Kaip susijusios rega ir pusiausvyra

Įprastai matymą siejame tik su tuo, ką matome aplink, ir regėjimo funkciją, kaip vieną iš pojūčių, asocijuojame tik su akimis. Esant gerai regos funkcijai objektus ir mus supantį pasaulį matome gerai, esant silpnaregystei ar aklumui pasaulio vaizdas ribotas arba jo nėra. O kaip yra su pusiausvyra? Ar prasta regos funkcija gali nulemti prastą pusiausvyrą? O gal neregiai ir silpnaregiai kaip tik pasižymi geresne pusiausvyros funkcija?

Kas svarbu gerai pusiausvyrai?

Regėjimas – ne tik ryškūs mus supantys vaizdai. Regėjimo funkcija neatsiejama nuo pusiausvyros ir tam, kad gerai ir stabiliai orientuotumėmės, jaustumėmės aplinkoje, darniai veikia trys pagrindinės sistemos: vizualinė, propriocepcijos ir vestibulinis aparatas.

Vizualinė sistema – rega, kuri padeda matyti aplink esantį mus supantį vaizdą. Propriocepcija – savo kūno dalių jautimas erdvėje, kai tam tikri receptoriai mus informuoja apie dabartinę kūno dalių padėtį, jėgą, sąnarių judesių amplitudes, spaudimą ir prisideda prie organizmo pusiausvyros palaikymo. Vestibulinis aparatas – su klausa nesusijusi vidinėje ausyje esanti judėjimo jautimo sistema, kuri reaguoja į galvos ir kūno padėties pasikeitimą, koordinuoja akių judesius ir laikyseną.

Vienas iš svarbių refleksų – vestibulookulinis refleksas, kuris sieja šias sistemas ir yra atsakingas už vaizdo stabilizavimą tinklainėje galvos ir kaklo judesių metu. Paprasčiausias šio reflekso pavyzdys: kai sukame galvą, abi akys juda priešinga kryptimi ir mums nereikia apie tai galvoti, viskas vyksta automatiškai.

Bet kurios iš šių sistemų veiklos sutrikimas, problema ar liga, pavyzdžiui, galvos trauma, insultas, onkologinės ligos, amžėjimas ar net tam tikri naudojami vaistai, gali paveikti pusiausvyrą ir kūno padėties suvokimą erdvėje. Pacientai, kurie skundžiasi pusiausvyros sutrikimais, galvos svaigimu (vertigo) ar koordinacijos pablogėjimu, neretai aplanko ir akių gydytojo kabinetą, siekdami išsiaiškinti problemos priežastį.

Ar rega svarbi pusiausvyrai?

Ryšiai tarp regos ir pusiausvyros pradeda vystytis jau nuo pat gimimo. Dviejų–trijų mėnesių kūdikiai geba fokusuoti žvilgsnį ir seka objektus, penktą mėnesį pradeda atsirasti gylio suvokimas ir erdvės pojūtis. Gerėjant rankų ir akių koordinacijai, apie aštuntą mėnesį kūdikiai pradeda ropoti. Gerėjant atstumo suvokimui – apie devintą mėnesį gali pradėti mėginti stotis. Todėl, jei vaikučiai gimsta nematantys arba su sutrikusiu vestibuliniu aparatu, vystymasis lėtėja nesant darnios šių sistemų sąveikos.

Vaikystėje vykstant įvairiems vystymosi procesams, regos ir vestibulinė sistema vystosi kartu ir palaipsniui, ir taip padeda suvokti aplinką augančiam vaikui. Tam tikru vystymosi metu vestibulinė sistema būna labiau išsivysčiusi nei regos ir yra pagrindinis veiksnys koordinacijos sistemai tobulėti. Tačiau laikui bėgant vizualinė sistema tampa pagrindinė, lemianti pusiausvyrą. To pavyzdys – jūros liga. Plaukiant laivu per banguojantį vandenį galva ir kaklas nuolat juda ir gali sukelti galvos svaigimą. Todėl rekomenduojama žvilgsnį nukreipti tiesiai į stabilų horizontą – taip kartais galima sumažinti svaigulio pojūtį.

Tyrimų metu nustatyta, kad esant atmerktoms akims ir žiūrint į aplinką galimai net nuo pusės iki dviejų trečdalių smegenų aktyvumo yra skirti vaizdinės informacijos suvokimui ir regimojo vaizdo apdorojimui. Kitaip tariant, regos pojūtis galimai dominuoja prieš kitus pagrindinius pojūčius (klausa, uoslė, skonis, lytėjimas) ir todėl esant regos sutrikimams reikšmingai pabloginama gyvenimo kokybė. Laimei, smegenys pasižymi neuroplastiškumu (lankstumu) ir naujų ryšių kūrimu bei esant vienos iš pojūčių sistemų problemai, geba išlavinti kitas pojūčių sistemas.

Kaip keičiasi pusiausvyra amžėjant?

Vyresniame amžiuje atsirandantys pusiausvyros sutrikimai lemia didesnį kritimų ir gydymo ligoninėje skaičių ir net didesnį mirtingumą. Vizualinė sistema yra itin svarbi palaikant koordinaciją, tačiau su amžiumi atsiranda ir amžinių regą prastinančių ligų. Kai kurios iš jų pagydomos (pavyzdžiui, katarakta), tačiau kai kurios gali regą pažeisti negrįžtamai (pavyzdžiui, amžinė geltonosios dėmės degeneracija).

Ne vienas mokslininkų tyrimas ieškojo sąsajų tarp regos ir pusiausvyros sutrikimų vyresniame amžiuje. Nustatyta, kad lėtinėmis akių ligomis sergančių pacientų pusiausvyra buvo prastesnė, palyginti su nesergančiaisiais. Rega nėra vienintelis veiksnys, prisidedantis prie su metais prastėjančios koordinacijos, tačiau itin svarbus.

Ar neregystė turi įtakos pusiausvyrai?

Suprantama, kad tiek amžius, tiek su amžiumi susijusi silpnaregystė turi įtakos pusiausvyrai. O kaip veikia pusiausvyros sistema nuo gimimo arba jaunystės turintiems silpnaregystę ar aklumą?

Yra žinoma, kad netekus vieno iš pagrindinių pojūčių – regos – kiti jutimai sustiprėja. Tačiau, tyrimų duomenimis, neregių ir silpnaregių pusiausvyros aparatas nėra pranašesnis nei matančiųjų. Kelios skirtingos mokslininkų grupės tyrinėjo pusiausvyrą ir nustatė, kad, užmerkus akis, tiek aklieji, tiek gerai matantys išlaikė tokią pačią pusiausvyros kontrolę. Iškelta hipotezė, kad vienos iš už pusiausvyrą atsakingų sistemos – regos – nebuvimas tiesiog kompensuojamas neuroplastiškumo kitų dviejų sistemų ir nėra pranašesnis.

Vis tik dauguma mokslo studijų siejo silpnaregystę ir aklumą su prastesne koordinacija. Įdomu tai, kad pusiausvyra buvo geresnė tarp ilgiau silpnaregystę ar aklumą turinčių žmonių. Nors ir yra tyrimų, kurie teigia, kad proprocepcija geresnė tarp aklųjų nei gerai matančiųjų, tačiau iki šiol šis klausimas išlieka diskusinis ir iki galo neatsakytas.

Nuotrauka. Straipsnio temą išprovokavo neseniai įvykęs burinės jachtos „Rabalder“ plaukimas, kuriame komandos nariais tapę neregiai nepatyrė jūros ligos. Nuotraukoje – T. Vaišvila / K. Tauterio nuotr.

T. Vaišvila burinės jachtos priekyje. Šiek tiek kairiuoju profiliu pasisukęs vyras užfiksuotas truputį pasilenkęs. Dešinė nuleista ranka laiko tamsią ant denio gulinčią virvę, o kairė – šviesų lyną, besitęsiantį nuo priešais jį esančio stiebo iki už nugaros įstrižai kylančios susuktos burės. Tomas vilki tamsią striukę su kapišonu, mūvi tamsias kelnes ir yra užsidėjęs megztą kepurę, kurios viršus styro ant viršugalvio. Jis taip pat užsidėjęs tamsią gelbėjimosi liemenę, kuri primena petnešas. Vyro veidas atrodo susikaupęs, lūpos pravertos. Fone driekiasi vanduo, kuriame prie uosto prišvartuoti įvairūs laivai, už kurių matyti įvairūs medžiai. Tomas atrodo užsiėmęs darbais, skirtais paruošti jachtą dar vienai kelionei.

Autorius: Aistė Varoniukaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama