijoje siekta sumenkinti Baltijos šalių poziciją ES ir NATO, vaizduojant jas kaip itin radikalias, pavojingas ir nestabilias valstybes.

Kremliaus skleidžiamų melagienų įtakos mastas įvertinamas milijardais galimų kontaktų. Debunk EU vertinimu, vien vasaros laikotarpiu melagingą Rusijos propagandistų sukurtą turinį galėjo matyti daugiau nei 1,3 mlrd. vartotojų socialinėje erdvėje rusų kalba Baltijos šalių regione. Žinoma, jau anksčiau tokie Kremliaus veiksmai neliko nepastebėti. Kaip reakciją į tai Lietuva, Latvija ir Estija blokavo Rusijos propagandos kanalus, įskaitant RT, „Sputnik“ ir kitus oficialius žiniasklaidos kanalus, tačiau įvairios privatiems asmenims ar jų grupėms priklausančios „Facebook“ ir „Telegram“ paskyros ir toliau veikia be jokių apribojimų.

Šiomis melagienomis skatinamas susiskaldymas tarp etninių grupių, gyventojų nepasitikėjimas valdžia. Todėl šiandien kaip niekada būtina ne tik stebėti tokią informaciją, bet ir aktyviai priešintis remiantis faktais, kritiniu mąstymu, žiniasklaidos raštingumu ir valstybinėmis prevencinėmis priemonėmis.

Platinimo priemonės

Prorusiškos žiniasklaidos priemonės. Prorusiškos žiniasklaidos priemonės, tokios kaip „Sputnik“, „Russia Today“ ir kiti Kremliaus kontroliuojami kanalai, nuolat skleidžia melagienas apie Lietuvą. Šios žiniasklaidos priemonės turi plačią auditoriją tiek Rusijoje, tiek užsienyje ir siekia formuoti neigiamą nuomonę apie Lietuvą.

Socialiniai tinklai ir „botai“. Socialiniai tinklai, ypač „Facebook“, „X“, „Telegram“ ir „VK“, yra pagrindinės platformos, kuriose platinama dezinformacija. Šiuose tinkluose veikia tūkstančiai prorusiškų „botų“ ir „trolių“, kurie skleidžia melagingas naujienas, dalinasi prorusiškais straipsniais ir kuria klaidinančius komentarus.

„Trolių fabrikai“. Rusijos „trolių fabrikai“ – organizacijos, kurios specializuojasi dezinformacijos ir propagandos kūrime bei platinime. Jie atsakingi už didelę dalį melagienų apie Lietuvą. Šie „troliai“ dirba koordinuotai, skleisdami dezinformaciją įvairiose platformose, ir sukuria įspūdį, kad tos melagienos turi platų palaikymą.

Priešiškų jėgų vykdomas informacinis karas prieš Lietuvą ir jos sąjungininkes naujomis spalvomis atsiskleidė prasidėjus Rusijos karinei invazijai Ukrainoje. Putinistinės Rusijos, kaip ir nacistinės Vokietijos, propagandos mašina tapo vienu aktualiausių konfrontacijos tarp Vakarų ir Rusijos aspektų.

Rusijos skleidžiama propaganda tapo kasdieniu reiškiniu ne tik kaimyninių šalių, bet ir visos Europos valstybėse. Transliuojama įvairiais kanalais, orientuota į skirtingas auditorijas, Rusijos melagienų ministerija dirba paprastu, bet dešimtmečiais patikrintu principu – lašas po lašo ir akmenį pratašo.

Autorius: Martynas Brazaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama