Apie autobusų medžioklę ir nesibaigiantį laukimą

Ar tikrai pagaliau sulaukėme, o jeigu nesulaukėme, ar sulauksime? Beveik pieš dešimt metų (2016 m. pavasarį) žurnalo puslapiuose pristatėme Kaune pradėjusią veikti viešojo transporto informavimo programėlę „Transporto balsas“ (toliau – TB). Per tą laiką programėlė ne kartą buvo atnaujinama, perkuriama, pritaikoma prie naujų techninių galimybių ir reikalavimų. Visus tuos dešimt metų kauniečiai ja buvo patenkinti ar bent jau labai nesiskundė. Užbėgdami į priekį pasakysime, kad daugelis yra patenkinti ir naujausia jos versija.

Kitaip buvo Vilniuje: po ilgiausių diskusijų, ieškojimų, garsių pareiškimų ir patikinimų sukurti kažką labai originalaus, 2020 m. apsistota prie Kaune jau veikusio ir pasiteisinusio TB. Apie tai irgi rašėme ir visi, kam įdomu, šią informaciją „Mūsų žodžio“ interneto svetainėje gali lengvai susirasti. Pirmieji bandymai programėlę įdiegti Vilniaus viešajame transporte buvo nesėkmingi, vėliau reikalai pagerėjo, tiktai neilgam. Programėlė vėl pradėjo nebekalbėti arba visiškai „nusišnekėti“, todėl teko kokiems trejiems metams ją pamiršti. Daugelis naudojome, kiti naudoja ir iki šiol visais atžvilgiais patikimesnę „Trafi“, nors svarbiausio dalyko – tiksliai įvardyti, koks autobusas ar troleibusas konkrečiu metu atvyko (ne atvyks ar atvyksta) į stotelę, negalėjo ir ji. Praėjusių metų rudenį vilnietiškas TB vėl atsidūrė žmonių su regos negalia dėmesio centre.

Įmonės JUDU klientų patirties vadovė Vaiva Bingelė pasakoja: „Praėjusių metų viduryje buvo priimtas sprendimas atnaujinti TB programėlę, siekiant padidinti jos prieinamumą ir funkcionalumą. Vienas pagrindinių tikslų – programėlės veikimas ne tik „Android“, bet ir „iOS“ operacinėje sistemoje, kad ja galėtų naudotis daugiau regos negalią turinčių žmonių. Taip pat buvo reikšmingai patobulinta stotelių fiksavimo sistema – nuo šiol stotelės identifikuojamos pagal GPS duomenis, todėl naudotis programėle galima visose viešojo transporto stotelėse. Jų Vilniuje yra apie 1500, iki atnaujinimo buvo pasiekiama tik maždaug 600 stotelių. TB prieinamumas dar labiau pagerėjo 2024 m. spalį, kai buvo atnaujintos visos žymos transporto priemonėse.“

Pašnekovė primena: naudojant „Bluetooth“ technologiją ir įjungus vietos nustatymo funkciją telefone, programėlė garsu praneša apie artimiausias stoteles, atvykstančių maršrutų numerius, kryptis ir laiką iki atvykimo. Atvykus transporto priemonei, ji balsu informuoja apie maršruto numerį ir kryptį, pavyzdžiui, „devynioliktas troleibusas į Pašilaičius“. Žemagrindžiai autobusai ir troleibusai labiausiai reikalingi judėjimo negalią turintiems žmonėms, bet suteikia daugiau komforto ir neregiams. V. Bingelė: „Šiuo metu sostinės viešojo transporto parkuose yra 832 transporto priemonės. Iš jų visi 570 autobusų yra žemagrindžiai, o iš 262 troleibusų – 177 žemagrindžiai. Likusios 85 aukštagrindės transporto priemonės – tai senieji „Škoda 14 TR“ troleibusai, kurių skaičius mažėja, nes pakeičiami naujais. Planuojama, kad iki 2026 m. visas troleibusų parkas bus atnaujintas žemagrindžiais modeliais. Šiuo metu (2025 m. viduryje) 90 procentų transporto priemonių yra pritaikytos asmenims su negalia. Nuo šių metų pradžios pradėjome organizuoti reguliarius susitikimus su LASS atstovais. Siekiant operatyviai spręsti problemas, susijusias su viešuoju transportu (pavyzdžiui, TB trikdžiai), sutarėme bendrauti per sąjungos atstovų pasiūlytą „WhatsApp“ kanalą.“

Geriausia, kas buvo iki šiol

Ką mano apie atnaujintą TB patys neregiai ir silpnaregiai? Nuomonės įvairios, nuo pozityvių iki tokių, kaip „nieko itin nauja ir reikšminga“. Kai kurie kalbinti vilniečiai, nors programėle nėra patenkinti, paklausti, kada ją bandė, sakėsi gal prieš naujus metus, gal praėjusią vasarą... Kiti dažnai ar ne taip dažnai, bet naudojasi.

Eglė Jarmolavičiūtė. Metų pradžioje TB programėlė atsirado „iOS“ aplinkoje, bet gal pusę mėnesio neveikė. Dėl TB buvau labai skeptiška. Nuo vasario situacija pradėjo keistis ir gerėti. Dabar TB naudojuosi dažnai. Vilniuje beveik nebūna taip, kad į stotelę atvažiuotų tik vienas troleibusas ar autobusas. Dažniausiai iškart atvyksta keli. Jeigu į stotelę atvažiuoja kelios transporto priemonės, ekrano viršuje rodo pirmąją, žemiau po ja – atvažiavusias iš paskos. Įlipus galima pasitikrinti, kurio maršruto autobuse ar troleibuse esame. Didelis palengvinimas. TB padeda suprasti, kokiu atstumu yra artimos stotelės. Seniau rodydavo laiką, reikalingą nueiti iki stotelės, dabar rodo atstumą. Laikas – labai subjektyvu, reginčiam žmogui jo reikia mažiau, neregiui – daugiau. Atstumas padeda susiorientuoti tiksliau: didėja – tolsti nuo stotelės, mažėja – artėji. Gal tik man, bet susidaro įspūdis, kad naujuose autobusuose TB dar neveikia. Tobulėti yra kur. LASS atstovai kėlė mintį, kad pasirinkta transporto priemonė, atvykusi į stotelę, pati signalizuotų apie save. Būtų labai gerai, bet, atrodo, šio projekto metu to nepavyks įgyvendinti. Net jeigu žinai, kad tau reikalingas autobusas ar troleibusas į stotelę atvyko, tarkime, trečias iš eilės, vis tiek, negirdint garsinio signalo, kyla papildomų problemų: nematydamas nežinai, kur baigiasi vienas ir prasideda kitas – rankomis kiekvienąkart netikrinsi ir šonų nevalysi. Nepaisant to, manau, kokiais 95 proc. TB veikia ir naudoti yra paprasčiau nei seniau. Bandėme įvairias programėles, dirbtinį intelektą, situacija yra geriausia, kokia tik buvo. JUDU reaguoja į pastabas, tarpusavio bendravimui turime sukūrę „WhatsApp“ grupę, keičiamės informacija. Apie programėlės trikdžius ir viešojo transporto nesklandumus jiems galima rašyti info@judu.lt. Geriausia – nufotografuoti. Galima parašyti maršrutą ir laiką, kada važiavote.

Aurimas Žiška. Anksčiau naudodavau „Trafi“. Tiksliau pranešdavo stoteles. Naudoju ir dabar, bet vis labiau pereinu prie TB. Birželį teko daug važinėti viešuoju transportu – į darbą ir iš darbo. Kai nėra daug transporto ir tarpas tarp dviejų autobusų ar troleibusų daugiau nei minutė ar pora, galima naudoti ir „Trafi“: seki, po kiek laiko atvyks, sulauki, įlipi ir važiuoji. Stotelės, kuriose daug transporto, labiau tinka TB. Visko gerai dar nesu išsinagrinėjęs, bet TB ekrano viršuje rodo transporto priemonę, kuri į stotelę atvažiuoja pirmoji. TB turi funkciją, kur galima iš visų į stotelę atvykstančių transporto priemonių pasirinkti ir pasižymėti tą, kuri tau reikalinga. Tokiu atveju kiti pranešimai neblaško dėmesio. Programėlė tyli, kol į stotelę atvažiuoja ta transporto priemonė, kurią pasižymėjai. Kai kada atsitinka taip, kad, dar bevažiuojant ar sustojus prie sankryžos, programėlė informuoja, kad pasirinkta priemonė jau atvyko. Gali supainioti, nes TB informuoja, kad atvyko, klausau klausau – stotelėje jokio autobuso ar troleibuso nėra. Tiktai geriau, kai informuoja anksčiau, o ne vėliau, kai jau būna išvykęs. Jeigu pražiopsosi, gausi informaciją, kad pasirinkta priemonė išvyko. Nedidelė nauda, bet vis geriau žinoti ir laukti arba nelaukti kitos, nei nežinoti. Tobulų programėlių nėra ir abejoju, ar greitai turėsime. Vis tiek tenka klausti žmonių, tikslintis. Ypač, kai į stotelę vienu metu atvažiuoja kelios transporto priemonės. Programėle negalima iki galo pasitikėti: gali nespėti atsinaujinti duomenys. Tiktai palyginti su tuo, ką turėjome, tai jau žingsnis į priekį. Ar kalbėsime apie TB, ar apie kokią kitą programėlę, prie kiekvienos reikia priprasti ir ją įvaldyti. Turbūt daugelis esame buvę situacijoje, kai per minutę į stotelę atvažiuoja trys autobusai ar troleibusai ir sustoja vienas po kito. Būna, kad sustoja, bet durų neatidaro. Tada vėl tenka klausti arba bandyti kažkaip susiorientuoti, kuris yra tavasis ir prie jo naviguoti. Labai padėtų garsiniai švyturėliai ant pačios transporto priemonės. Kad programėlėje būtų mygtukas, kuriuo būtų galima tą švyturėlį suaktyvinti. Tada galėtum prie pasirinkto transporto prieiti tiesiai, „neglostant“ kitų tuo metu sustojusių autobusų šonų ir nekliūnant už visokių reklaminių skydų ar stulpų. Ar tikrai tokie švyturėliai ir jų integravimas į TB kainuotų labai brangiai, ar būtų sunkiai įgyvendinama techniniu požiūriu?

Loreta Taluntytė. Naudojuosi TB, taip pat kitomis programėlėmis – „Trafi“, „Moovit“. Nėra vienos programėlės, kuri tiktų visais atvejais. TB turi gerų funkcijų, bet ji irgi klysta, ypač, kai į stotelę atvyksta kelios transporto priemonės, o man tai būna dažnai, nes rytais važinėju į darbą. Didelis palengvinimas, kad važiuojant TB sako stoteles. Tiktai nežinau, kaip kituose telefonuose, bet kai mano „iPhone“ užsirakina, jau nebesako. Taip yra todėl, kad kitos panašios programėlės pranešimus siunčia į pranešimų juostą, o TB nesiunčia. Visą kelią laikyti atrakintą telefoną – nepatogu.

Grigas Sakalis. „Kol kas labiau naudojuosi „Trafi“ nei TB. Kai paskelbė, kad atnaujino TB, pabandžiau naudoti. Kartą apgavo, įlipau ne į tą autobusą. Teiravausi, gal dar nesumontuotos žymos ar kažkaip panašiai tie dalykai vadinasi, bet naudotis nustojau, nes vis tiek reikia klausti žmonių. Jeigu stabiliai veiktų ir visada galėtum pasitikėti, būtų geras dalykas.“ Grigas atkreipia dėmesį, kad sklandus naudojimasis viešuoju transportu nesiriboja vien TB ar kita mobiliąja programėle. Įlipęs į troleibusą ar autobusą kiekvienąkart stotelių neskaičiuosi ir su telefonu netikrinsi, nors ir įmanoma. Jeigu keliaujama žinomais maršrutais, galima išsinagrinėti, atsiskaičiuoti, bet tenka vykti ir nežinomais. Stoteles vienąkart skelbia, kitąkart – neskelbia. „Pastebėjau, kad dėl stotelių pranešinėjimo situacija gerėja, jeigu informuoji, įmonės darbuotojai reaguoja. Kitą kartą važiuoji tuo pačiu laiku, tuo pačiu maršrutu – jau sako. Vienu maršrutu kursuoja ne viena transporto priemonė. Specialiai nesidomėjau, ar kalba ta, kuri seniau nekalbėjo, bet pranešus maršruto numerį, laiką, kada važiavote, konkrečią vietą, jeigu atsitiko koks nors nemalonus įvykis, reaguojama.“

Kaip feniksas iš pelenų

TB kaip stebuklingas paukštis feniksas tai „numiršta“, tai vėl prisikelia. Nepretenduodami į toli siekiančius apibendrinimus, tam tikras išvadas ar prielaidas apie šitą „paukštį“ jau galime daryti.

1. Remiantis ankstesnėmis publikacijomis, kauniečiai apie TB yra geresnės nuomonės nei vilniečiai ir ypač šiauliečiai. Galbūt todėl, kad jie yra šios programėlės „krikštatėviai“, pirmieji naujų versijų testuotojai ir naudotojai.

2. Programėlė nėra sukurta vieną kartą ir visiems laikams. Kas dveji treji metai, atsižvelgiant į informacinių technologijų pokyčius, vartotojų lūkesčius, ji reikalauja nuolatinio dėmesio ir atnaujinimo. Šitokiu keliu eina daugelio rimtų programų kūrėjai. Priešingu atveju TB taps tik dar vienu pusėtinu „produktu“, kurių yra pilna informacinių technologijų erdvė. Atrodo, kauniečiai tai supranta ir kas keleri metai programėlę atnaujina. Būtų gerai, kad suprastų ir vilniečiai.

3. Greičiau į kosmosą paleisime dar vieną ryšių palydovą ar „užkursime“ dronų pramonę, nei sukursime visai Lietuvai bendrą viešojo transporto informavimo programą. Tokia programa nesunkiai galėtų būti sukurta jau veikiančio TB pagrindu, tik reikia šiek tiek valstybės dėmesio. Užuot vien gynusi žmonių su negalia teises, šio darbo galėtų imtis arba jį koordinuoti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija arba Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra.

4. Valstybinė TB ar kita panaši programa daug lėšų nereikalautų, o nauda būtų neabejotina. Tik kas jos imsis? Geriau metai iš metų „gaminti“ vis naujus projektus, nei padaryti kažką tikrai naudinga ir reikalinga.

5. Neatmestina prielaida, kad visos aukščiau išvardytos prielaidos yra neteisingos. Galimos visiškai kitokios ar net priešingos prielaidos ar išvados. Tiktai tokiu atveju ir toliau lauksime naujos „stebuklingos“ viešojo transporto informavimo sistemos ir kasdien leisimės į šiuolaikinių, Lietuvos miestų gatvėmis riedančių „mamutų“ medžioklę. O medžioklėje nutinka įvairiai: pasiseka arba nepasiseka. Kai nepasiseka, „mamutai“ gali nudanginti į tokią miesto vietą, iš kurios turėsime krapštytis ilgai ir nuobodžiai, ir, žinoma, savo pačių jėgomis.

Nuotrauka. Regos negalią turintiems viešojo transporto keleiviams „Transporto balso“ atnaujinimai labai svarbūs / „Susisiekimo paslaugų“ archyvo nuotr.

Telefono su atidaryta programėle „Transporto balsas“ nuotrauka. Įrenginį priešais miesto foną laiko dešinioji ranka su trumpais tamsiai lakuotais nagais. Šviesaus ekrano viršuje iš kairės į dešinę pateikta išskleidžiamojo meniu piktograma, tamsūs Gedimino bokšto kontūrai su užrašu „Vilnius“ apačioje ir garsiakalbio piktograma. Didžiąją ekrano dalį užima lentelė su dviem dalimis, kurias sudaro tamsi antraštė su šviesiu užrašu „Transportas“ arba „Artimiausi išvykimai“ ir susijusi informacija. Aukščiau esančioje transporto dalyje nurodyti viešojo transporto numeriai, kryptis ir autobuso arba troleibuso piktograma. Žemesnėje artimiausių išvykimų dalyje taip pat nurodyti numeriai ir kryptis, bet vietoje piktogramų pateiktas laikas minutėmis. Už telefono įstrižai nuotraukos driekiasi gatvė, kitoje jos pusėje stūkso šviesūs daugiaaukščiai pastatai. Programėlė atrodo informatyvi ir patogi naudoti.

Autorius: Alvydas Valenta

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama