Šviečiamoji žurnalistika • 2025.12.02 17:20

Cakt cakt cakt Kalėdos

Gerosios Naujienos centras
Cakt cakt cakt Kalėdos

Už lango lėtai sukiojasi mandarinų dydžio snaigės. Prieš atguldamos į storus minkštus patalus jos tarsi nori žvilgtelėti į pastato vidų. Per kelias dienas uostamiestyje tiek prisnigo, kad pasilypėję ant pusnies viršūnės turbūt pasiektumėte trečią aukštą, kuriame naktį ir atgyja kanceliarinės priemonės. – Kaip nuostabiai Rankos papuošė eglutę! – žavisi geltonoji sąvaržėlė Saulė, akutes užvertusi į dirbtinį žalią medelį, kuris stovi ant rašomojo stalo krašto. – Galėčiau iki pat ryto spoksoti į tas įvairiomis spalvomis mirksinčias lemputes, – svajingai atsidūsta mėlynasis trintukas Vėjas. Gal jums eglutė atrodo nedidelė, bet mažutėms kanceliarinėms priemonėms ji tarsi milžiniška žaliaskarė Katedros aikštėje. – Jau visai nebeturite ko veikti? – biuro prieblandoje nuskamba pašaipus nepažįstamas balsas. Sąvaržėlė ir trintukas ne iš karto supranta, kas čia dedasi. – Kanceliarinių priemonių internete skaičiau, kad Kalėdų naktį eglučių žaisliukai ima kalbėti, – po akimirkos Saulei į ausį sukužda Vėjas. – Taip, taip, kalbėti, o manėte, kad tik jūs mokate atgyti, cha cha, – tai nugirdusi juokiasi ant eglutės viršūnės užmauta spindinti violetinė žvaigždė. – Aš – Saulė, – žvelgdama viršun prisistato sąvaržėlė. – Tik pamanyk, Saulė! – tyčiojasi pasipūtėlė. – O aš – žvaigždė, Kalėdų naktį pakilusi virš visų saulių, cho cho… – Ei, ramiau, žvaigždut, šiąnakt visas pasaulis džiūgauja, o ne pykstasi, – draugę gina trintukas Vėjas. – Kokia aš tau žvaigždutė?! Esu žvaigždžių žvaigždė! – putoja violetinė eglutės pažiba. – Pasižiūrėk į savo draugužę: vieni kauliukai, cha cha, net odos normalios neturi. – Užtat turi didelę širdį, moka paguosti kitus ir po pamokų kanceliarinių priemonių meno mokykloje lanko pramoginius šokius! – nenusileidžia trintukas. – Oi, oi, oi, kad ir kiek šokinėtų, vis tiek manęs nepasieks! – O aš ir netrokštu tavęs pasiekti, beje, kuo tu vardu? – žvaigždei šypsosi sąvaržėlė Saulė. Jai truputį gelia širdutę, bet ji tai slepia. – O tu, storule, žiūrėk, nenulūžk nuo tos viršūnės! – pasigirsta dar vienas nepažįstamas balsas. Taip lepteli dailus geltonas bumbuliukas, kabantis ant apatinės eglutės šakos. – Gana! – suspiegia sąvaržėlė Saulė. – Pats metas baigti šitą patyčių vakarėlį! Nevadink jos storule, bumbuliuk, violetinė žvaigždė iš tikrųjų yra tikra Kalėdų eglutės puošmena! Visi sustingsta, biure spengia tyla. O jei labai įsiklausytumėte, išgirstumėte eglutės lempučių caksėjimą: „Cakt cakt cakt, ra-my-bės...“ – Mano vardas Elžbieta, – sąvaržėlei Saulei atsako nurimusi ir truputį susigėdusi žvaigždė. – Koks nuostabus vardas! – susižavi pirštuką į viršų iškėlęs trintukas Vėjas. – O aš vardu Kostukas, – iš eglutės apačios nuskamba geltonojo bumbuliuko balsas. Staiga rašomasis stalas ima virpėti. Iš už kanceliarinių priemonių stovo išnyra blizgančiu dovanų popieriumi aptraukta dėžė. Tą dėžę į stalo vidurį šiaip ne taip išstumia šnopuojančios žirklės. – Mamma Mia, kaip sunku! – skundžiasi žirklės, kanceliarinių priemonių pasaulyje pramintos Mamma Mia, nes joms dažnai išsprūsta šie žodžiai. – Kas čia, Mamma Mia? – stebisi trintukas Vėjas. – Jūs taip triukšmavote ir ginčijotės, kad nė nepastebėjote su dovanų maišu į biurą įsėlinusio Kalėdų Senelio, kuris nusprendė dovanas patyliukais palikti už kanceliarinių priemonių stovo, – paaiškina prakaitą besišluostančios žirklės. Tada Mamma Mia kelis kartus pašoka į orą, mikliai nukerpa juosteles ir iš pravertos dėžės smailiu snapu traukia mažesnes dėžutes su kanceliarinių priemonių vardais. – Kokie madingi akiniai nuo saulės! – džiaugiasi sąvaržėlė Saulė, išpakavusi savo dovanėlę. – Tai bent! – spirga trintukas Vėjas, vartydamas gausiai iliustruotą knygą su žemėlapiais „Nepažintieji Užlangio pasauliai“. – O aš gavau karrreiviškus žiūrrronus! – dovanėlę prie akučių priglaudžia žaliasis drožtukas Lukas. Jis žvelgia į eglutės viršūnėje susimąsčiusią žvaigždę Elžbietą. – Bičiuliai, man turbūt reikės jūsų pagalbos, – atsidūsta liniuotė Ligita, tyrinėdama savo dovaną – tūkstančio detalių dėlionę „Stebuklingasis uostamiestis“. – Išties, kokie mes visi skirtingi ir kokie įdomūs, vieni kitiems be galo reikalingi, kaip milžiniškos gyvenimo dėlionės detalės, – atkreipia dėmesį violetinė žvaigždė Elžbieta. – O čia tai gimtadienis! – priduria geltonasis bumbuliukas Kostukas. – Cakt cakt cakt Ka-lė-dos, – kužda įvairiomis spalvomis mirksinčios eglutės lemputės. Už lango be garso sukiojasi mandarinų dydžio snaigės.

Autorius: Nerijus Laurinavičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama

Panašūs įrašai