Sutraiškykime kiekvieną grūdą
Ūkininko patarėjas
Turinį įkėlė
Subalansuotas karvių šėrimas yra vienas svarbiausių sėkmingo pieno ūkio pamato elementų. Jis lemia ne tik primilžį, bet ir gyvulių sveikatą, reprodukciją, ilgaamžiškumą. Tačiau tai pasiekti įmanoma tik tiksliai įvertinus pašarų maistinę vertę ir pritaikius tinkamas, naujausias šėrimo technologijas. Apie Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjusį grūdų silosą (grūdainį) su Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos gyvulininkystės ekspertu Vytu GUDAIČIU kalbasi „Ūkininko patarėjo“ korespondentė Jolita ŽURAUSKIENĖ.
– Pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai išpopuliarėjo grūdų siloso technologija. Kas tai?
– Grūdų silosas (grūdainis) – tai atitinkamos drėgmės grūdų sutraiškymas ir užkonservavimas anaerobinėmis sąlygomis, laikant polietileno rankovėse, maišuose, tranšėjose, kaupuose. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad grūdai, esantys 35–45 proc. drėgmės, turi savyje daugiausia maistinių medžiagų.
– Ar kyla kokių nors pavojų, jei jūsų minėtos drėgmės turintys grūdai laikomi be konservavimo?
– Taip, pavojų kyla. Jei 35–45 proc. drėgmės turintys grūdai laikomi be konservavimo, jie labai greitai kaista, genda ir juose pradeda gamintis mikotoksinai, kenkiantys gyvulių sveikatai ir produktyvumui.
– Iš kokių kultūrų galima gaminti kokybišką grūdainį?
– Grūdainį galima gaminti iš visų javų grūdų ir ankštinių augalų: pupų, žirnių, lubinų. Traiškymui taip pat labai tinka ir kukurūzų grūdai. Vienintelė grupė, iš kurios grūdainio gaminti negalima, yra aliejiniai augalai. Tai susiję su jų sėklų sudėtimi ir fermentacijos ypatumais.
– Koks yra optimalus javų derliaus nuėmimo laikas grūdainio gamybai?
– Norint pagaminti kokybišką grūdainį, reikia nustatyti optimalų javų derliaus nuėmimo laiką. Kviečių, kvietrugių, avižų šiaudai turi būti jau ne žalios spalvos, miežių lauke apie 80 proc. varpų turi linkti ir būti pasvirusios stiebo atžvilgiu iki 45 laipsnių kampu. Varpos akuotai turi būti netekę žalios spalvos, o stiebas tarp viršutinio lapo ir varpos turi būti blyškiai žalias. Paspaudus javų grūdus tarp pirštų, jie turi lengvai skilti ir būti vaškinės, o ne pieninės fazės.
– Kaip nustatyti, kada ankštiniai augalai ir kukurūzai yra tinkami grūdainio gamybai?
– Reikia atkreipti dėmesį ne tik į žirnių ankščių spalvą, bet ir į ankštis. Jos turi būti pilnos, o žirniai apvalūs ir visiškai susiformavę. Pupų ankštys turi būti tamsiai rudos arba juodos spalvos. Pačios pupos irgi būna netekusios savo žalios spalvos. Žirniai, pupos labiausiai tinka smulkinti, kai jų drėgmė yra šiek tiek mažesnė nei javų grūdų, idealiausiai tinka apie 30 proc. drėgmė. Kukurūzai taip pat turi būti beveik visiškai netekę žalios spalvos. Perlaužus burbuolę, grūdai būna sodriai geltonos spalvos, o juos stipriai įspaudus nykščio nagu, turi likti žymės.
– Kokie yra pagrindiniai kokybiško grūdainio traiškymo ir konservavimo požymiai?
– Traiškant grūdus, rekomenduojama naudoti konservantus ir labai svarbu stebėti drėgmės lygį. Paėmus saują šviežiai sutraiškyto grūdainio ir suspaudus tarp abiejų rankų delnų, susiformuoja gniužulas. Iš šio gniužulo turėtų būti neįmanoma išspausti drėgmės pertekliaus. Nustojus jį spausti, jis turi išlaikyti savo formą ant rankos delno. Be to, labai svarbu, kad kiekvienas grūdas būtų pažeistas, sutraiškytas, nes sveiki grūdai blogiau sandėliuojasi ir gyvuliai juos blogiau virškina.
– Kaip pasirūpinti, kad grūdų silosas nekentėtų nuo išorinių veiksnių?
– Pasigaminus grūdų silosą rankovėse, svarbu tinkamai apsaugoti nuo graužikų ir paukščių. Varnos, kovai, kuosos, varnėnai dažniausiai „domisi“, kas yra sudėta į rankoves. Jie sugeba ne tik subjauroti rankovės paviršių, bet ir prakirsti skyles plėvelėje. Uždengus visą rankovės paviršių tinklu, atbaidoma dauguma šių sparnuotų kenkėjų. Daug žalos, jeigu rankovė yra paliekama be priežiūros, gali padaryti žiurkės ir pelės. Gaminant grūdainį, reikia pasirinkti vietą su kietu pagrindu, geriausia žvyruotu, betonuotu, asfaltuotu. Tuomet graužikai negali pasidaryti urvų po rankove. Be to, nerekomenduojama grūdainio laikyti ant pievos, kadangi žolėje graužikai gali judėti nepastebimi ir pažeisti rankovės plėvelę. Taip pat veiksminga kovos priemonė su graužikais yra reguliarus nuodų išdėstymas aplink rankovę. Tačiau naudojant žiurkių nuodus, reikia juo padėti taip, kad prie jų prieitų tik graužikai.
– Kaip tinkamai prižiūrėti grūdų silosą po atidarymo, kad būtų išsaugotos jo naudingos savybės?
– Pagaminus grūdainį iš tinkamos brandos grūdų, gerai sutraiškius jį ir užkonservavus bei pasirinkus apsaugotą laikymo vietą, ne mažiau svarbu yra tvarkingai jį prižiūrėti. Atidarius rankovę, tinkamo atviro paviršiaus priežiūra gali padėti sumažinti galimus maistinių medžiagų nuostolius iki minimumo. Būtina tarp šėrimų rankovę laikyti uždarytą ir prispaustą, plėvelės kraštus užlenkti taip, kad į vidų nepatektų lietaus vanduo. Be to, pašarus reikia stengtis imti nuo viso paviršiaus. Rekomenduojama imti plonu sluoksniu nuo viso pašaro paviršiaus, o ne vienoje vietoje kasti labai giliai.
– Kaip koreguoti gyvulių racioną šeriant grūdainiu?
– Gyvulius šeriant grūdainiu, reikia atminti, kad jis dažniausiai būna drėgnesnis nei džiovinti grūdai. Todėl gyvuliams duodamą konservuotų grūdų kiekį reikia padidinti, kad jis atitiktų sušeriamą sausų grūdų kiekį. Norint gerai subalansuoti racionus, reikia papildomai įmaišyti atitinkamą kiekį baltymų, mineralinių medžiagų, vitaminų.
– Kodėl grūdainio gamyba laikoma efektyviu būdu gaminti aukštos kokybės pašarus?
– Tik su aukštos kokybės pašarais galima pasiekti aukščiausią gyvulių produktyvumą. Grūdainio gamyba yra vienas iš būdų pigiau sandėliuoti pašarinius grūdus, laikantis visų gamybos technologijų, pasigaminti aukštos kokybės pašarų ir sumažinti gaunamos produkcijos savikainą. Gamindami grūdainį, ūkininkai ir specialistai ne tik pastebi, bet ir įvertina jo privalumus.
– Įvardykite grūdainio privalumus.
– Vienas grūdainio privalumas – ankstesni derliaus nuėmimo darbai. Juos galima atlikti net 2–3 sav. ankščiau. Tai ypač aktualu, žinant, kokie nepastovūs orai būna tradicinės javapjūtės metu. Be to, nuėmus vieną derlių, galima geriau pasiruošti žieminių javų sėjai. Dar vienas privalumas – padidėjusi šiaudų kokybė. Šiaudai tampa minkštesni ir mažiau dulkantys. Kaip žinoma, produktyvių laktuojančių ir užtrūkusių karvių racione turi būti atitinkamas kiekis geros kokybės šiaudų. Ypač blogai, kai šiaudai būna supeliję ar supuvę. Teigiamas dalykas – sumažėję grūdų nuostoliai lauke, nes kūlimo metu išbarstoma mažiau grūdų. Be to, mažiau nuostolių padaro paukščiai ir laukiniai gyvūnai. Skaičiavimai rodo, kad kuliant vaškinės brandos grūdus, surenkama net iki 30 proc. daugiau derliaus. Svarbu paminėti, kad silosuoti grūdai šėrimo metu nedulka, neerzina gyvulių kvėpavimo takų. O derliaus nuėmimo metu sumažėja ne tik nuėmimo, bet ir jų sandėliavimo išlaidos, nes nereikia brangių degalų ir elektros energijos jiems džiovinti bei specialių, gerai vėdinamų sandėliavimo patalpų.
Autorius: Jolita Žurauskienė
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
