Penkišimtukininkė Ieva Kotryna: „Jei sekasi, kodėl nepasistengus dar labiau?“

Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia jaunimo akademinės sėkmės istorijų ciklą „Tiesiai į šimtuką“. Penktajame epizode Ieva Kotryna pasakoja apie šeimos palaikymo svarbą, visus penkis gautus šimtukus per egzaminus ir laisviau atsikvėpti leidžiančius studijų metus. youtube.com video Vien mokytis neįmanoma Kauno „Saulės“ gimnazijos absolventė mokyklos metais domėjosi viskuo, o gerai besisekantys mokslai skatino dar daugiau įsitraukti į akademinį pasaulį. „Buvo visko, kartais norėdavau eiti į mokyklą, kartais – ne. Retsykiais būdavo sunku viską suderinti, reikėdavo rinktis, skirti laiką mokslui ar draugams. Supratau, kad vien mokytis neįmanoma – greitai perdegsi ir pritrūks motyvacijos“, – prisipažįsta ji. Nuo vienuoliktos klasės laisvu nuo pamokų laiku mergina pradėjo savanoriauti vaikų stovyklose. „Labai smagi veikla, tai mane motyvavo daryti dar daugiau. Savanorystė suteikė platesnį požiūrį į pasaulį ir įgūdžių, kurių mokykloje neįgytum, kad ir kiek laiko ten praleistum“, – tvirtina ji. Ieva Kotryna tiki, kad norą mokytis lėmė įgimtas charakteris: „Esu perfekcionistė, noriu viską žinoti, išsiaiškinti. Jeigu ko nors nežinau, tai man tampa beveik sportiniu iššūkiu.“ Sėkmingai mokytis padėjo ir tėvų auklėjimo būdas. „Nuo vaikystės tėvai skatino ir vis pagirdavo: „O, kokia tu protinga!“ Tai irgi motyvavo – jei sekasi, kodėl nepasistengus dar labiau? Tačiau tėvų spaudimo nejaučiau – tik palaikymą. Aišku, jie norėjo, kad man sektųsi, kartais užsimindavo, kad gal reikėtų pasimokyti, bet niekada nevertė. Būdavo net atvirkščiai – ragindavo pailsėti“, – apie savo šeimą pasakoja Ieva Kotryna. Kauno „Saulės“ gimnazijos absolventė Ieva Kotryna Macijauskaitė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras Patiko ir tikslieji mokslai, ir menai „Mokykloje labiausiai patiko matematika, nors nežinau, kiek iš tikrųjų patiko, o kiek tiesiog sekėsi. Patiko ir fizika, tačiau santykis su ja buvo įdomus – nebuvo lengva, reikėjo daug mokytis, bet vien dėl to jaučiau motyvaciją. Be to, save laikiau kūrybišku žmogumi, kuriam reikia tiek mokslo, tiek meno ir laisvės“, – pomėgius vardija mergina. Ieva Kotryna tiki, kad nuoseklus mokymasis dvylika metų davė vaisių, tačiau naujų dalykų pavyko išmokti ir paskutiniais mėnesiais, rengiantis brandos egzaminų sesijai: „Buvau susidariusi aiškų planą, kaip mokytis, kokius dalykus pasikartoti ir kam skirti daugiau dėmesio. Turėjau laiko pasiruošti be streso, kad į egzaminą eičiau užtikrinta ir pasikartojusi viską, ką galėjau.“ Moksleivė išbandė skirtingus mokymosi metodus: konspektavo informaciją, skaitė vadovėlius, medžiagą internete, sprendė senas užduotis, kartojosi pamokas. „Lietuvių kalbos ir literatūros egzaminui ruošiausi skaitydama įvairius konspektus, matematiką daugmaž mokėjau, tereikėjo pasikartoti sudėtingesnius dalykus ir išspręsti senų metų egzaminus. Su anglų kalba – taip pat. Ruošdamasi fizikai ir geografijai skaičiau knygas ir ieškojau informacijos internete. Dvylikos metų darbas – svarbu, tačiau taip pat svarbu suprasti, kad galima kai ko išmokti net paskutinėmis dienomis prieš egzaminus“, – patarimais dalijasi pasakojimo herojė. Penki šimtukai ir studijų pasirinkimas Prieš pirmąjį mokyklos egzaminą – lietuvių kalbos ir literatūros – Ieva Kotryna neslepia jautusi nerimą, tačiau kuo toliau, tuo buvo lengviau: „Labai bijojau, nes niekada nežinai, kokia tema gali būti. Tačiau po egzamino pajutau ramybę – jis nebuvo toks baisus, kaip atrodė iš pradžių. Po lietuvių buvo anglų kalba, kuri irgi kėlė nerimą dėl rašinio rašymo. Paskui matematika, geografija ir fizika – čia jau žinojau, ko tikėtis. Egzaminai buvo vis lengvesni ir ramesni.“

Dabar tie šimtukai nėra tokie svarbūs kaip anksčiau, tačiau jie tapo ženklu, kad pasiekiau, ką galėjau, mano darbas atsipirko.

Paskelbus egzaminų rezultatus, mergina sužinojo gavusi įspūdingą balų skaičių – įvertinta penkiais šimtukais. „Labai nustebau pamačiusi šimtukus. Buvo nelengva patikėti, kad tai įmanoma, bet labai džiaugiausi. Dabar tie šimtukai nėra tokie svarbūs kaip anksčiau, tačiau jie tapo ženklu, kad pasiekiau, ką galėjau, mano darbas atsipirko“, – džiugiu prisiminimu dalijasi ji. Vėliau atėjo metas rinktis studijas. Mergina šypsosi – tėvai skatino rinktis rimtas studijas ir tapti mokslininke, tačiau širdis sakė ką kita: „Tėtis norėjo, kad studijuočiau mediciną, net ir dabar juokais klausia, gal dar noriu. Galvojau ir apie studijas užsienyje, tačiau noriu pabūti Lietuvoje. Tiek mano gebėjimus, tiek pomėgius atitiko pramonės dizaino inžinerija – tikslieji mokslai, menas ir kūryba.“ Kauno „Saulės“ gimnazijos absolventė Ieva Kotryna Macijauskaitė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras Kauno technologijos universiteto studentė džiaugiasi laisvesniu studijų ritmu nei mokykloje ir galimybe turėti daugiau laiko kitai veiklai. „Priklausau studentų atstovybei, bendrauju su žmonėmis ir prisidedu prie universiteto gerovės. Džiaugiuosi turėdama laiko tokiems dalykams, nes smagu ne tik mokytis, bet ir dalyvauti įvairioje veikloje“, – tikina Ieva Kotryna. Studijas Lietuvoje pasirinkusi mergina teigia svajojanti išbandyti gyvenimą ir užsienyje: „Tolimos ateities planuoti dar nenoriu, bet norėčiau pabandyti gyventi užsienyje – galbūt dalyvauti „Erasmus“ programoje arba vėliau, baigusi studijas, išvažiuoti dirbti. Norėčiau pamatyti daugiau pasaulio ir tik tada apsvarstyti, ką daryti toliau.“ Svarbiausia – psichologinė gerovė Pirmą kursą baigusi Ieva Kotryna tikina stebinti esamą padėtį Lietuvos mokyklose. Pasak jos, atnaujinta egzaminų sistema, kai egzaminų sesija padalijama į dvejus metus, mokiniams kelia dar daugiau nerimo: „Kai galvoju apie dabartinę mokyklos sistemą, pirmiausia į galvą ateina mintis apie didelį stresą, kurį patiria mokiniai. Anksčiau į egzaminus koncentravomės tik dvyliktoje klasėje, o dabar mokiniai apie juos turi galvoti jau nuo vienuoliktos klasės. Kai kuriems tai padeda, nes egzaminai išskaidomi ir leidžia geriau susitelkti į tam tikras temas, tačiau kitiems ši sistema nepatinka.“ Ieva Kotryna tiki – pokyčiai švietimo sistemoje yra būtini, tačiau prieš tai reikėtų pasirūpinti kai kuo svarbesniu už ugdymo programas ar egzaminų sistemas. „Pirmiausia turėtų būti užtikrinta mokinių psichologinė gerovė ir sveikata, nes tik tada jie galės tinkamai mokytis“, – pabrėžia ji. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.

Autorius: Austėja Zovytė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama