Menas jaustis sveikam

Seriją apie meną būti ligoniu baigiau mintimis apie mirtį kaip absoliučiai asmeninį patyrimą.

Mintį apie meną būti sveikam man pateikė puikus mūsų laikraščio „Mažasis žmogus“. Tik gaila, kad jis taip retai pasirodo.

Per Gavėnią norėčiau rašyti apie meną būti sveikam. Būti sveikam yra menas. Deja, didžiąją daugumą ligų sąmoningai ar nesąmoningai sukeliame mes patys. Kiekvienas, kuris „nusideda“ prieš savo kūno organo prigimtį, sukelia jam ligą. Šis nedalykiškumas savo kūno atžvilgiu yra neišvengiamas. Taip yra dėl mūsų prastos prigimties. Tačiau mūsų jėgoms yra bent jau išvengti didžiausios žalos kūnui ir dvasiai. Tai galime padaryti jausdamiesi sveiki. Vienas gydytojas rašo, kad sveikatos rūšių yra tiek, kiek yra individų. „Argi nesijaustume geriau, jei turėtume šiek tiek daugiau drąsos paprasčiausiai ir nemoksliškai jaustis subjektyviai sveiki, užuot nuolat nerimavę dėl objektyvių savo sveikatos įrodymų?“

Žinoma, yra ligų, nuo kurių mus gali išgelbėti tik peilis arba mirtis. Tačiau jausmas gali padėti mums išsaugoti sveikatą. Ligonių sielovadoje visada patirdavau pralaimėjimą, kai man nepavykdavo pažadinti ligoniuose bent truputėlio drąsos priimti gyvenimą. Dažniausiai tai būdavo nedėkingi žmonės. Man neabejotinas sveikatos požymis yra dėkingumas. Žmogus, kuris nesugeba pasakyti „esu dėkingas“, užuot šaltai pasakęs „esu patenkintas“, nėra sveikas. Patenkintas žmogus tuoj pat pradės dejuoti, jei susidurs su menkiausia nelaime. Dėkingas žmogus žino apie kiekvienos valandos dovaną. Dėkingas žmogus žino, kad laimę sudaro tik labai trumpos akimirkos. Jis taip pat žino, kad gražūs ir geri dalykai atsiskleidžia kiekvieną akimirką, jei tik žmogus yra dėkingas. Malonumas ir dėkingumas yra broliai. Žinoma, šiuos brolius iš žmogaus gali išstumti sunki liga. Tačiau kaip dažnai nedėkingas žmogus juos išstumia iš savo vidaus? Froidas nėra mano dvasinis draugas. Tačiau vienas jo sakinys mane įkvėpė: „Sveikas yra žmogus, gebantis dirbti ir mėgautis.“ Tie, kurie puoselėja savo gebėjimą dirbti ir mėgautis, gali ilgai jaustis sveiki. Didžioji dauguma žmonių žodį „mėgautis“ taria su pašaipia šypsena. Tiesiog yra labai nedaug dėkingų žmonių, taigi ir labai nedaug žmonių, gebančių mėgautis. Todėl visi kalba apie „sergančią visuomenę“ ir „sergantį pasaulį“.

Nemažą dalį sveikatos susikuriame patys, kai esame dėkingi ne už nepaprastus dalykus, o tomis dienomis, „kai užtenka laiško, žydinčios rožės balkone, vaiko šypsenos“. Būtent jos mane pripildo dėkingumo (ir sveikatos).

Kiekvienam iš mūsų, kuris negali ir neturi laiko kokią valandą su draugais pasimėgauti gero raudono vyno buteliu, negailestingai pasakyčiau: „Tu sergi!“

Frater Leo
1973 kovo 16-toji diena Walliser Volksfreund
Iš vokiečių k. vertė dr. Gediminas Karoblis

2025 m. lapkričio Artuma

Autorius: Kunigas Jonas Jūraitis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama