Už pasaulio lietuvių švietimą atsakinga A. Černiauskaitė: tėvai supranta, kad lietuvių kalba yra dovana
Bernardinai.lt
Turinį įkėlė
Pasak pašnekovės, šiuo metu lituanistinėms mokykloms sekasi puikiai. „Per pastaruosius metus nuėjome didelį kelią ir jaučiame tvirtą Lietuvos palaikymą“, – teigia A. Černiauskaitė. Daugiausia lituanistinių mokyklų veikia Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Airijoje, o visame pasaulyje jų priskaičiuojama apie tris šimtus. PLB Švietimo reikalų komisijos pirmininkė džiaugiasi, kad jau trejus metus Lietuva mokyklas finansuoja taikydama naują modelį. „Lietuvos finansavimas leidžia atsilyginti mokytojams, kurie kartais iki mokyklos važiuoja ilgus kilometrus, taip pat galima įsigyti inovatyvesnių priemonių, pagerinti lituanistinių mokyklų veiklą“, – pasakoja pašnekovė. Kaip šiuo metu sekasi po visą pasaulį išsibarsčiusioms lituanistinėms mokykloms? Šis laikotarpis lituanistinėms mokykloms yra vienas iš geriausių. Per pastaruosius metus nuėjome didelį kelią ir jaučiame tvirtą Lietuvos palaikymą. Daug dėmesio skiriama tarpusavio bendradarbiavimui – vyksta mentorystės programos, dalinamasi gerąja patirtimi. Šiuo metu Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos registre yra apie 250 lituanistinių mokyklų, tačiau šis skaičius nuolat kinta. Kai kurios mokyklos registruojasi, kai kurios stabdo veiklą. Viskas priklauso nuo jų vadovų, kolektyvų, taip pat nuo lietuvių, kurie grįžta į tėvynę. Jeigu toje vietoje sumažėja lietuvių arba mokyklos vadovas išvyksta, mokyklai kyla daug sunkumų. Tačiau ne visos lituanistinės mokyklos užsiregistravusios tame registre, kai kurios veikia kaip klubai, jų pakraipa – dailė, muzika ar kita sritis, tad sakyčiau, kad pasaulyje yra iki 300 lituanistinių mokyklų. Net toje pačioje šalyje jos labai skiriasi: kai kurios orientuotos į socializaciją lietuvių kalba ir tautinio identiteto puoselėjimą, kitos dirba pagal oficialias lituanistinio švietimo programas. Lituanistinės mokyklos veikia įvairiu intensyvumu – kai kuriose mokomasi vos po valandą ar dvi kas antrą savaitę, o kitos turi sustiprintas programas ir veikia tris ar daugiau valandų per savaitę. Pastarosiose lietuvių kalbos mokymasis vyksta nuosekliai, vaikai pasiekia puikius rezultatus. 
Alvijos Černiauskaitės asmeninio archyvo nuotrauka Reikia atkreipti dėmesį, kad ir tose mokyklose, kurios per savaitę veikia trumpiau, dirba labai kūrybingų mokytojų, jų veikla – įdomi ir inovatyvi. Lituanistinių mokyklų mokiniai laiko lietuvių kalbos lygio nustatymo testus, dalyvauja rimtuose projektuose. Kokiose šalyse daugiausia lituanistinių mokyklų? Ko gero, Jungtinė Karalystė yra lyderė? Jungtinė Karalystė pirmauja tiek pagal vaikų, tiek pagal lituanistinių mokyklų skaičių – čia veikia daugiau nei ketvirtadalis visų lituanistinių mokyklų užsienyje, iš viso daugiau nei 60. Nemažas jų skaičius yra ir Airijoje bei Norvegijoje. Europoje aktyvios lituanistinės bendruomenės dar veikia Ispanijoje, Italijoje, Vokietijoje. Jungtinėse Amerikos Valstijose taip pat yra stiprus lituanistinių mokyklų tinklas – šioje didelėje valstybėje jų skaičius siekia apie 40. Lituanistinių mokyklų plėtra ir skaičius tiesiogiai priklauso nuo lietuvių bendruomenių koncentracijos. Jei tam tikrame mieste gyvena daug lietuvių, natūraliai atsiranda ir švietimo poreikis – tokiuose miestuose gali veikti net 5–6 lituanistinės mokyklos, kiekviena turi savitą profilį, ugdymo modelį ar amžiaus grupę. Pavyzdžiui, naujausia įsteigta lituanistinė mokykla veikia Naujojoje Zelandijoje, kur taip pat gyvuoja aktyvi lietuvių bendruomenė, labai vertinanti lietuvių kalbos ir kultūros išlaikymą. Būdama Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo komisijos pirmininkė turėjau malonumą dalyvauti šios mokyklos kūrimosi procese ir vykdyti mentorystės programą, padėdama užtikrinti kokybišką startą bei tęstinumą. 
Alvijos Černiauskaitės asmeninio archyvo nuotrauka Pastaruoju metu mokykloms labai padeda ir Lietuva, skirianti finansavimą, tiesa? Daug metų lituanistinės mokyklos buvo finansuojamos projektiniu būdu. Lituanistinė mokykla parašydavo projektą dėl tam tikros veiklos – dėl renginių, vadovėlių, priemonių, mokytojų kvalifikacijos kėlimo ir taip buvo finansuojama. Tačiau jau trejus metus iš eilės turime vadinamąjį krepšelio finansavimą, kai vaikai registruojami į Lietuvos mokinių registrą. Tai didelis pasiekimas, kurio anksčiau neturėjome, o dabar mokyklos, mokytojai ir vaikai į jį įrašomi. Taip lengviau suskaičiuoti mokinius, o mokyklos, dirbančios pagal integruotą lituanistinio švietimo programą, gali prašyti finansavimo. Tai užtikrina tam tikrą kokybę, mokytojai nuolat kelia kvalifikaciją ir vaikams perteikia lietuvių kalbos pagrindus. Finansavimas nėra labai didelis – nuo 12 iki 20 eurų per mėnesį vienam vaikui. Jeigu patalpas reikia nuomotis Londone, Osle ar Niujorke, tai krepšelio dydis atrodytų maža suma, tačiau pats faktas, kad Lietuva rodo dėmesį ir nuosekliai remia diasporos švietimą, yra labai svarbus žingsnis.
Lietuvos finansavimas leidžia atsilyginti mokytojams, kurie kartais iki mokyklos važiuoja ilgus kilometrus, taip pat galima įsigyti inovatyvesnių priemonių, pagerinti lituanistinių mokyklų veiklą.
Lietuvos finansavimas leidžia atsilyginti mokytojams, kurie kartais iki mokyklos važiuoja ilgus kilometrus, taip pat galima įsigyti inovatyvesnių priemonių, pagerinti lituanistinių mokyklų veiklą. Jos gali laisviau spręsti pačios, ko joms reikia. Neseniai Londone vyko Lituanistinių mokyklų forumas, tai puikus bendravimo pavyzdys. Lituanistinės mokyklos visame pasaulyje glaudžiai bendradarbiauja per įvairias platformas. Džiaugiamės, kad mokytojams tobulėjant, kartu studijuojant gimsta naujos iniciatyvos ir projektai, stiprinantys visos diasporos švietimo lauką. Viena iš bendradarbiavimo erdvių – Lituanistinio švietimo forumas. Lituanistinio švietimo forumo tikslas – sutelkti viso pasaulio lituanistines mokyklas, mokytojus, švietimo lyderius, akademikus, Lietuvos mokytojus, institucijas ir bendruomenių atstovus bendradarbiavimui, dalijimuisi patirtimi, gerąja praktika bei aktualių iššūkių sprendimui, siekiant stiprinti lietuvių kalbos, kultūros ir tautinio identiteto išlaikymą diasporoje, kelti lituanistinio švietimo prestižą ir formuoti bendrą viziją. Trumpai tariant, forumas yra idėjų, įkvėpimo ir bendrystės erdvė, kurioje gimsta nauji projektai, stiprėja ryšiai tarp šalių, o lituanistinis švietimas įgauna kryptingesnę, tvaresnę formą. 
Pasaulio lietuvių bendruomenės Švietimo reikalų komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka Šiais metais forumas buvo išskirtinis, nes pirmą kartą surengtas ne Lietuvoje, o Londone. Jungtinės Karalystės sostinė pasirinkta neatsitiktinai, juk čia telkiasi daugiausia lituanistinių mokyklų. Šiemet į forumą buvo įtrauktas jaunimas – Londono debatų klubas. Jaunuoliai dalijosi, ką jiems reiškia lituanistinės mokyklos, kokios mokyklos jie norėtų. Jų atvirumas, įžvalgos ir gyvas dalyvavimas suteikė forumui ypatingą gyvumą. Pamatėme, kad lietuviškas švietimas rūpi ir jaunimui. Džiugu, kad Londono debatų klubo iniciatyvą pastebėjo kitos mokyklos – kai kurios jau pranešė steigsiančios panašius klubus savo bendruomenėse. Tikimės, kad pasaulyje atsiras vis daugiau tokių erdvių jaunimui diskutuoti, reikšti mintis ir augti. Kodėl, Jūsų nuomone, debatų kultūros ugdymas lituanistinėse mokyklose yra svarbus šiandienos jaunimui? Debatai vaikams suteikia kur kas daugiau nei tik galimybę kalbėti lietuviškai – jie lavina viešojo kalbėjimo įgūdžius, moko argumentuoti, išklausyti kitą nuomonę ir pasitikėti savimi. Kartais vaikai net nesusimąsto, kad diskutuodami sudėtingomis temomis natūraliai, prasmingai ir motyvuotai tobulina savo gimtąją kalbą. Būtent dėl šios priežasties ir ėmiausi Londono debatų klubo steigimo – tam, kad nubyrantys paaugliai, kurie ima tolti nuo tradicinės lituanistinės mokyklos formos, atrastų lietuvių kalbos prasmę iš naujo. Norėjau pasiūlyti erdvę, kurioje lietuvių kalba veiktų kaip saviraiškos įrankis, o ne tik kaip mokomasis dalykas. Debatų klubas jaunimui suteikia ir papildomos naudos – tai stiprus įrašas gyvenimo aprašyme, svarbus pasirengimui studijoms ar karjerai, ypač jei jauni žmonės planuoja studijuoti ar dirbti srityse, kur reikalingi kritinio mąstymo ir komunikacijos gebėjimai. Be to, tai vieta, kur susitinka bendraminčiai, kur formuojasi bendruomenė, auga pasitikėjimas ir ryšys su savo šaknimis. 
Alvijos Černiauskaitės asmeninio archyvo nuotrauka Londone ir pati esate įsteigusi lituanistinę mokyklą. Kaip jai sekasi? Viskas prasidėjo nuo lituanistinio darželio „Obelėlė“. Laikui bėgant augo ne tik vaikai, bet ir mūsų ambicijos – didėjo tiek ugdymo kokybė, tiek pamokų valandų skaičius. Nuo pat pradžių orientavomės į kokybišką lituanistinį švietimą, stiprią mokytojų komandą ir mokyklos kultūrą. Mums buvo svarbu, kad vaikai pajustų, jog tai ne tiesiog būrelis, o tikra mokykla. Vėliau projektas natūraliai išaugo į tęstinę iniciatyvą, kuri šiandien žinoma Lithuanian Academy vardu. Didžiuojamės, kad veikiame išskirtinėje erdvėje – mokymų centre, pastatytame specialiai 2012-ųjų Londono olimpinėms žaidynėms. Tikiu, kad atėjusiems į mokyklą mokiniams tai didina motyvaciją mokytis. Mūsų mokiniai šeštadieniais praleidžia penkias valandas intensyviai mokydamiesi lietuvių kalbos – tai vyksta įprastoje mokyklos aplinkoje, tačiau kupinoje įvairovės ir įkvėpimo. Penkios pamokos praturtinamos aktyviomis pertraukomis puikiai įrengtose sporto ir žaidimų aikštelėse, įtraukiančiais fenomenų tyrinėjimais, debatais, kūrybinėmis dirbtuvėmis, projektine veikla ir teminėmis dienomis. Visas ugdymo procesas vyksta lietuvių kalba, tad vaikai ją natūraliai įsisavina įvairiausiuose kontekstuose. 
Alvijos Černiauskaitės asmeninio archyvo nuotrauka Tiek tėvai, planuojantys grįžti į Lietuvą, siekiantys, kad jų vaikai gerai mokėtų lietuvių kalbą ir galėtų sklandžiai integruotis į Lietuvos švietimo sistemą, tiek tie, kurie savo ateitį sieja su Jungtine Karalyste, supranta, jog lietuvių kalba – tai dovana, o dvikalbiai vaikai – didžiulė pridėtinė vertė tiek šeimai, tiek visuomenei. Tokiems tėvams lietuvybė ir tautinis identitetas yra tvirtas pamatas, kuriuo jie remiasi priimdami svarbiausius sprendimus. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad tokios yra mūsų Lithuanian Academy tėvų vertybės – būtent jos leidžia išlaikyti intensyvų mokymosi ritmą ir ugdyti vaikus lietuviškai matant prasmę, įsipareigojant. Tai įmanoma tik tada, kai tėvų motyvacija kyla iš vidinės stiprybės, turint aiškią vertybinę laikyseną. Kodėl Jums svarbus lituanistinis švietimas? Vilniaus universitete baigiau taikomąją fiziką, taip pat kartu įgijau ir edukologijos kvalifikaciją. Į Jungtinę Karalystę atvykau dėl inžinerinės profesijos – dirbu geležinkelių infrastruktūros srityje. Prieš 19 metų gimė mano sūnus, ir man buvo savaime aišku – jis turi kalbėti lietuviškai, nes yra lietuvis. Kitaip būti negali. Iš šio asmeninio, netgi, sakyčiau, savanaudiško noro – kad mano vaikas puikiai mokėtų lietuvių kalbą – kilo mintis sukurti erdvę, kurioje būtų galima kokybiškai mokytis gimtosios kalbos. Kai atidarėme lituanistinį klubą, jau pirmą dieną čia atėjo net 27 vaikai – supratau, kad yra norinčiųjų, ir taip pradėjome augti. Lituanistinės mokyklos dažnai gimsta dėl asmeninių paskatų – tam, kad mūsų pačių vaikai neišbarstytų kalbos. Tačiau jos greitai tampa vieta, kur buriasi visa bendruomenė, kur kuriama ne tik kalbinė, bet ir kultūrinė tapatybė. 
Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų.
Autorius: Vakaris Vingilis
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
