Didžiausios 2024 metų melagienos pasaulyje: kaip jos veikia ir kokios technologijos naudojamos jų sklaidai

2024 metai pažymėti ne tik dideliais pasauliniais įvykiais – nuo karinių konfliktų iki prezidento rinkimų, – bet ir išskirtiniu dezinformacijos bumu. Melagienos tapo vienu galingiausių įrankių informaciniame kare, sukeliančių paniką, formuojančių visuomenės nuomonę ir netgi paveikiančių demokratinius procesus. Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausias 2024 metų melagienas ir technologijas, kurios buvo pasitelktos jų sklaidai, bei metodus, kuriais šios istorijos buvo padarytos tokios įtikinamos.

TOP 5 didžiausios melagienos 2024 metais

1. „NATO įsiveržia į Rusiją“ – suklastotas vaizdo įrašas.

Ši melagiena pradėta platinti 2024 metų vasario mėnesį. Ji neva rodė NATO tankus, kertančius Rusijos sieną. Vaizdo įrašas buvo pateiktas kaip „nutekintas“ ir turėjo įrašų iš Ukrainos fronto linijų. Tiesa, vėliau ekspertai nustatė, kad vaizdo medžiaga buvo sukurta naudojant dirbtinio intelekto (DI) generuotą vaizdo klastotę (angl. deepfake), kurioje realūs kadrų fragmentai buvo sulipdyti su sintetiniu turiniu.

Techninė priemonė: „deepfake“ algoritmai (pvz., GAN – generatyviniai priešiniai tinklai), kuriais suklastoti vaizdai atrodo įtikinamai. Panaudota „Runway“ ir „DeepFaceLab“ platformos.

2. „Pfizer prisipažino dėl vakcinų žalos“ – netikras dokumentas.

Melagiena apie „nutekintą Pfizer vidaus ataskaitą“, kurioje neva pripažįstama vakcinų žala, pasklido socialiniuose tinkluose, ypač „Telegram“ ir „X“ (buvusiame „Twitter“). Dokumentas buvo klastotė, naudota „ChatGPT“ – panašaus teksto generatoriaus pagalba, kad būtų sukurtas tekstas su profesionaliai atrodančia kalba.

Techninė priemonė: generatyviniai kalbos modeliai, tokie kaip „GPT-J“, „LlaMA“. Ši klastotė buvo sukurta neįtikėtinai primityviomis priemonėmis – interneto platybėse buvo surastas tikras dokumentas su „Pfizer“ atributais (firminis blankas) ir jis buvo papildytas jau klastotojų suredaguotais PDF failais. Jiems sukurti buvo naudojama beveik kiekviename kompiuteryje esanti programa „Adobe Acrobat Pro“.

3. „JAV prezidentas Bidenas komoje“ – DI sukurta transliacija.

Šis melagingas pranešimas buvo išplatintas 2024 metų balandžio pradžioje. Vaizdo transliacija buvo sukurta kaip tariamas „skubus CNN pranešimas“. Klastotojų išplatintame vaizdo įraše buvo rodomas DI sugeneruotas JAV prezidento Joe Bideno atvaizdas, kalbantis iš ligoninės. Įrašas buvo toks realistiškas, kad sukėlė didžiulius pasaulio akcijų rinkų svyravimus, trukusius kelias dienas.

Techninė priemonė: „real-time voice cloning“ (tikroviškas balso klonavimas) naudojant platformas „ElevenLabs“ ir „Synthesia“, generuojančias vaizdo pranešimus su realistinėmis veido išraiškomis.

4. „ES planuoja įvesti privalomą šnipinėjimo programą į visus telefonus“.

Ši istorija pasklido per tūkstančius „Facebook“ grupių ir „WhatsApp“ pokalbių programos paskyrų. Melagiena teigė, kad nuo 2024 metų liepos 1 dienos visi ES telefonai automatiškai gaus „šnipinėjimo atnaujinimą“, leidžiantį ES šalių vyriausybėms ir specialiosioms tarnyboms klausytis piliečių pokalbių.

Techninė priemonė: sustiprinta panikos sklaida buvo organizuota per „botų“ (netikrų paskyrų ar vartotojų) tinklus – automatizuotas paskyras, kurios sistemingai komentavo ir platino istoriją, sukurdamos klaidingą įspūdį apie masinį vartotojų susirūpinimą.

5. „Pasaulinė maisto krizė nuo rugpjūčio – oficialus JT įspėjimas“.

Ši melagiena buvo pagrįsta suklastota Jungtinių Tautų (JT) ataskaita, kurioje prognozuojamas maisto trūkumas dėl klimato krizės. Nors klimato pokyčių daroma įtaka žemės ūkiui iš tiesų yra reali problema, melagingoje ataskaitoje buvo pateikiamos išgalvotos citatos ir grafikai.

Techninė priemonė: grafinių duomenų klastojimas su dizaino įrankiais „Canva“ ar „Figma“, buvo tiesiog pritaikytas „oficialiai“ JT tinklalapio dizaino estetikai.

Kaip konstruojamos įtikinamos melagienos?

Melagienos veikia, nes jos išnaudoja psichologinius ir informacinius žmonių silpnumus. Štai pagrindiniai principai, kuriais jos remiasi:

1.      Apeliavimas į emocijas. Dauguma melagienų sukelia stiprias emocijas: baimę, pyktį, susirūpinimą. Tokios emocijos skatina žmones dalintis turiniu nelaukiant patikrinimo.

2.      Autoritetų imitacija. Melagingos žinutės dažnai naudoja oficialiai atrodančius logotipus, dokumentų formatus, ekspertų citatas (tikras ar suklastotas), siekdamos sukurti įspūdį, kad tai – patikima informacija. 

3.      Informacijos trūkumo išnaudojimas. Krizinėse situacijose, kai trūksta oficialios informacijos, melagienos gali greitai užpildyti vakuumą. Tokiu metu žmonės linkę patikėti bet kuo, kas atrodo kaip „nutekėjusi“ ar „užslėpta“ tiesa.

4.      Sklaida per uždarus kanalus. Melagienos dažnai platinamos per privačius tinklus, tokius kaip „WhatsApp“, „Signal“, „Telegram“. Tokiuose tinkluose mažiau tikrinimo, mažesnė tikimybė būti paneigtam.

Nors kartais melagienos kuriamos pačiomis paprasčiausiomis, kiekviename kompiuteryje esančiomis programomis (pfizer atveju – „Adobe“), dažniausiai melagienų kūrimui naudojamos pačios pažangiausios technologijos. DI programomis kuriamos teksto, vaizdo, garso klastotės, o „deepfake“ metodu klonuojami vaizdas ir garsas.

Vėliau, jau sukūrus melagienas, įsijungia „botų“ tinklai, kurie organizuoja automatinę žinučių sklaidą socialiniuose tinkluose, dažnai netgi už pinigus – kaip reklaminę informaciją. Netikrų (tiksliau – panašių į tikras) interneto svetainių kūrėjai naudoja įvairias SEO manipuliacijas. Tokiu būdu netikri naujienų puslapiai iškeliami aukščiau „Google“ paieškose kaip patikimi šaltiniai. Žodžiu, sukasi ištisas melagienų kūrimo ir platinimo malūnas.

2024 metai parodė, kad informaciniai karai vyksta ne tik redakcijose ar politiniuose debatuose – jie jau kiekviename telefone. Atsparumas melagienoms prasideda nuo kritinio mąstymo ir technologinio raštingumo. Informacijos galia – mūsų rankose.

Kaip patikrinti informacijos patikimumą

Klaidinančią informaciją, platinamą internete ir socialiniuose tinkluose, galima atpažinti remiantis keliais pagrindiniais kriterijais. Štai keletas patarimų, kaip atpažinti melagienas:

Patikrinkite informacijos šaltinį. Jei informacija platinama neaiškioje svetainėje ar paskyroje, kuri nėra žinoma dėl patikimumo, ji gali būti klaidinanti. Įsitikinkite, ar informacija skelbiama patikimose, gerą reputaciją turinčiose naujienų svetainėse. Oficialios žiniasklaidos priemonės dažniausiai laikosi griežtų faktų tikrinimo taisyklių.

Įvertinkite antraštes. Dažnai melagienos pateikiamos su ryškiomis ir šokiruojančiomis antraštėmis, kurios pritraukia dėmesį, bet neturi pagrindo tikrame turinyje. Daug melagienų pavadinimų būna su žodžiais „šokiruojantis“, „sensacija“ ir pan. Jei antraštėje naudojamos didžiosios raidės ar šauktukai, tai gali būti ženklas, kad informacija yra iškraipyta ar sensacinga.

Patikrinkite faktus ir datas. Kai kurios melagienos grindžiamos tikrais faktais, bet jie pateikiami netinkamame kontekste arba neatitinka dabartinės situacijos. Jeigu susiduriate su neįtikėtina informacija, ieškokite ją patvirtinančių nepriklausomų šaltinių. Jei apie tai praneša tik viena svetainė, informacija gali būti netikra.

Atkreipkite dėmesį į emocinę reakciją. Melagienos dažnai kuriamos siekiant išprovokuoti stiprias emocines reakcijas, tokias kaip baimė, pyktis arba džiaugsmas, kad paskatintų žmones nesusimąsčius dalytis informacija. Jei informacija atrodo per daug graži, kad būtų tiesa, arba sukelia per stiprią reakciją, verta ją peržiūrėti dar kartą ir kritiškai įvertinti.

Tikrinkite autorius ir nuorodas. Jeigu naujiena nurodo konkretų autorių, patikrinkite jo reputaciją ir ar jis dirba patikimoje žiniasklaidos priemonėje. Taip pat patikrinkite, ar pateiktoje informacijoje yra nuorodų į autoritetingus ir žinomus šaltinius. Jei nuorodos veda į nepatikimas svetaines arba straipsniai išvis neturi nuorodų, tai gali būti melagiena.

Jei sudominusiame pranešime minimos konkrečios detalės – susijusių asmenų vardai ir pavardės, mokslinių tyrimų pavadinimai, taip pat vieta ir laikas, kur įvyko įvykis, apie kurį kalbama, visas šias nuorodas galima panaudoti ieškant informacijos apie tą pačią žinutę kituose šaltiniuose.

Ieškokite klaidinančių signalų. Dažnai melagingos naujienos būna parašytos nekokybiškai, su gramatinėmis ar stilistinėmis klaidomis, nes neinvestuojama į profesionalią redagavimo kokybę. Taip pat dažnai melagienos būna parašytos kita kalba ir išverstos vertimo programomis. Jei straipsnis arba įrašas yra neprofesionaliai surašytas ar neatrodo suderintas su tikrojo žurnalizmo standartais, tikėtina, kad tai melagiena.

Naudodami šiuos principus, galite efektyviau atpažinti ir išvengti melagingos informacijos internete.

Autorius: Martynas Brazaitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama