NATO karių „įsiveržimas“ į Rusiją – kaip 2024 m. paskleista melagiena skleidė baimę ir dezinformaciją
Kaimo žinios
Turinį įkėlė
NATO karių įsiveržimas į Rusiją kaip 2024 m. paskleista melagiena skleidė baimę ir dezinformaciją
2024 m. informacinėje erdvėje pasklido viena didžiausių metų dezinformacinių kampanijų – žinia apie tariamą NATO karių įsiveržimą į Rusiją. Ši melagiena ne tik sukėlė sąmyšį tarp Rusijos gyventojų, bet ir pasklido po tarptautinę bendruomenę, sukeldama abejonę dėl Aljanso veiksmų. Tai – pavyzdinis atvejis, kaip šiuolaikinė dezinformacija gali būti kuriama naudojant pažangias technologines priemones, skleidžiama tikslingai ir sistemingai, siekiant politinių bei geopolitinių tikslų.
Kas sukūrė melagieną?
Ši „žinia“ iš pradžių buvo pateikiama naudojant dviprasmybes – frazes, kurios galėtų būti interpretuojamos skirtingai, pavyzdžiui: „NATO kariuomenės daliniai pastebėti kertant sieną su Rusija“ arba „NATO karinių pajėgų judėjimas Latvijos–Rusijos pasienyje“. Tokia formuluotė leido išvengti akivaizdžių faktinių klaidų, bet kartu įžiebė spekuliacijų ugnį.
Keli panašūs į tikrus „naujienų portalai“ anglų ir rusų kalbomis, kurie yra žinomi dėl sąsajų su dezinformacijos kampanijomis (tokie kaip „News Front“, „SouthFront“), bei keletas kitų, įvardytų kaip grėsmė Europos Komisijos „EuvsDisinfo“ duomenų bazėje, jau išplėtė šią informaciją į tariamai išsamius „reportažus“. Buvo pateiktos klastotos nuotraukos ir vaizdo įrašai, kuriuose tariamai matyti NATO tankai Rusijos teritorijoje. Šie įrašai iš tikrųjų buvo seni kadrai iš NATO pratybų Lenkijoje, modifikuoti skaitmeninėmis priemonėmis: pritaikytos naujos datos, pašalintos žymės, įterpti melagingi paaiškinimai.
Remiantis nepriklausomų tyrėjų „EuvsDisinfo“, „DFRLab“ ir „Bellingcat“ atlikta analize, melagieną organizavo Kremliaus remiama informacinio karo infrastruktūra, kurios veikloje dalyvavo kelių šalių „troliai“, „botai“ bei propagandos centrai. Pagrindinis informacijos šaltinis –„patriotinė“ „Telegram“ kanalų ekosistema, glaudžiai susijusi su Rusijos karine žvalgyba (GRU).
Pirmasis melagingas pranešimas pasirodė 2024 m. kovo 18 d., „Telegram“ kanale „Karinis apžvalgininkas“ (rus. „Военный обозреватель“), kuriame teigta, kad NATO pajėgos tariamai peržengė Rusijos vakarines sienas, esą reaguodamos į „nelegalų branduolinio ginklo panaudojimą prieš Ukrainą“. Pranešimas iš karto buvo papildytas „nutekintais“ vaizdo įrašais, kuriuose matyti NATO uniformas dėvintys kariai, neva judantys Kaliningrado kryptimi.
Kaip melagiena buvo sukurta?
Ši dezinformacinė kampanija išsiskyrė techniniu sudėtingumu. Joje buvo pasitelktos dirbtinio intelekto (DI) ir „deepfake“ technologijos: suklastoti NATO karių vaizdo įrašai buvo sukurti naudojant generatyvinius neuroninius tinklus, leidžiančius realistiškai imituoti uniformas, balsą ir aplinką.
Kuriant melagieną buvo naudojami ir suklastoti dokumentai – kartu buvo platinami falsifikuoti NATO vidiniai dokumentai su tariamomis operacijų schemomis, kurie atrodė autentiški, bet buvo sukurti su PDF redagavimo įrankiais ir metaduomenų klastojimu.
Tiesa visada prasideda nuo klausimo – kas ir kodėl nori, kad tuo patikėčiau?
Dešimtys tūkstančių automatizuotų paskyrų „X“ (buv. „Twitter“), „Telegram“ ir „VKontakte“ platformose išplatino tą pačią žinutę, naudodami skirtingas formuluotes, kad susidarytų natūralaus informacijos srauto įspūdis.
Platinant melagieną buvo naudojamos ir paieškos variklių optimizavimo (SEO) manipuliacijos: naudojant paieškos sistemų optimizavimo metodus, buvo stengiamasi užtikrinti, kad melagingos žinutės iškiltų tarp pirmųjų rezultatų „Google“ ir „Yandex“.
Melagienos platinimas
Nors pirmasis melagingas įrašas buvo paskelbtas „Telegram“ platformoje, per 48 valandas jis buvo išplatintas daugybėje prorusiškų informacijos šaltinių. Vien „Telegram“ platformoje melagiena buvo išplatinta daugiau nei 50 kanalų, kurių bendras pasiekiamumas – daugiau nei 12 mln. sekėjų.
Per karinius ir „patriotiškus“ puslapius Rusijos socialiniame tinkle „VKontakte“ melagiena pasiekė dar apie 25 mln. vartotojų. „X“ tinkle melagiena su grotažyme #NATOInvasion „botų“ pagalba buvo išplatinta dar apie 10 mln. visame pasaulyje.
Suprantama, jog „naujieną apie NATO karių įsiveržimą į Rusiją“ pasičiupo ir šios šalies valstybinė žiniasklaida (Rusijos informacijos agentūra „Novosti“, „Russia Today“, „Sputnik“). Tačiau čia melagiena buvo pateikiama kaip „nepatvirtinta, bet iš įvairių šaltinių“. Tokios masiškai platinamos melagienos dažnai susilaukia ir alternatyviosios žiniasklaidos dėmesio, tad nenuostabu, kad „žinią“ pasigavo portalai „South Front“, „News Front“, „Infobrics“.
Tikslai ir auditorija
Tokių melagienų tikslinė auditorija – rusakalbiai vartotojai Rusijoje ir dabar jau buvusiose SSRS respublikose (Baltijos šalyse, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje), taip pat Vakarų šalių kraštutinės dešinės ir kairės pakraipos palaikymo grupės, kurios natūraliai linkusios kritikuoti NATO ir dėl įvairių priežasčių jaučia simpatiją Rusijai.
Šios melagienos kūrėjai ir platintojai siekė kelių tikslų iškart. Žinoma, pagrindinis jų tikslas buvo vidinė Rusijos piliečių mobilizacija. Tokios naujienos tarnauja stiprinti priešų įvaizdį tarp Rusijos gyventojų ir pateisinti tolesnį karinės padėties įvedimą tam tikruose regionuose.
Kitas labai svarbus uždavinys, kurio siekia panašių melagienų kūrėjai – diskredituoti NATO ir skleisti baimę dėl Aljanso ketinimų, ypač Rytų Europoje, bei paskatinti narystės abejones tarp naujesnių Aljanso narių.
Be kokios abejonės, tokių melagienų skleidėjai siekia sumažinti Vakarų šalių paramą Ukrainai. Imituodami galimą karo eskalaciją, jie siekia gąsdinti ramių ir sočių Vakarų Europos šalių visuomenes ir politinių sprendimų priėmėjus. Gudriai manipuliuodami klastotėmis, Rusijos „troliai“ skleidžia mintį, jog NATO yra agresyvi jėga, veikianti ne pagal teisės normas.
Pasiekiamumas ir poveikis
Platformų „Graphika“ ir „CheckFirst“ duomenimis, melagingi įrašai apie tariamą NATO agresiją prieš Rusiją per socialinius tinklus ir interneto žiniasklaidą pasiekė apie 80 mln. žmonių visame pasaulyje.
Nuo pirmojo melagienos paskelbimo, per tris paras ja buvo pasidalinta daugiau nei 220 tūkst. kartų. Remiantis melagiena buvo sukurta daugiau nei 1,8 tūkst. „YouTube“ įrašų, kurie bendrai buvo peržiūrėti daugiau nei 9 mln. kartų.
Kruopščiai parengta melagiena sukėlė laikiną paniką kai kuriose Rusijos pasienio teritorijose, buvo suaktyvintas karinis rezervas ir netgi trumpam apribotas civilių judėjimas Kaliningrado srityje.
Šis atvejis – dar vienas priminimas, kad informacinis karas šiandien yra realus ir aktyviai vyksta kiekvieną minutę. Tik kovos laukas persikėlė į kiekvieno asmeninį kompiuterį ar telefoną.
Naujausios DI technologijos leidžia kurti realistiškas, bet melagingas naujienas, kurios per kelias akimirkas gali pasiekti ir paveikti milijonus. Kritinis mąstymas, faktų tikrinimas ir patikimų šaltinių sekimas – pagrindiniai ginklai prieš propagandą.
Norėdami apsisaugoti nuo tokių grėsmių, naudokitės informacijos tikrinimo platformomis ir nepamirškite, kad tiesa visada prasideda nuo klausimo – kas ir kodėl nori, kad tuo patikėčiau?
Kaip atpažinti tokias melagienas?
1. Staigus informacijos proveržis. Jei per trumpą laiką žinia išplinta daugybėje šaltinių, tai gali būti kažkieno suplanuota ir koordinuojama kampanija.
2. Emocinis krūvis. Melagienos dažnai kelia paniką, pyktį ar pasipiktinimą. Tai – signalas vertinti tokią informaciją kritiškai.
3. Anonimiški ar nepatikimi šaltiniai. Jei šaltinis nėra aiškiai identifikuojamas arba remiasi „vidiniais šaltiniais“, reikia būti budriems. Tikslių ir aiškiai įvardintų informacijos šaltinių nebuvimas beveik visada reiškia, jog prieš jus – melagiena.
4. Nėra oficialių patvirtinimų. Svarbias žinias visuomet turėtų patvirtinti keli nepriklausomi ir oficialūs šaltiniai – naujienų agentūros, visuomeninės organizacijos ar kiti autoritetingi šaltiniai.
5. Vaizdų analizė. Tai – priemonė jau gerokai pažengusiems interneto vartotojams. Naudokite internete laisvai prieinamus įrankius, tokius kaip „Google Reverse Image Search“ ar „InVID“. Jais galite patikrinti, ar vaizdai nėra sulipdyti iš kelių arba kitaip redaguoti.
Martynas Brazaitis
Autorius: Martynas Brazaitis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
