Šimtukais mokyklą baigęs Jokūbas: „Smagu nebevaikščioti į mokyklą – dabar gyvenimas įdomesnis“

Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia jaunimo akademinės sėkmės istorijų ciklą „Tiesiai į šimtuką“. Šeštojoje dalyje Jokūbas pasakoja apie linksmybes lankant tautinius šokius, ne itin stropų rengimąsi egzaminams, Seimo posėdžių įkvėptą profesinį pasirinkimą ir įgytą gebėjimą matyti daugiau trūkumų nei privalumų. youtube.com video Labiausiai laukdavo atostogų Jokūbas dvylika mokyklos metų prisimena šviesiai: nerūpestingas gyvenimas, draugai, užklasinė veikla. Vis dėlto laukiamiausios būdavo ne ankstyvos pamokos, o atostogos. „Smagu nebevaikščioti į mokyklą – dabar gyvenimas įdomesnis, nors kai kuriais aspektais ir sunkesnis, nes atsirado darbas. Visgi jaučiu, kad turiu daugiau galimybių, esu brandesnis, o pasaulis atrodo įdomesnis“, – šypsosi jis. Net ir neskirdamas per daug laiko mokslams vaikinas galėjo džiaugtis aukštais mokymosi rezultatais. Arba, kaip sako pats, priklausyti moksliukų kategorijai. „Dažnai pakakdavo to, ką girdėdavau per pamokas – turbūt gerai veikė fotografinė atmintis. Mokslams daug laiko negaišdavau, bet padarydavau viską, ką reikėjo. Dėl to būdavo keista, kai bendraklasiai nedarydavo namų darbų, – man tokia idėja neatrodė normali“, – stebisi Vilniaus Žirmūnų gimnazijos absolventas. Pasibaigus pamokoms Jokūbo darbai persikeldavo į šokių aikštelę. „Pradinėse klasėse pradėjau lankyti pramoginius šokius, bet būrelis buvo uždarytas, ir tada perėjau į tautinių šokių kolektyvą. Jį lankiau iki paskutinių klasių. Šokiuose sutikau tikruosius draugus, jie išliko iki šiol, priešingai nei mokyklos draugai. Patyrėme daug nuotykių: pasirodymai Trakuose, Palangoje, bendros kelionės su kolektyvu... Šokau ne tiek dėl aukštų rezultatų, kiek dėl malonaus laisvalaikio“, – pasakoja jis. Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, VU TSPMI politikos mokslų absolventas Jokūbas Bagdonas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras Per savaitę nekompensuosi dvylikos metų pamokų „Prieš egzaminus daug nesimokiau. Viena iš priežasčių – lengvai įsimindavau informaciją. Kita – kai kuriems dalykams, pavyzdžiui, matematikai, net nežinojau, kaip reikia ruoštis. Juk per savaitę nekompensuosi dvylikos metų pamokų. Istorijai ir lietuvių kalbai reikėjo peržvelgti datas, pavardes, faktus, bet didelio ruošimosi nebuvo“, – laikotarpį prieš brandos egzaminus prisimena Jokūbas. Vis dėlto net ir be didelio pasirengimo moksleivio brandos atestatą papildė du maksimalūs egzaminų įvertinimai – anglų kalbos ir matematikos. Pasak Jokūbo, pamačius rezultatus stiprios reakcijos nebuvo. „Man buvo svarbiausia, kad to pakaktų stojant. Aišku, smagu gauti šimtuką, ypač iš matematikos, laikomos sudėtingu mokslu. Geras jausmas, bet nežinau, ar jis labai skirtųsi nuo to, jeigu būčiau gavęs 98 balus. Tai vis tiek būtų daug“, – svarsto pasakojimo herojus.

COVID pandemija labai prisidėjo prie šio sprendimo – per karantiną neturėdavau ką veikti, todėl žiūrėdavau Seimo transliacijas.

Per pandemiją žiūrėdavo Seimo posėdžių transliacijas Sėkmingai išlaikius valstybinius brandos egzaminus atėjo metas rinktis studijas. Pasirinkimą tarp ekonomikos ir politikos mokslų laimėjo pastarieji: „COVID pandemija labai prisidėjo prie šio sprendimo – per karantiną neturėdavau ką veikti, todėl žiūrėdavau Seimo transliacijas. Susidomėjimą, kaip veikia politika, sustiprino ir istorijos pamokos mokykloje.“ Po ketverių studijų metų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute Jokūbas šią vasarą įgijo politikos mokslų bakalaurą. Pasak jo, pasirinkimas studijuoti šią sritį buvo geras, lūkesčiai pasiteisino. „Prieš stodamas net neskaičiau studijų programos, man tiesiog atrodė, kad bus įdomu. Maniau, mokysimės apie partijas, rinkimus, tačiau tai buvo tik nedidelė programos dalis. Patiko, kad į programą įtraukta daug sričių: teisės, ekonomikos, rinkimų, politinių idėjų. Per ketverius metus pasikeitė ir mano interesai, dabar labiau traukia visuomenės požiūris į save, tapatybė, reakcijos į įvykius ir idėjas, o ne politinės institucijos“, – vardija vaikinas. Pasakojimo herojus prisipažįsta, kad per ketverius metus tapo kritiškesnis ir aplinkui dažniau mato trūkumus nei privalumus: „Studijų pradžioje maniau, kad viskas yra labai gerai ir galima pasitikėti politiniais sprendimais, o dabar atrodo, jog dažnai tie sprendimai būna arba nepagrįsti, arba naudingi tam tikroms partijoms. Nemanau, kad viskas blogai, bet papildomos žinios skatina kreipti dėmesį, kas politikoje neveikia.“ Pasikeitė ir ateities siekiai. Anksčiau siekiamybė buvęs darbas Seime dabar atrodo kaip trumpalaikė poros metų stotelė. „Daug labiau susidomėjau Europos Sąjunga – būtų įdomu ten kurį laiką padirbėti. Taip pat norėčiau baigti magistrantūrą, padirbėti įdomioje vietoje, o vėliau grįžti į universitetą ir siekti doktorantūros“, – ateities planais dalijasi pašnekovas. Vilniaus Žirmūnų gimnazijos, VU TSPMI politikos mokslų absolventas Jokūbas Bagdonas. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras Reformos nutolusios nuo realybės Paklaustas, kaip mato dabartinę švietimo padėtį mokyklose, Jokūbas atsako: „Šioje srityje turbūt jaučiuosi mažiausiai išmanantis. Tačiau kai kurios problemos akivaizdžios: trūksta mokytojų, jie per mažai uždirba, dėl to nedaug kas renkasi šią profesiją, o dirbantieji patiria didelį krūvį.“ Jo teigimu, vykdomos reformos neatliepia šiandienos poreikių. „Kiekviena nauja Vyriausybė nori įvesti savo reformas, bet jos visos atrodo nutolusios nuo mokyklos realybės. Galbūt bijoma esminių pokyčių, nes jiems gali labiau pasipriešinti. Kartais net atrodo, kad būtų lengviau viską pradėti nuo nulio – kurti naują sistemą. Bet taip neišeina. Visgi pirmieji žingsniai galėtų būti bent jau geresnis pasirengimas: tinkami vadovėliai, aiškios programos, seminarai mokytojams ar paskaitos apie tai, kas keičiasi. Mokytojus reikia labiau įtraukti į reformų planavimą ir įgyvendinimą“, – idėjomis dalijasi Jokūbas. Esamiems moksleiviams Jokūbas taip pat turi patarimą – bandyti atrasti save užsiimant mėgstamomis veiklomis. „Jeigu neturi jokios svajonės ar vizijos, tai problema, bet gal tada verta bandyti atrasti, kas domina lankant būrelius, užsiimant įvairia veikla ar net per „YouTube“? Dešimtoje ar vienuoliktoje klasėje nereikia per daug galvoti, ką studijuosi ar kur dirbsi. Verčiau sekti, kas šiuo metu atrodo įdomu. Dėl pažymių ar egzaminų taip pat nereikia persistengti. Jei pasirenki dalyką, kuris patinka, tiesiog lankai pamokas, atlieki namų darbus, ir viskas būna gerai. Kol nėra būtinybės apsispręsti, nereikia per daug visko permąstyti“, – apibendrina jis. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama