Kaip nepakliūti į netikrų parduotuvių žabangas

Skaitmeninė prekyba tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi nuo drabužių ir elektronikos iki buitinės technikos ar net maisto produktų vis dažniau įsigyjame internetu. Tačiau kartu su šiuo patogumu atsirado ir grėsmės. Viena jų – netikros (angl. fake) interneto parduotuvės, kurios apsimeta tikromis ir siekia apgauti vartotojus bei pasisavinti jų pinigus ar asmens duomenis.

Prekių dažniausiai neturi

Internetinė prekyba išlieka vienu populiariausių apsipirkimo būdų, tačiau kartu daugėja ir atvejų, kai pirkėjai susiduria su nesąžiningomis arba visiškai fiktyviomis el. parduotuvėmis. Vis dažniau viešumoje pasirodo istorijų apie „šmėklų“ parduotuves, kurios reklamuoja prekes socialiniuose tinkluose, priima apmokėjimus, bet nei produktų, nei atsakymo pirkėjai taip ir nesulaukia. Tokie atvejai kelia ne tik vartotojų nepasitikėjimą, bet ir reputacijos rizikas visai elektroninės prekybos rinkai.

Pastaruoju metu vis daugiau prekybininkų pereina prie „dropshipping“ modelio – kai prekės klientui siunčiamos tiesiai iš gamintojo ar tiekėjo, o pats pardavėjas sandėlio neturi. Tokia schema leidžia sparčiai pradėti verslą su minimaliomis investicijomis, tačiau pristatymo terminai tampa ilgesni, o kokybės ir komunikacijos grandinė tarp kliento ir galutinio tiekėjo dažnai būna nutolusi.

„Dalis el. parduotuvių yra orientuotos į trumpalaikę grąžą, o ne ilgalaikį verslo kūrimą. Tokie verslai kartais vengia atsakomybės, negrąžina pinigų ar net naudoja svetimus įmonių duomenis fiktyvioms veikloms. Visa tai mažina vartotojų pasitikėjimą internetinėmis platformomis“, – sako „Luminor“ banko elektroninės prekybos skyriaus vadovas Justas Daujotas.

Neatitinka reikalavimų

Prekybininkams, norintiems naudotis atsiskaitymo paslaugomis, Lietuvoje keliami aiškūs ir griežti reikalavimai. Pavyzdžiui, „MakeCommerce“ mokėjimo sprendimų el. parduotuvėms tiekėja kasmet atsisako dirbti su maždaug 3 proc. Lietuvos interneto prekybininkų, nes šie neatitinka skaidrumo, kokybės, pinigų plovimo prevencijos ar kitų teisinių reikalavimų.

„Tokia prevencinė atranka užtikrina, kad paslaugos būtų teikiamos tik patikimiems prekybininkams. Tai reiškia, kad klientai, atsiskaitantys per šias sistemas, gali jaustis saugiau – jų mokėjimai nukeliauja tik patikrintiems verslams, kurių veikla atitinka visus reguliacinius standartus“, – pažymi J.Daujotas.

Eksperto teigimu, svarbu ne tik tai, kas leidžiama, bet ir tai, kas sustabdoma. Rizikų vertinimas atliekamas dar prieš pradedant teikti paslaugas – tai leidžia užkirsti kelią pažeidimams anksčiau nei jie paveikia pirkėjus ar pažeidžia rinkos taisykles.

Pirkėjai turėtų būti atsargesni

Nors didžiausia atsakomybė tenka verslui, sąmoningumo ir atsargumo vis dar trūksta ir iš pirkėjų pusės. Norint išvengti nepatikimų el. parduotuvių, rekomenduojama pasidomėti, kas valdo svetainę, ar ji turi oficialų juridinį asmenį, ar pateikiami kontaktai, grąžinimo taisyklės, ar matomi realūs atsiliepimai. Dažnai matoma reklama socialiniuose tinkluose dar nereiškia, kad verslas yra patikimas, pažymi ekspertas.

„Net jei prekių kainos atrodo viliojančiai, verta skirti minutę įsitikinti, kad parduotuvė yra legali ir tikra. Pirkėjai turėtų atkreipti dėmesį, kokiu būdu el. parduotuvėje priimami mokėjimai – saugiausia, kai atsiskaitymai vyksta per bankų integruotas sistemas arba oficialius mokėjimo partnerius. Jei siūlomas tik mokėjimas kortele neaiškioje platformoje, tai jau signalas susimąstyti“, – teigia J.Daujotas.

Nors šešėlinės el. parduotuvės nėra naujiena, jų veikimo mastas auga, ypač per aktyviausius sezono laikotarpius ar reklamos kampanijas. Ekspertas pabrėžia, kad verslų atsakomybė už savo reputaciją prasideda nuo skaidrumo, o pirkėjų saugumas – nuo informacijos tikrinimo. Tik taip galima išlaikyti patikimą ir augančią el. prekybos aplinką.

Kaip veikia netikros parduotuvės internete?

Netikros el. parduotuvės dažnai atrodo labai įtikinamai – profesionalus dizainas, gerai išverstas turinys, viliojančios nuolaidos ir net padirbtos klientų apžvalgos. Tačiau jų veikimo mechanizmas paprastai paremtas viena iš šių schemų:

1. Suklastotas prekių pardavimas. Tai dažniausias scenarijus. Sukčiai sukuria interneto parduotuvę, kurioje siūlomi žinomų prekių ženklų gaminiai (pvz., „Nike“, „Samsung“, „Apple“) už gerokai mažesnę nei rinkos kainą. Pirkėjas sumoka, tačiau prekė niekada nepasiekia jo rankų – nei po savaitės, nei po mėnesio.

2. Pigios kopijos vietoj originalų. Kai kuriais atvejais prekė atsiunčiama, bet ji – nekokybiška, padirbta arba visiškai neatitinka aprašymo. Pvz., vietoj originalių kvepalų atsiunčiama pigios kinų gamybos imitacija, supakuota į padirbtą dėžutę. Taip dažniausiai pardavinėjami laikrodžiai (pigūs „Rolex“ ar kito garsaus gamintojo), akiniai nuo saulės (dažniausiai „Ray-Ban“) ar sporto prekės („Adidas“, „Nike“ ir pan.)

3. Duomenų vagystė. Kai kurios netikros parduotuvės yra tik priedanga tam, kad surinktų jūsų kreditinės kortelės duomenis, adresą, el. pašto adresą ir kitą jautrią informaciją. Vėliau šie duomenys gali būti panaudoti neteisėtai – nuo tiesioginio pinigų iš sąskaitos nurašymo iki duomenų pardavimo tamsiajame internete (angl. dark web).

4. Abonentiniai apgaulės modeliai. Pirkėjui pasiūloma įsigyti prekę už labai mažą kainą, bet „netyčia“ pažymima, kad jis užsisako periodinę paslaugą (pvz., grožio dėžutę, papildus ar prenumeratą). Po kelių dienų iš sąskaitos automatiškai nuskaitoma didelė suma, o nutraukti „sutarties“ dažnai beveik neįmanoma.

Kaip elgtis, jei buvote apgautas?

1.      Kreipkitės į savo banką ar kortelės tiekėją – kuo greičiau, tuo geriau. Galite paprašyti mokėjimo atšaukimo (angl. chargeback).

2.      Praneškite policijai – pateikite visą informaciją: svetainės adresą, pirkimo datą, mokėjimo būdą, bendravimo įrašus.

3.      Informuokite Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą (VVTAT) – jei sukčiai veikia Lietuvoje arba ES.

4.      Skatinkite kitus būti atsargiems – palikite viešą atsiliepimą (angl. feedback) pardavėjų „Facebook“ paskyroje ar kitoje platformoje, kur galima palikti atsiliepimą, kad apsaugotumėte kitus pirkėjus.

Netikros interneto parduotuvės yra auganti grėsmė skaitmeninėje erdvėje. Jų sukčiavimo metodai tampa vis sudėtingesni, tačiau išlikę budrūs, galime jų išvengti. Prieš įsigydami prekę visada patikrinkite svetainę, įvertinkite riziką ir naudokite saugius atsiskaitymo būdus. Jei kyla įtarimų, verčiau rinkitės patikimus, žinomus tiekėjus arba fizines parduotuves.

Infoboksas:

Kaip atpažinti netikrą internetinę parduotuvę?

Patikrinkite svetainės adresą (URL). Netikros interneto parduotuvės dažnai naudoja painius adresus su smulkiomis klaidomis, pvz., „amaz0n-sale.com“ ar „zara-discount.shop“. Jei svetainės adresas nesibaigia įprastomis galūnėmis (.lt, .com, .eu) ar atrodo įtartinai ilga ar neįprasta, iškart ją uždarykite ir niekad negrįžkite.

Venkite „Outlet“ stiliaus parduotuvių („išparduotuvių“) internete – socialiniuose tinkluose dažnai pasirodo skelbimai su „didžiulėmis“ nuolaidomis garsiems prekių ženklams. „Ray-Ban 90 proc. nuolaida“, „iPhone vos už 99 Eur“ – tai klasikinės apgavystės, kurios plinta per „Facebook“ ar el. pašto reklamas. Paspaudus nuorodą atsiduriama suklastotoje, tačiau labai panašioje į tikrą gamintojo svetainę. Ir jei pirkėjas susigundo pigiais „pirkiniais“, jis 100 proc. bus apgautas. Po apmokėjimo jis gaus nekokybišką ir neoriginalią prekę (jei iš viso ką nors gaus.)

Ieškokite aiškių kontaktų ir įmonės duomenų. Bet kuri normali interneto parduotuvė visuomet pateikia aiškius kontaktus: adresą, telefoną, el. paštą. Įsitikinkite, ar parduotuvė turi veikiančias ir aiškias „Pagalbos“ (angl. Client Support) funkcijas. Jei tai lietuviška parduotuvė, atikrinkite įmonės rekvizitus „Registrų centro“ arba VMI registruose – jei jos nėra, tai apgavystė. Galima įmonės pavadinimą tiesiopg įvesti į „Google“ – čia taip pat greičiusiai pamatysite įmonės duomenis (jei tokie yra) ir atsiliepimus.

Stebėkite kainas. Jei prekės kaina atrodo per gera, kad būtų tiesa, taip dažniausiai ir yra. Sukčiai būsimas aukas gaudo būtent šiuo masalu. Originalūs prekės ženklai itin retai taiko 70–90 proc. nuolaidas naujausioms prekėms. Tad jei pamatėte neįtikėtinas nuolaidas interneto parduotuvėse, iškart uždarykite tokį pasiūlymą – liksite dėkingi už išsaugotus pinigus.

Tikrinkite atsiliepimus internete. Įveskite svetainės pavadinimą „Google“ paieškoje kartu su žodžiu „atsiliepimai“, „scam“ ar „feedback“. Dažnai rasite kitų žmonių atsiliepimus ar patirties aprašymus apie šią parduotuvę.

Naudokite tik saugius atsiskaitymo būdus. Kategoriškai venkite banko pavedimų tiesiogiai į parduotuvės ar pardavėjo sąskaitą. 99 proc. atvejų tai – pati tikriausia apgaulė. Nebent perkate iš privataus pardavėjo kokiuose nors specializuotose portaluose, pvz., „chrono24“, kurie turi savo labai sudėtingą ir kvalifikuotą aptarnavimo ir mokėjimo procedūrą. Bet tokiose platformose dažniausiai perka tik labai patyrę pirkėjai ir tai – atskira istorija.

Perkant bet kurioje interneto parduotuvėje ar pirkimo platformoje (ebay.com ar kleinanzeigen.de) patikimiausia atsiskaityti per „PayPal“ mokėjimo sistemą. Mokant per „PayPal“ yra beveik garantuota galimybė atgauti pinigus, jei būsite apgauti. Venkite tiesioginių mokėjimų, kai reikia į iššokusį langą suvesti savo mokėjimo kortelės duomenis.

Patikrinkite, ar svetainė turi SSL saugumo sertifikatą. Interneto parduotuvės adresas turi prasidėti https://, o naršyklėje turėtų matytis spynelės simbolis – tai rodo, kad svetainė naudoja saugų duomenų perdavimą. Tačiau tai nėra vienintelis saugumo garantas.

Martynas Brazaitis

Autorius: Martynas Brazaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama