Chamizmo amžius: ar vulgari kalba dar gali paveikti auditoriją?

Socialiniai tinklai, medijų įvairovė ir spartus informacijos perdavimas keičia ne tik tai, ką sakome, bet ir kaip kalbame. Viešojoje erdvėje vis svarbiau tampa ne turinio kokybė, bet noras laimėti kovą dėl dėmesio. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto dėstytoja, daktarė Eglė Gabrėnaitė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) kalbos forume primena: nepaisant technologijų, komunikacijos intensyvumo ar naujų žanrų, kalbėjimo esmė išlieka tokia pat — įtaigai vis dar galioja klasikiniai retorikos dėsniai.

„Paveikaus kalbėjimo formulė yra labai paprasta: tinkamu laiku, tinkamoje vietoje prabilti tinkamai pasirinktais žodžiais“, – sako E. Gabrėnaitė.

Chamiška kalba: ar taip geriau įtikinsite savo auditoriją?

E. Gabrėnaitė teigia, kad retorinio tinkamumo pagrindai mus nukelia į Senovės Graikiją, kur buvo vartotos dvi sąvokos: chronos ir kairos. Chronos reiškia laiką, o kairos simbolizuoja teisingą ir tinkamą momentą.

„Lingvistai nepaliauja domėtis viešosios komunikacijos ir kalbinės elgsenos viešojoje erdvėje problematika. Konstatuojami viešosios kalbos vulgarėjimo, buitiškėjimo polinkiai, vis stiprėjančios chamizmo tendencijos. Vieni kalbininkai, familiarų oficialių asmenų, politikų, žiniasklaidos atstovų, nuomonės formuotojų kalbėjimą viešojoje erdvėje sieja su nepateisinamu kalbos darkymu, kompetencijos stoka. Stilistai, retorikos specialistai yra nuosaikesnį ir tokius pasisakymus yra linkę analizuoti kaip individualaus stiliaus raišką“, – pastebi daktarė E. Gabrėnaitė.

E. Gabrėnaitė šiuos procesus vertina iš retorinės pusės ir bando atsakyti į klausimą, ar efektinga kalba visuomet yra efektyvi, kokią įtaką šiurkšti, nenorminė lietuvių kalba daro argumentų stiprumui ir gebėjimui įtikinti auditoriją. Pasak E. Gabrėnaitės, tokia stilistinė laisvė turi savo kainą: publikos dėmesys tarsi įaudrintas, tačiau ne visada nukreiptas į esmę.

Auditorija – svarbiausias kalbėjimo orientyras

Šiandienos medijų kalba dažnai sąmoningai renkasi normų laužymą. Daktarė pasakoja, jog kartu su studentais tirdama reklamos ir socialinių tinklų kalbą, pastebėjo aiškią tendenciją: kalbinės normos pažeidinėjamos tyčia ir taip kovojama dėl auditorijos dėmesio.

„Viešoji retorika yra dėmesio verbavimo retorika. Žargonybės, slengas, naujažodžiai, vulgarybės, kitų kalbų intarpai, daugžodžiavimas. Su trupučiu ironijos galime konstatuoti, kad bendravimui socialiniuose tinkluose būdinga žodžiauti“, – pastebi E. Gabrėnaitė.

Visgi, tyrėja pastebi, jog provokacija ne visada sukuria vertę adresatui.

„Familiarumas, žargonas, vulgari leksika – tai anaiptol nėra privalomieji tinkamos, paveikios retorikos dėmenys“, – primena ji. Tai reiškia, kad žargonas ar emocinis šokas gali patraukti dėmesį, bet nebūtinai įtikinti, informuoti ar kurti pasitikėjimą. Nors viešoji erdvė linksta prie drastiškesnio žodyno, tikrieji retoriniai principai nesikeičia: įtaigai reikalingas logiškas argumentavimas, patikimumas ir auditorijos supratimas. „Tinkami argumentai tam, kad jie būtų išgirsti, turėtų atitikti adresato lūkesčius, pagrindinė mintis turėtų būti išdėstyta taip, kad būtų suprantama auditorijai“, – sako ji.

„Analitinį komunikacijos dėmenį medijose nustelbia retorinis triukšmas ir jis trina ribas tarp samprotavimo, užgaulios satyros, nevaržomos etikos normų. Paradoksalu yra tai, kad užgaulumo retorika sulaukia ne smerkimo, o entuziastingos medijos sklaidos“, – teigia daktarė E. Gabrėnaitė.

Pašnekovė pažymi, jog nors norminė kalba ne visada gali būti tapatinama su tinkama retorine kalba, bet familiarumas, žargonas, vulgari leksika taip pat nėra paveikios retorikos dėmenys.

Klausimai, kuriuos reikia užduoti sau

E. Gabrėnaitė nesako, kad šiuolaikinė kalba turi grįžti į griežtas normas – kalbinė raiška natūraliai kinta, o socialiniai tinklai atnešė daug kūrybinių formų. Tačiau ji siūlo grįžti prie esminių klausimų: ar mūsų kalba kuria ryšį, ar tik triukšmą, ar ji padeda argumentuoti, ar tik šokiruoja, ar ji iš tiesų pasiekia klausytoją?

Šiuos klausimus verta kelti ne tik kalbininkams, bet ir politikams, žurnalistams, reklamos kūrėjams, turinio strategams — visiems, kurie dirba su žodžiu.

Autorius: Gerda Vaičiūnaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama