Šimtukininkas Ugnius apie pirmūno discipliną: „Valia yra kaip raumuo, kurį reikia treniruoti“

Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia jaunimo akademinės sėkmės istorijų ciklą „Tiesiai į šimtuką“. Vienuoliktoje dalyje Ugnius pasakoja apie mokykloje patirtas išdaigas, autoritetu tapusią mamą, atminties ugdymo metodus ir tai, kodėl svarbu dalyvauti mokyklos renginiuose. youtube.com video Tėvai turi suteikti pagalbą Ugnius prisipažįsta, kad nuo pat pirmųjų klasių domėjosi mokslais ir gaudavo gerus pažymius: „Mokslai sekėsi, su mokytojais sutardavau ir iki šiol gaunu aukščiausius pažymius.“ KTU gimnazijos absolventas tiki teigiama tėvų įtaka mokslams. „Tėvai mane vesdavo į įvairius būrelius, papildomas pamokėles. Jie prisidėjo ir prie mano pomėgių – gyvenau kaime, šalia Jonavos, ir ten dažnai eidavome į gamtą – tyrinėdavome gyvūnus, gamtos reiškinius. Tikiu, kad tai išugdė vertybę, skatinančią gilintis į įvairius dalykus. O tada ateina ir geri pažymiai. Tėvai sėdėdavo kartu prie namų darbų, mokantis matematikos padėdavo tėtis, lietuvių ir anglų kalbų – mama. Tėvai skatino siekti gerų pažymių ne todėl, kad tai gražiai atrodo, bet tam, kad mokyčiausi pats iš savęs“, – prisimena istorijos herojus. Pasak Ugniaus, gerai mokytis taip pat padeda nuo pradinių klasių kaupiamos žinios, susiformavę įpročiai ir – laikas. „Niekada nesekdavau, kiek mokausi, galvodavau, kad prie mokslų nepraleidžiu daug laiko – prisėdu, pasimokau, viską suprantu ir einu testo rašyti. Tačiau pastaruoju metu pradėjau sekti: praėjusią dieną praleidau keturias valandas, dar prieš tai – tris. Jei nori gauti gerą pažymį, turi skirti laiko“, – aiškina jis. Galvodamas apie autoritetus, Ugnius pirmiausia prisimena mamą: „Labai ja žaviuosi dėl nuolatinio jos mokymosi. Ji mane paskatino pradėti mokytis prancūzų kalbos. Taip pat jaučiu pagarbą mokytojams, kurie visada buvo išminties simbolis. Visa tai prisidėjo prie asmeninio noro tobulėti.“ Kauno technologijos universiteto gimnazijos absolventas Ugnius Gudžiūnas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka Mokyklinės išdaigos – įprastas reikalas Paklaustas, ar būdamas pirmūnas spėjo patirti mokyklinių išdaigų, Ugnius šypteli: „Manau, kad dauguma krečia įvairias išdaigas, kaip bėgimas iš pamokų ir sukčiavimas per kontrolinius. Neslėpsiu, praeitais metais tarpiniai egzaminai vykdavo pamokų metu ir blogiausia būdavo, kai po egzamino reikėdavo į jas grįžti. Tačiau mes su grupele to nedarėme, norėjome atsipalaiduoti. Per kontrolinius nusirašyti ar pašnabždėti šalia sėdinčiam suolo draugui – gana įprasta. Bet ateina ir to kaina: jeigu sukčiauji per kontrolinį, turi sau pažadėti, kad paskui tą temą išmoksi, suprasi.“ KTU gimnazija – viena stipriausių šalyje mokymo įstaigų. Vis dėlto Ugnius džiaugiasi, kad tarp bendraklasių tvyrojo draugiška atmosfera. „Mūsų klasė buvo labai vieninga, anglų mokytoja mus paskelbė empatiškiausia klase. Neseniai kartu plaukėme su baidarėmis. Konkurencingumo visad buvo mažai, labiau stengiamės padėti vieni kitiems“, – pasakoja absolventas.

Patinka vėjuotas oras, kaip alegoriją pasakysiu: stiprus vėjas blogą informaciją iš smegenų išneša, o gerą – įneša.

Pamoka patinka, jei ją supranti „Viena mėgstamiausių pamokų mokykloje buvo biologija, dar chemija – tai lyg ir sietųsi su medicina. Apskritai man būdavo įdomu, kaip veikia žmogaus organizmas, kokios ląstelės perneša, kaip paveikia ligą. Tačiau patiko ir matematika, labai gerbiau buvusį savo matematikos mokytoją – nuostabus žmogus. Būdavo įdomu įsigilinti į, tarkime, geometrijos ar algebros lygtis, jas suprasti, gal net gyvenime pritaikyti“, – labiausiai dominusius dalykus vardija Ugnius. Paklaustas, kokių pamokų nemėgo labiausiai, jis šyptelėjo: „Progimnazijos klasėje labai nemėgau kūno kultūros – ne dėl to, kad sportas nepatiko, bet dėl to, kad tingėdavau persirengti. Devintoje klasėje nelabai patiko fizika, bet kai dešimtoje klasėje ją pradėjau suvokti, atsivėrė naujas pasaulis.“ Kalbėdamas apie laisvalaikį po pamokų, Ugnius sako turintis įvairių pomėgių, kurie tampa būtina atsipalaidavimo priemone: „Pagrindinis hobis – leisti laiką su draugais, žaisti stalo žaidimus. Taip pat patinka fizinė veikla – šaudyti su lazeriais ar važinėti kartingais. Labai mėgstu groti pianinu – muzika man yra ne tik poilsis nuo mokslo, bet ir emocijų – pykčio, streso – paleidimas. Patinka vėjuotas oras, kaip alegoriją pasakysiu: stiprus vėjas blogą informaciją iš smegenų išneša, o gerą – įneša.“ „Moksleiviams labai svarbu turėti užklasinę veiklą ar kokį atsipalaidavimo šaltinį, kad paleistų susikaupusį stresą. Laviravimas tarp mokslo ir laisvalaikio padeda planuoti laiką“, – priduria jis. Kauno technologijos universiteto gimnazijos absolventas Ugnius Gudžiūnas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka Atmintis ir valia Pasak Ugniaus, svarbiausi sėkmingo mokymosi aspektai yra atmintis ir valia. „Labai svarbu atrasti mokymosi principą, kada atmintis veikia geriausiai. Tam reikia skirti daug laiko, išbandyti įvairius metodus: rašyti, matyti informaciją vizualiai, o gal klausyti tinklalaidžių. Mokantis istoriją labiausiai padėdavo konspektavimas, tada per rankos judesį informacija tarsi pereina į smegenis.  Biologiją iškaldavau, tačiau viską bandydavau paaiškinti savais žodžiais. Net pats nustebdavau, kad taip moku“, – aiškina jis. Dar vienas metodas – kitus mokyti. „Jeigu negali atsakyti į klausimą, tada dar labiau įsigilini ir jis netgi įstringa atmintyje dėl to, kad anksčiau jo nežinojai. Labai svarbus dalykas atminčiai lavinti yra nuolat ją stimuliuoti. Kaip vaikystėje mokomės eilėraščių, dabar labai aktualios yra įvairios kalbos. Aš mokausi prancūzų kalbos – nuolat mokydamasis stimuliuoju smegenų veiklą ir vis atnaujinu atmintį“, – tęsia pašnekovas. Antroji mokymosi dalis, pasak Ugniaus, yra valia ir disciplina. „Valia yra kaip raumuo, kurį reikia treniruoti. Gal vieną dieną galėsi mokslams skirti tik 10 minučių, bet jei prisiversi pasėdėti bent minutę ilgiau, rytoj jau bus 12, trečią dieną – 15, kol pasieksi pusvalandį.“ Kauno technologijos universiteto gimnazijos absolventas Ugnius Gudžiūnas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras „Mokėmės kavinėje ir matėme, kaip pasikeitė trys pamainos“ Prisiminęs egzaminus, KTU gimnazijos absolventas tvirtina, kad streso ir nežinios daugiau jautė mokytojai negu mokiniai: „Mokytojai yra viena empatiškiausių žmonių grupių, kurie nori perteikti informaciją. Pradžioje neturėjome vadovėlių, todėl buvo didžiulė apkrova ir nežinia. Jaučiau, kad mokytojai buvo labiau prislėgti nei mes.“ Prieš tarpinius egzaminus daug laiko prie vadovėlių leisti nereikėjo, tačiau pagrindinė sesija – kas kita: „Streso prieš tarpinius egzaminus buvo mažiau, tačiau prasidėjus pagrindinei egzaminų sesijai mokytis reikėjo žymiai daugiau – daug nežinios, nepakankamai antros dalies pavyzdžių. Atsimenu, mokėmės su draugais kavinėje ir matėme, kaip tuo metu trys padavėjų pamainos pasikeitė – tiek laiko mokėmės.“ Tuometinį moksleivį kiekvienas egzaminas nustebino savaip. Vieni – per lengvi, kiti – labai sunkūs. „Istorijos egzamine nesitikėjau šiuolaikinio konteksto, bet buvo klausimas, kaip kolektyvizacija paveikia šiuolaikinį kontekstą, tai man asmeniškai pasirodė keista. Biologijos užduotys atrodė per lengvos. Matematikos – gal net vienas lengvesnių egzaminų. Lietuvių kalbos egzaminas buvo visiškai naujas mūsų kartai, nes reikėjo rašyti arba interpretaciją, arba probleminio klausimo svarstymą su ištrauka“, – vardijo jis. Galiausiai ilgos valandos, praleistos mokantis, ir uolus darbas atsipirko – Ugnius iš keturių brandos egzaminų gavo maksimalius įvertinimus. „Keistai reagavau. Tuo metu važiavau iš kelionės, buvau pavargęs ir pamatęs tuos keturis šimtukus visiškai nesureagavau. Po kokių dviejų dienų, jau pailsėjus, užplūdo toks susižavėjimas, pasididžiavimas savimi ir laimė“, – džiaugiasi jis. Kauno technologijos universiteto gimnazijos absolventas Ugnius Gudžiūnas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt nuotrauka Studijuoja kiekybinę ekonomiką Šiandien Ugnius mokslus tęsia Vilniaus universitete – studijuoja kiekybinę ekonomiką. Paklaustas, kodėl nesirinko studijų užsienyje, studentas atsako: „Lietuvoje gaunu valstybės finansuojamą vietą ir tikiu, kad būtent šios programos kokybė yra paraleli su užsienio studijomis. Turime daug tarptautinių dėstytojų iš Italijos, Ispanijos, Irano.“ Praėjus pirmiems trims mėnesiams, Ugnius tikina gavęs, ko norėjo – didelį tempą, rimtus mokslus ir puikią kompaniją: „Kursas yra nuostabus, aplinkui motyvuoti žmonės, turintys tikslą. Tai skatina ir pačiam daugiau mokytis, nes nenori atsilikti.“ Galvodamas apie dabartinius moksleivius, vis dar ieškančius savęs ir ateities kelio, Ugnius linki: „Siūlau dalyvauti kuo daugiau renginių, nepraleisti šimtadienio. Taip pajunti komandiškumo, vienybės aurą, peržengi introvertiškumo ribą, pradedi bendrauti su žmonėmis, įgyji ryšių. Taip pat stengtis ieškoti savęs, atrasti tinkamą mokymosi metodą, kuo anksčiau – tuo geriau. Neapleisti senų pomėgių, daryti tai, kas patinka, ir jausti pareigą.“ Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Zovytė, Lukas Karčiauskas, Kostas Kajėnas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama