Probacijos tarnybos atstovė: nusikaltęs žmogus atėjo iš visuomenės, kuri jį tokį užaugino

Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia pokalbių ciklą „Resocializacija: ar priimsime suklydusį?“. Antrojoje dalyje aptariamas probacijos procesas ir jo nauda nuteistiesiems. Per metus Probacijos tarnyba dirba su beveik trisdešimčia tūkstančių nuteistųjų, ir dažnam pavyksta sėkmingai pereiti resocializacijos procesą. „Jeigu žmogus motyvuotas, galime iš karto pereiti prie elgesio keitimo programų, kurių turime labai įvairių – individualių ir grupinių“, – sako pašnekovė. youtube.com video Tarpinė stotelė tarp visuomenės ir kalėjimo Pasak G. Burokienės, probacija yra tarpinė stotelė tarp visuomenės ir kalėjimo, kai suklydusiajam suteikiama galimybė tą bausmę atlikti laisvėje su tam tikra pagalba. Paklausta, už kokias nusikalstamas veikas skiriama probacija, pašnekovė teigia, kad spektras yra platus. „Daugiausia turime smurtaujančiųjų artimoje aplinkoje – tai didžiulis mūsų visuomenės skaudulys. Taip pat yra žmonių, teistų už vagystes, vairavimą neblaiviems, narkotikų platinimą. Nusikalstamos veikos – labai įvairios. Per metus mes prižiūrime daugiau kaip 28 tūkstančius žmonių, o kasdien – apie 13 tūkstančių nuteistųjų“, – nurodo ji. „Probacijos tarnybos veikla susideda iš dviejų blokų – priežiūros bei kontrolės ir labai svarbios resocializacijos. Reikia nepamiršti, kad žmonės, kurie patenka į Probacijos tarnybą, turi atlikti bausmę. Šiuo atveju kalbame apie priežiūrą ir kontrolę. Bausmę atliekantiems žmonėms galioja tam tikri įpareigojimai, draudimai, kuriuos probacijos pareigūnai kontroliuoja; naudojamos ir apykojės. Pasitelkiame ir kitas specialiąsias technines priemones – alkoholio matuoklius, narkotikų testus, pareigūnai vyksta į gyvenamąsias žmonių vietas dienos ir nakties metu. Probacijos laikotarpiu skiriami tam tikri įpareigojimai – nevartoti alkoholio, gydytis priklausomybes, nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir atlyginti žalą“, – pasakoja G. Burokienė. Pexels.com nuotrauka Svarbu, kad žmogus būtų motyvuotas Probacijos tarnybos atstovė pabrėžia resocializacijos svarbą. „Suprantame, kad vien kontroliuodami nepakeisime žmogaus elgesio, galbūt vienas kitas atsipeikės ir supras padaręs klaidą, bet daugumai labai reikia pagalbos. Resocializacijos procesas apima pagalbos individualiam žmogui priemones. Įvertinama, kodėl jis padarė nusikaltimą, kokie yra rizikos veiksniai, kokiomis priemonėmis galima juos mažinti“, – aiškina ji. Anot pašnekovės, kai žmogus patenka į Probacijos tarnybą, jam sudaromas priežiūros planas, vertinami rizikos veiksniai, darantys įtaką nusikalstamai veikai. „Tada su klientu planuojame, kokių priemonių imsimės, kad sumažintume tuos veiksnius ir jis nebenusikalstų. Viskas priklauso nuo to, ar žmogus motyvuotas, ar ne keisti savo elgesį. Jeigu jis siekia pasikeisti, galime iš karto pereiti prie elgesio keitimo programų, kurių turime labai įvairių – individualių ir grupinių. Vienos jų – smurtinio elgesio keitimo, pykčio valdymo, neblaivių vairuotojų programos. Taikome priemones, kurios yra ne tik informacinio pobūdžio, – jos pagrįstos moksliškai, adaptuotos Lietuvoje“, – pabrėžia G. Burokienė.

Sunkiausia dirbti su nemotyvuotais klientais – tada reikia rasti ryšį ir bandyti žmogų skatinti keistis.

Jeigu specialistai mato, kad žmogus nemotyvuotas keistis arba jam trūksta motyvacijos, tada, pasak pašnekovės, taikoma speciali programa – „Elgesys, pokalbis, pasikeitimas“ skirta žmogui skatinti, kad jis suprastų ir norėtų keistis. „Taip pat dirba ir priklausomybių konsultantai, jie aktyviai konsultuoja priklausomybių klausimais, o socialiniai darbuotojai atlieka mediaciją. Jeigu žmogus nori ir teisingumą atkurti, galime taikyti mediaciją. Svarbiausia, kad jis norėtų keistis. Sunkiausia dirbti su nemotyvuotais klientais – tada reikia rasti ryšį ir bandyti žmogų skatinti keistis“, – tvirtina ji. Ragina visuomenę keisti požiūrį G. Burokienė tikina, kad tarnyba dirba su itin įvairiais žmonėmis. „Kai kurie įsitikinę, kad kitaip nebus, ir nenori keistis – tokiu atveju bandome juos motyvuoti. Kita dalis supranta, ką padarė, ir priima visokeriopą mūsų pagalbą. Yra ir balansuojančiųjų ties riba, juos reikia paskatinti norėti keistis“, – sako ji. Anot pašnekovės, probacijos procesas vidutiniškai trunka iki pusantrų metų – nuteistiesiems gali būti skiriama ir mėnesio, ir kelerių metų probacija. „Sėkmę matuojame tuo, ar probacijos laikotarpiu mūsų prižiūrimas žmogus nepadarė naujo nusikaltimo, ar jam nebuvo sugriežtinta bausmė. Tai vertiname kaip sėkmės rodiklį“, – nurodo ji. Lietuvos probacijos tarnybos Resocializacijos ir priežiūros skyriaus viršininkė Gintarė Burokienė. Kosto Kajėno / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras Paklausta, ar dažnai bausmę atlikę žmonės sugrįžta į Probacijos tarnybą, G. Burokienė teigia, kad tokių yra. „Jie grįžta į Probacijos tarnybą gavę naują bausmę. Tačiau džiugina buvę klientai, kurie ateina padėkoti, kad padėjome jiems pasikeisti, kurie dabar puikiai gyvena, turi šeimą“, – džiaugiasi pašnekovė. Ji akcentuoja, kad visuomenė turi keisti požiūrį į klaidą padariusius žmones. „Privalome subręsti ir suprasti, kad nusikaltęs žmogus atėjo iš tos pačios visuomenės, kuri jį tokį ir užaugino. Jeigu užauginome tokį žmogų, turime jam padėti pasikeisti“, – sako ji. Anot G. Burokienės, požiūris į nuteistuosius po truputį kinta, tačiau visuomenei dar trūksta supratimo. „Mūsų klientai susiduria su bėda, kad jų nenori priimti. Mes kalbamės su bendruomenėmis, primename, kad tie žmonės yra bendruomenės dalis – gali būti kaimynai, klasiokai, bendradarbiai. Jeigu jiems nepadėsime, juos atstumsime, tik paskatinsime toliau daryti blogus dalykus“, – pabrėžia Probacijos tarnybos atstovė.

Išleisti žmogų lygtinai su tam tikra priežiūra ir pagalba yra kur kas geriau, nei jam atbūti visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir vėliau, turint savo problemų, išeiti į niekur be jokios pagalbos, palaikymo ir kontrolės.

Tikisi, kad bausmių, kai taikoma probacija, daugės Paklausta, ar probacijos procesas yra geresnė bausmė už laisvės atėmimą, G. Burokienė teigia: „Vienareikšmiškai, nes probacija suteikia galimybę žmogui likti visuomenėje, palaikyti santykius su artimaisiais, gyventi su šeima, jis gali toliau dirbti.“ Ji priduria, kad darbdaviai į tokius žmones žiūri gana palankiai. Žvelgdama į ateitį pašnekovė tikisi, kad bausmių, kai taikoma probacija, daugės. „Labai tikimės, kad bus mažiau įkalintų asmenų, jiems bus skirta probacija, suteikta galimybė bausmę atlikti laisvėje. Be to, tikimės, kad daugiau jų bus lygtinai paleidžiamų. Tai reiškia, kad žmogus dalį bausmės atlieka laisvės atėmimo vietoje, kitą dalį – laisvėje. Manome, kad išleisti žmogų lygtinai su tam tikra priežiūra ir pagalba yra kur kas geriau, nei jam atbūti visą laisvės atėmimo bausmę įkalinimo įstaigoje ir vėliau, turint savo problemų, išeiti į niekur be jokios pagalbos, palaikymo ir kontrolės“, – apibendrina ji. „Tokia resocializacija daug veiksmingesnė. Jei žmogus yra laisvėje – jis kitaip jaučiasi, ir procesas vyksta efektyviau“, – tvirtina G. Burokienė. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.

Autorius: Vakaris Vingilis

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama