Du derliai per metus – vizija tapo tikrove

Tradicinis ūkininkavimas yra orientuotas į vieną derlių per metus, tačiau, keičiantis klimatui, dviejų derlių idėja tampa vis labiau įgyvendinama. Ūkininkai prisitaiko prie besikeičiančio klimato ir turi galimybę ieškoti naujų sprendimų bei geriausių kultūrų veislių. Specialistai teigia, kad, gaunant dvigubą derlių, ūkio efektyvumas ir pelningumas žymiai padidėja.

Įgyvendino idėją

Biržų krašto jaunieji ūkininkai Erika ir Tadas Bėliakai, pradėję kurti 25 ha užimantį ūkį, kuriame augina žieminius javus, pievas ir braškes, nė nesvajojo apie galimybę nuimti du braškių derlius per metus. Tačiau šiandien jų braškininkystės ūkis sėkmingai įgyvendina šią idėją. E. Bėliakienė „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad jų ūkis, žinomas kaip „Suosto uoga“, išsidėstęs tiek laukuose, tiek šiltnamiuose. Laukuose augančių braškių plotai užima apie 9 ha, o moderniuose šiltnamiuose – 1 ha.

„Braškių ūkį pradėjome kurti 2011 m. Iš pradžių į savo veiklą žiūrėjome paprastai ir lengvai. Braškių daigus pasodindavome pavasarį, o derlių nuimdavome beveik iki Joninių, ir – viskas. Pamatėme, kad derlius baigiasi vasarą. Tuo momentu supratome, kad su besibaigiančiu derliumi baigiasi ir verslas, kuris ilgainiui nebus pelningas. Todėl po šešerių metų intensyvaus braškių auginimo lauke, pradėjome galvoti, kad mums reikia statyti šiltnamius ir juose užauginti du braškių derlius. Laukuose dviejų derlių neužauginsi. Žinoma, tą galima padaryti, tačiau tam reikalingi labai dideli plotai“, – ūkio idėją pristatė moteris.

Sėmėsi patirties

Braškių auginimas reikalauja specifinių žinių ir nuolatinio tobulėjimo, todėl sutuoktiniai sėmėsi patirties internete, skaitė specialią literatūrą, lankė seminarus ir konsultavosi su specialistais. Šios žinios padėjo įgyvendinti inovatyvius sprendimus ir suplanuoti ūkio valdymą. Svarbus žingsnis jų kelionėje, siekiant įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, buvo ir Europos Sąjungos parama, kuri suteikė finansinę pagalbą įgyvendinant investicinį projektą.

„Daugiausia sužinojome lankydami seminarus Lenkijoje, Vokietijoje ir kitose užsienio šalyse. Lietuvoje tuo metu buvo mažai šiltnamininkų, auginančių braškes. O jei ir buvo, jie nelabai norėjo atskleisti savo ūkio paslapčių. Todėl mes patys įdėjome labai daug pastangų ir aktyviai domėjomės, kad galėtume sukurti savo svajonių ūkį“, – atviravo E. Bėliakienė.

Pasaulinė praktika rodo, kad šiltnamių technologijos, leidžiančios optimizuoti braškių auginimo sąlygas, tampa vis plačiau pritaikomos braškininkystėje. Dėl šių technologijų ūkininkai gali pratęsti braškių auginimo sezoną ir pasiekti daugiau nei vieną derlių per metus. Naudojant šiuolaikinius šiltnamius su apšvietimu, šildymu ir kitomis inovatyviomis sistemomis, galima užtikrinti nuolatinį braškių tiekimą, nepriklausomai nuo oro sąlygų.

Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas ne kartą yra minėjęs, kad jis uogininkystės ateitį mato šiltnamiuose, tuneliuose. Kiek augintojai gali būti priklausomi nuo gamtos malonės? „Padarykime maksimaliai viską, kas priklauso nuo mūsų – tunelius, laistymo, vėdinimo, šešėliavimo sistemas. Visur reikia daryti maksimaliai, kaip ir kituose versluose, nes išgyvena tie, kurie diegia naujas technologijas. Tik tuomet laimima konkurencinėje kovoje“, – teigė T. Gurskas.

Neatsilieka nuo inovacijų

Biržų krašto ūkininkai tvirtina, norint lygiuotis į modernius užsienio šalių braškių ūkius, būtina neatsilikti nuo inovacijų. Todėl jie ir įsirengė šiuolaikiškus šiltnamius, viską juose automatizavo. Klimatas šiltnamiuose reguliuojamas išmaniosiomis technologijomis, pagal nuosavos meteorologinės stotelės duomenis. Juose yra įdiegta kompiuterizuota laistymo ir oro drėgmės kontrolės sistema. Ji užtikrina optimalias sąlygas braškių auginimui. Augalams šiltnamyje yra sukurtos ne tik idealiai tinkančios sąlygos – reguliuojamas laistymas, tręšimas, vėdinimas, bet ir apsauga nuo nepalankių oro sąlygų, ligų ir kenkėjų.

„Mes nustatome laiko intervalus, kada ir kiek laiko turi būti tiekiamas vanduo augalams, nes šiltnamyje, kur augalai auga vazonuose, drėgmė išgaruoja greičiau, todėl karštomis dienomis reikia atlikti daugiau laistymo ciklų. Visa tai užprogramuota kompiuteriuose, kurie automatiškai atlieka šį darbą. Braškės laistomos ir tręšiamos lašelinėmis sistemomis“, – aiškino E. Bėliakienė.

Jaunoji ūkininkė pripažino, kad, nors daugelis darbų automatizuoti, be žmogaus rankų vis tiek neapsieinama. „Uogų skynėjų reikia visada. Vasarį būtina nuvalyti visus lapus, nes šiltnamyje augalai bunda anksčiau. Po to, kai išleidžiami nauji lapai, juos taip pat reikia sutvarkyti, o kai pradeda formuotis žiedynai – ir juos. Žmogiškojo faktoriaus atsisakyti neįmanoma. Darbo rankų reikia visada“, – darbus vardijo ŪP pašnekovė.

Skonis ir išvaizda

Ūkio šeimininkė minėjo, kad jų šiltnamiai užima apie 1 ha ploto. „Skaičiuojant su laukuose auginamomis braškėmis, turime 15 veislių braškių. Šiltnamyje auginame 4 veislių braškes. Stengiamės neauginti daug veislių braškių, nes tai padidina augalų tiek vandens, tiek maistinių medžiagų poreikį. Auginame labai ankstyvas, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnes veisles. Atsirinkome tinkamiausias veisles, su kuriomis dar ir dabar eksperimentuojame. Atrodo, kad vienos veislės braškės yra labai derlingos, tačiau jautresnės ligoms, kitos, nors ir derlingos, yra minkštesnės ir netransportabilios. Todėl ieškome tokių, kurios būtų saldesnės, skanesnės ir patogesnės transportuoti. Pirkėjams svarbu ne tik skonis, bet ir išvaizda, nes jei braškės nebus skanios, nebus ir klientų. Kiekvienais metais ieškome naujų veislių, kad galėtume vartotojams pasiūlyti kažką geresnio“, – atviravo ūkininkė.

Jos teigimu, šiltnamyje pirmasis braškių derlius užauga gegužės pradžioje, o skynimo sezonas prasideda gegužės 10–15 d. Paskutinis derlius nuimamas spalio pabaigoje. Braškės auginamos ant pakabinamų stelažų, 1,3 m aukštyje, didžioji dalis augalų dera 16 l talpos vazonuose.

Perspektyvus ūkis

Sutuoktiniai džiaugėsi, kad per metus šiltnamyje užauga du braškių derliai. Dalis derliaus keliauja savo krašto vartotojams ir Lietuvos rinkai, dalis – užsienio. „Savo krašte turime dvi prekyvietes, uogas tiekiame ir didmena. Didžiausia uogų paklausa būna pavasarį ir vėlyvą rudenį, kai uogos laukuose būna pasibaigusios. Rudenį, atsiradus kitoms uogoms, braškių paklausa būna vidutinė. Tačiau skanių ir kokybiškų braškių klientai neatsisako. Jų ieško ir perka. Kadangi uogų kokybė gera, yra ir jų paklausa“, – pažymėjo Biržų krašto ūkininkė.

E. ir T. Bėliakų teigimu, lietuviškų kokybiškų braškių rinkoje vis dar trūksta, todėl jų ūkio siekis užauginti du derlius per metus, pasitelkiant šiltnamių galimybes, pasiteisino. „Braškių auginimas – atsakingas verslas, reikalaujantis daug žinių ir investicijų. Braškės tampa reikliais augalais, kurie reikalauja nuolatinio dėmesio ir žinių. Rinkdamiesi braškių auginimą, ūkininkai turi gerai pasverti, kiek jie gali rizikuoti ir investuoti. Mes savo versle jau „įsibėgėjome“ ir nieko nebebijome“, – akcentavo moteris.

Specialistai teigia, kad, gaunant du derlius per metus, ūkininkavimas tampa efektyvesnis. Jei ūkininkai pradėtų nuimti dvigubai daugiau derliaus, šiame sektoriuje galėtų įvykti didelis šuolis į priekį.

Autorius: Jolita Žurauskienė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama