D. Henke: jeigu mūsų vaikai nesuvoks lietuviškos savo tapatybės, daug lengviau asimiliuosis kitoje šalyje
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Ji nuolat lanko įvairiuose pasaulio kampeliuose išsibarsčiusias lietuvių bendruomenes, nepraleidžia progos aplankyti ir jų lituanistinių mokyklų.
„Šios mokyklos yra bendruomenių pagrindas, nes lietuvybė skleidžiasi per kalbą, išsaugant tradicijas ir tapatybę. Lituanistinis švietimas yra pagrindinis ramstis norint išlaikyti lietuvybę svetur“, – sako ji.
Kalbėdama apie lituanistines mokyklas D. Henke teigia, kad sunkumų dėl finansavimo liko mažiau, tačiau kitų iššūkių mokykloms netrūksta.
Ji skatina tėvus gyvenant svetur puoselėti lietuvybę ir vaikus supažindinti su Lietuva. „Vien lituanistinė mokykla vaikams neišugdys lietuviškos dvasios, tad labai svarbu, kad tėvai atžalas vežiotų į Lietuvą“, – teigia ji.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Dėl finansavimo turi padirbėti
Pašnekovė džiaugiasi išaugusiu valstybės dėmesiu lituanistiniam švietimui. „Pasaulyje veikia apie 250 lituanistinių mokyklų, kurios gali kreiptis dėl finansavimo. Tai didžiulė pagalba, anksčiau to nebuvo“, – tikina D. Henke.
„Tiesa, paramą gaunančios mokyklos turi biurokratiškai padirbėti – skaičiuoti mokinius, atidžiai laikytis programų, mažesnėms mokykloms tai didesnis administracinis darbas.
Mokyklų dydis įvairiose šalyse labai skiriasi, pavyzdžiui, Čikagos lituanistinėje mokykloje mokosi apie 700 mokinių kas savaitę, o atsikūrusioje mokykloje Čekijoje jų gali būti keliolika. Tačiau finansavimas yra didžiulis privalumas ir paskatinimas tėvams vesti vaikus į tokias mokyklas“, – pabrėžia ji.
Finansiniai sunkumai įveikti, tačiau trūksta mokytojų. Dar viena problema, anot D. Henke – laiko stygius. Tėvai turi suprasti, kad lituanistinė mokykla labai reikalinga jų vaikams.
Su bendramintėmis pati įkūrė lituanistinę mokyklą
D. Henke daug metų gyvena Vokietijos Hamburgo mieste ir vaikams nuo mažumės skiepijo lietuvybę.
„Kai persikėliau gyventi į Hamburgą, čia nebuvo lituanistinės mokyklos, tad susibūrė mamų grupelė, ir kartu įkūrėme mokyklą „Abėcėlė“. Perėjau visą mokyklos kūrimo procesą. Iš pradžių mamos turi turėti entuziazmo ir matyti, kad vaikams reikia bendraminčių. Mokykla sėkmingai veikia iki šiol – joje mokėsi ir mano dukra, ir sūnus. Dabar Lietuva mokyklai skiria finansavimą, o iš pradžių jos veikla buvo grindžiama savanorių pastangomis ir entuziazmu“, – prisimena ji.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
„Jeigu mūsų vaikai nesuvoks, kas yra lietuviška tapatybė – kalba, istorija, tradicijos, jiems bus daug lengviau asimiliuotis toje valstybėje, kurioje jie yra gimę ir kurioje pirmoji kalba yra vokiečių, prancūzų ar anglų“, – tvirtina D. Henke.
Ji pripažįsta, kad dažnai sudėtinga motyvuoti vaikus lankyti lituanistinę mokyklą. „Žinau, kaip sunku įtikinti vaikus, kad šeštadienį jie ne eitų žaisti futbolą su draugais, o mokytųsi lietuvių kalbos. Žemai lenkiuosi tokiems tėvams, seneliams, kurie nuosekliai veda savo atžalas į mokyklas – tai didžiulis darbas“, – sako pašnekovė.
Buria bendruomenes
Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės, lituanistinės mokyklos dažnai būna bendruomenes stiprinantis ramstis.
„Bendruomenė yra tvirta, jei turi lituanistinę mokyklą, tada kuriasi šeimos. Kai vaikai auga dvikalbėse šeimose – kai tėvas arba mama yra kitos tautybės, – tėvai turi suprasti, kad kalba ir kultūra vaikui yra labai didelė pridėtinė vertė.
Sukurta mokykla bendruomenei tampa gyvenimo šaltiniu, nes čia vyksta renginiai, kartu švenčiama Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Joninės. Lituanistinė mokykla prideda spalvų bendruomenei, tad tėvus reikia skatinti ir palaikyti, ieškoti būdų, kad lituanistinės mokyklos išsilaikytų“, – pasakoja pašnekovė.
D. Henke neseniai teko lankytis vienoje seniausių JAV lietuvių bendruomenės mokyklų Los Andžele. „Ši mokykla turi savo patalpas, dirba labai rimtai, tad iš karto matyti, kad lituanistinis švietimas čia perduodamas iš kartos į kartą ir ypač branginamas. Džiugu, kad Lietuvos valstybė skiria didžiulę finansinę paramą ir kartu kviečia stiprinti žinias“, – tikina D. Henke.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Mokyklos veikia ir egzotinėse šalyse
Kalbėdama apie mokyklų geografiją, pašnekovė vardija ir egzotines valstybes. „Pasaulio lietuvių bendruomenės veikia 56-iose valstybėse visuose žemynuose. Pavyzdžiui, imkime Vokietiją – čia yra viena lietuvių bendruomenė, tačiau veikia apie dešimt lituanistinių mokyklų. Pietų Amerikoje vaikai dažniau susitinka virtualiu būdu.
Džiugu, kad net ir tolimiausiuose pasaulio kampeliuose mokoma lietuvių kalbos – yra mokyklų Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Singapūre. Joms įsikurti dažnai padeda Lietuvos ambasados – jei veikia ambasada, atsiranda ir mokykla bei bendruomenė“, – tvirtina D. Henke.
Apibendrindama pašnekovė skatina mokyklų bendruomenes bendradarbiauti su kitomis mokyklomis. „Linkiu lituanistinėms mokykloms aktyviai dalyvauti tokiuose renginiuose kaip „Draugystės tiltai“, kurie suburia mokytojus, mokinius, tėvus. Vien lituanistinė mokykla vaikams neišugdys lietuviškos dvasios, tad labai svarbu, kad tėvai atžalas vežiotų į Lietuvą“, – tvirtina ji.
Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.
Žygimanto Gedvilos / ELTA nuotrauka
Dėl finansavimo turi padirbėti
Pašnekovė džiaugiasi išaugusiu valstybės dėmesiu lituanistiniam švietimui. „Pasaulyje veikia apie 250 lituanistinių mokyklų, kurios gali kreiptis dėl finansavimo. Tai didžiulė pagalba, anksčiau to nebuvo“, – tikina D. Henke.
„Tiesa, paramą gaunančios mokyklos turi biurokratiškai padirbėti – skaičiuoti mokinius, atidžiai laikytis programų, mažesnėms mokykloms tai didesnis administracinis darbas.
Mokyklų dydis įvairiose šalyse labai skiriasi, pavyzdžiui, Čikagos lituanistinėje mokykloje mokosi apie 700 mokinių kas savaitę, o atsikūrusioje mokykloje Čekijoje jų gali būti keliolika. Tačiau finansavimas yra didžiulis privalumas ir paskatinimas tėvams vesti vaikus į tokias mokyklas“, – pabrėžia ji.
Finansiniai sunkumai įveikti, tačiau trūksta mokytojų. Dar viena problema, anot D. Henke – laiko stygius. Tėvai turi suprasti, kad lituanistinė mokykla labai reikalinga jų vaikams.
Su bendramintėmis pati įkūrė lituanistinę mokyklą
D. Henke daug metų gyvena Vokietijos Hamburgo mieste ir vaikams nuo mažumės skiepijo lietuvybę.
„Kai persikėliau gyventi į Hamburgą, čia nebuvo lituanistinės mokyklos, tad susibūrė mamų grupelė, ir kartu įkūrėme mokyklą „Abėcėlė“. Perėjau visą mokyklos kūrimo procesą. Iš pradžių mamos turi turėti entuziazmo ir matyti, kad vaikams reikia bendraminčių. Mokykla sėkmingai veikia iki šiol – joje mokėsi ir mano dukra, ir sūnus. Dabar Lietuva mokyklai skiria finansavimą, o iš pradžių jos veikla buvo grindžiama savanorių pastangomis ir entuziazmu“, – prisimena ji.
Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka
„Jeigu mūsų vaikai nesuvoks, kas yra lietuviška tapatybė – kalba, istorija, tradicijos, jiems bus daug lengviau asimiliuotis toje valstybėje, kurioje jie yra gimę ir kurioje pirmoji kalba yra vokiečių, prancūzų ar anglų“, – tvirtina D. Henke.
Ji pripažįsta, kad dažnai sudėtinga motyvuoti vaikus lankyti lituanistinę mokyklą. „Žinau, kaip sunku įtikinti vaikus, kad šeštadienį jie ne eitų žaisti futbolą su draugais, o mokytųsi lietuvių kalbos. Žemai lenkiuosi tokiems tėvams, seneliams, kurie nuosekliai veda savo atžalas į mokyklas – tai didžiulis darbas“, – sako pašnekovė.
Buria bendruomenes
Anot Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkės, lituanistinės mokyklos dažnai būna bendruomenes stiprinantis ramstis.
„Bendruomenė yra tvirta, jei turi lituanistinę mokyklą, tada kuriasi šeimos. Kai vaikai auga dvikalbėse šeimose – kai tėvas arba mama yra kitos tautybės, – tėvai turi suprasti, kad kalba ir kultūra vaikui yra labai didelė pridėtinė vertė.
Sukurta mokykla bendruomenei tampa gyvenimo šaltiniu, nes čia vyksta renginiai, kartu švenčiama Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Joninės. Lituanistinė mokykla prideda spalvų bendruomenei, tad tėvus reikia skatinti ir palaikyti, ieškoti būdų, kad lituanistinės mokyklos išsilaikytų“, – pasakoja pašnekovė.
D. Henke neseniai teko lankytis vienoje seniausių JAV lietuvių bendruomenės mokyklų Los Andžele. „Ši mokykla turi savo patalpas, dirba labai rimtai, tad iš karto matyti, kad lituanistinis švietimas čia perduodamas iš kartos į kartą ir ypač branginamas. Džiugu, kad Lietuvos valstybė skiria didžiulę finansinę paramą ir kartu kviečia stiprinti žinias“, – tikina D. Henke.
Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke. Vakario Vingilio / Bernardinai.lt nuotrauka
Mokyklos veikia ir egzotinėse šalyse
Kalbėdama apie mokyklų geografiją, pašnekovė vardija ir egzotines valstybes. „Pasaulio lietuvių bendruomenės veikia 56-iose valstybėse visuose žemynuose. Pavyzdžiui, imkime Vokietiją – čia yra viena lietuvių bendruomenė, tačiau veikia apie dešimt lituanistinių mokyklų. Pietų Amerikoje vaikai dažniau susitinka virtualiu būdu.
Džiugu, kad net ir tolimiausiuose pasaulio kampeliuose mokoma lietuvių kalbos – yra mokyklų Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Singapūre. Joms įsikurti dažnai padeda Lietuvos ambasados – jei veikia ambasada, atsiranda ir mokykla bei bendruomenė“, – tvirtina D. Henke.
Apibendrindama pašnekovė skatina mokyklų bendruomenes bendradarbiauti su kitomis mokyklomis. „Linkiu lituanistinėms mokykloms aktyviai dalyvauti tokiuose renginiuose kaip „Draugystės tiltai“, kurie suburia mokytojus, mokinius, tėvus. Vien lituanistinė mokykla vaikams neišugdys lietuviškos dvasios, tad labai svarbu, kad tėvai atžalas vežiotų į Lietuvą“, – tvirtina ji.
Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
