Kardinolas R. Makrickas: „Popiežius turi turėti apaštalų Petro ir Pauliaus protą ir Marijos širdį“

Konklavoje dalyvavo vienintelis iš trijų lietuvių kardinolų – 2024 metų gruodžio 7-ąją į Kardinolų kolegiją įvesdintas popiežiškosios Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos arkikunigas koadjutorius kardinolas ROLANDAS MAKRICKAS. Jis dienraščiui „Bernardinai.lt“ mielai sutiko pasidalinti įspūdžiais iš konklavos, susitikimų su naujuoju popiežiumi ir Bažnyčios ateities įžvalgomis. youtube.com video Kardinole, mūsų pokalbį norėčiau pradėti nuo to, kad popiežius Leonas XIV šeštadienį atliko du tikėtinus, o gal netikėtus vizitus. Aplankė augustinų vienuolių šventovę netoli Romos, taip pat Jūsų vadovaujamą Švenčiausiosios Mergelės Marijos Didžiąją baziliką. Ką galite pasakyti apie šiuos pirmuosius popiežiaus vizitus? Leonas XIV, praėjus tik septyniasdešimčiai valandų nuo to momento, kai apsivilko baltus popiežiaus drabužius, pirmus vizitus surengė į dvi Marijos šventoves. Pirmąjį – į Marijos Gerosios Patarėjos šventovę Dženacano mieste, netoli Romos. Tai ypatingas vienuolynas, nes nuo XIV amžiaus patikėtas augustinams, ir Šventasis Tėvas Leonas XIV, dar prieš tapdamas popiežiumi ir vyskupu, kai buvo paskirtas augustinų vienuolyno vyresniuoju, čia praleido daug laiko melsdamasis ir Marijos prašydamas gerų patarimų, kaip valdyti šį seną ordiną. Grįžtant iš Dženacano, kitas jo vizitas buvo į Švč. Mergelės Marijos Didžiąją baziliką, nes juk negalėjo sugrįžti į Vatikaną neaplankydamas savo pirmtako – popiežiaus Pranciškaus – kapo. Popiežius Leonas XIV meldžiasi Dievo Motinos Gerosios Patarėjos šventovėje Dženacano mieste, netoli Romos, Italijoje, 2025 m. gegužės 10 d. „Vatican Media“ / EPA-EFE nuotrauka Šie du vizitai parodo, kad popiežius nenori būti užsidaręs po ypatingų rinkimų ir ypač konklavos, kurioje praleidome beveik visą savaitę ruošdamiesi, o vėliau ir po pačios konklavos. Popiežius, aplankydamas šias dvi šventoves, norėjo žmogiškai išeiti į pasaulį ir pasirodyti visų pirma kaip dvasinis, kaip Dievo žmogus. Tai iš tiesų atskleidžia jo vienuolinio gyvenimo gilumą, jo dvasingumą, nes jam rūpi ir žmonės, ir Bažnyčia, jos tradicija. Apsilankymas Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje buvo jaudinantis, nes popiežius norėjo joje ne tik aplankyti ypatingas vietas, bet ir susipažinti su bazilika, klausinėjo apie jos istoriją. Pradžioje aplankė koplyčią, kurioje yra Motinos Marijos Salus Populi Romani – Romiečių liaudies Gelbėtojos – ikona, vėliau nuėjo prie popiežiaus Pranciškaus kapo ir tyloje meldėsi. Įspūdingas ir didingas vaizdas, kai popiežius suklumpa prie kapo popiežiaus, kurį tikrai mylėjo ir kurio darbų tęstinumą nori įgyvendinti per savo pontifikatą. Ant kapo padėjo baltą rožę kaip juodu vienijantį simbolį. Popiežius Leonas XIV meldžiasi prie Dievo Motinos ikonos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje Romoje, Italijoje, 2025 m. gegužės 10 d. „Vatican Media“ / EPA-EFE nuotrauka Popiežius Leonas XIV meldžiasi prie savo pirmtako popiežiaus Pranciškaus kapo Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje Romoje, Italijoje, 2025 m. gegužės 10 d. „Vatican Media“ / EPA-EFE nuotrauka Vėliau jis spontaniškai priėjo prie Marijos Taikos Karalienės statulos, kurią pastatė popiežius Benediktas XV. Ji yra visai netoli popiežiaus Pranciškaus kapo. Prie jos Leonas XIV meldėsi už taiką, nes ši statula pastatyta per Pirmąjį pasaulinį karą, kai popiežius kvietė viso pasaulio žmones melstis už taiką. Toks karas plačiai pasaulyje vyko pirmą kartą, todėl buvo siaubingas ir tragiškas žmonėms. Simboliška ir gražu, kad popiežius prieidamas prie šios statulos norėjo pasauliui parodyti, kad visi melstųsi prašydami taikos mūsų dienomis. Simbolinis sutapimas – Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje tarp popiežiaus Pranciškaus kapo ir Marijos Taikos Karalienės statulos yra Šv. Pranciškaus altorius. Už Marijos statulos yra kitas altorius, ir toje navoje yra du maži altorėliai – vienas iš jų dedikuotas popiežiui Leonui Didžiajam. Popiežiui buvo staigmena, kad toje vietoje yra du altoriai, skirti šventajam Pranciškui ir šventajam Leonui Didžiajam. Buvo nemažai tokių simbolinių sustojimų, maldų, ir tai parodo popiežiaus naują energiją, ateinančią į Bažnyčią, dvasingumą, kuris tęsiasi, bet ir atneša naujovių. Ir visa tai bus lydima Marijos globos. Kalbėjome su popiežiumi ir supratome, kad jis turi turėti šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus protą ir Marijos širdį. Popiežius Leonas XIV meldžiasi prie Marijos Taikos Karalienės statulos Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje Romoje, Italijoje, 2025 m. gegužės 10 d. Švč. Mergelės Marijos Didžiosios bazilikos nuotrauka Kardinole, Jūs pirmą kartą dalyvavote išskirtiniame Bažnyčios įvykyje – konklavoje. Iš arčiau galėjote pamatyti ir susipažinti su Bažnyčios kardinolais, atvykusiais iš septyniasdešimt vienos šalies, penkių pasaulio žemynų. Kokį išgyvenote ir turbūt dar dabar išgyvenate jausmą? Konklava – ypatingos svarbos ir reikšmės įvykis Bažnyčioje. Tai nevyksta dažnai ir yra jaudinantis, žmogiškai jaudinantis, momentas, bet kartu ir pamatai, kad Bažnyčia yra Dievo, ne žmonių. Popiežiaus rinkimas konklavoje, Siksto koplyčioje, kupinas maldų, pati aplinka padeda įžvelgti pasaulio realybę tikėjimo akimis, nes Siksto koplyčia ištapyta Michelangelo freskomis: viršuje yra „Pasaulio sukūrimas“, sienoje – „Paskutinis teismas“, pasaulio pabaiga – ir apačioje buvome mes, kardinolai, kurie turėjome galvoti apie Bažnyčios dabartį. Kardinolai prieš konklavos pradžią Siksto koplyčioje Vatikane 2025 m. gegužės 7 d. „Vatican Media“ / EPA-EFE nuotrauka Ši simbolika, susijusi su liturgija, malda, sukuria Sekminių nuojautą ir nuotaiką. Rinkimai vyksta dalyvaujant viso pasaulio kardinolams – tu matai praeinantį visą pasaulį. Kiekvienas kardinolas neša savo vietinės Bažnyčios rūpesčius ir viltis – tai dvasinis, įkvepiantis ir netgi antgamtiškas jausmas. Manau, tai kartojasi kiekvienoje konklavoje. Įvykis tikrai ypatingas, juk renkame ne šiaip atsakingą už vieną ar kitą Bažnyčios reikalų tvarkymą žmogų – renkame patį šventojo Petro įpėdinį. Kardinole, konklavoje dabartinis popiežius Leonas XIV – tuomet dar kardinolas Robertas Prevostas – turėjo unikalią galimybę, kaip ir Jūs, išgirsti naujausią ir išsamiausią informaciją apie Katalikų Bažnyčios padėtį pasaulyje. Kiek problemos panašios ir kiek skirtingos įvairiuose kraštuose? Vietinių Bažnyčių kardinolai, kurie dalyvavo konklavoje, supažindino su tų vietų rūpesčiais ir kalbėjo apie visuotinės Bažnyčios reikalus. Galima sakyti, kad įvairiuose žemynuose problemos skiriasi. Tačiau visus kardinolus vienijo rūpestis atkreipti dėmesį į kunigų formavimą, ypač į tai, kad kunigai po seminarijos studijų savo tarnystėje nebūtų palikti likimo valiai, be nuolatinio ryšio su vyskupu. Formavimas ir padrąsinimas turi vykti nuolat. Ypač jautrus naujų pašaukimų klausimas, nes Bažnyčia eina pirmyn kunigų kojomis – jeigu nėra kunigų, Bažnyčia negali visavertiškai gyvuoti, nes sakramentus Kristus teikia per kunigus. Kunigai vietos bendruomenėse turi atstovauti Bažnyčiai, Kristui, kai švenčia sakramentus.

Vienas iš pagrindinių rūpesčių yra kunigų gyvenimas, jų formavimas ir naujų pašaukimų paieška, pritraukimas, kad parodytume Bažnyčios grožį, jos tradicijos, dvasinių dovanų, taip reikalingų šiam pasauliui, grožį.

Vienas iš pagrindinių rūpesčių yra kunigų gyvenimas, jų formavimas ir naujų pašaukimų paieška, pritraukimas, kad parodytume Bažnyčios grožį, jos tradicijos, dvasinių dovanų, taip reikalingų šiam pasauliui, grožį. Viena iš didesnių problemų, kurias mato Bažnyčia, yra taikos ieškojimas. Taikos ieškoti reikia įvairiose pasaulio šalyse, nes konfliktų daugėja, o jie gimsta daugiau iš ekonominių dalykų. Visuomenė turi būti sąmoninga, kad nepasiduotų materializmui, kuris ne tik skatina turtingųjų ir vargšų atskirtį, bet ir galiausiai priveda prie pasaulinių konfliktų, kuriuos dabar išgyvename. Kardinole, dar vykstant konklavai viešojoje erdvėje buvo apstu įvairių interpretacijų, įžvalgų konklavos tema. Nemažai yra mąstančiųjų apie konklavą pasaulietinėmis, politinėmis kategorijomis. Manoma, kad kardinolai vienijasi į grupes, tariasi, konkuruoja, trokšta būti išrinkti ir panašiai. Ką galite pasakyti apie konklavos rinkimų ne tik slaptumą, bet ir skaidrumą? Rinkimai nustatyti bažnytiniais dokumentais ir taisyklėmis. Nėra jokių naujovių, kurias kartais išranda žiniasklaidos atstovai arba šiaip žmonės, turintys didelę fantaziją. Rinkimai vyksta remiantis dokumentais, patvirtintais popiežiaus – čia negali būti jokių naujovių. Dėl konklavos skaidrumo – iš tiesų viskas skaidru, nes viskas yra slapta. Balsavimo procesas kontroliuojamas kardinolų, kurie išrenkami peržiūrėti balsavimo lapus. Vėliau jie dar kartą tikrinami, suskaičiuojama, kiek iš viso buvo balsavimo lapų, ir skelbiami vardai. Sakyčiau, popiežiaus gimimas yra natūralus ir skaidrus. Pasitarimai tarp balsavimų vyksta, bet paskui iš jų matyti, kaip balsai pasiskirsto, kaip pradedama artėti prie vieno ar kito kandidato. Galų gale išryškėja kardinolas, kuriam Bažnyčia per kardinolus rinkėjus patiki šias garbingas ir labai svarbias pareigas. Apžvalgininkai jau iš pirmųjų naujojo popiežiaus žodžių, veiksmų ėmė spėlioti apie Petro įpėdinio viziją, būsimą politiką. Teigiama, kad pasirinkdamas Leono vardą naujasis popiežius aiškiai išreiškia savo ketinimus akcentuoti šiuolaikinį katalikų socialinį mokymą – tradiciją, kurią pradėjo Leonas XIII. Taip, be jokios abejonės, vardo pasirinkimą popiežius paaiškino susitikime su kardinolais. Jis iš ryto praleido net dvi valandas susitikime su visais kardinolais. Paaiškino, kad nori plėtoti ir gilinti Bažnyčios mokymą, žiūrėti į naujus dalykus. Leono XIII enciklika Rerum novarum reiškia, kad tai yra „Naujieji dalykai“ – naujus dalykus išgyvena ir dabartinis pasaulis. Be socialinių problemų, popiežius atkreipia dėmesį, kad visuomenėje didelis iššūkis yra dirbtinis intelektas: jis be etikos ir moralės gali padidinti atskirtį tarp turtingųjų ir vargšų, nes technologijos bus prieinamos tik turtingesniems. Kitas dalykas yra dvasinis aspektas – dirbtinis intelektas nebeskatina mąstymo. Sukaupta informacija pateikiama be žmogaus pastangų, ir ji ne visada teisinga, nes algoritmai klysta. Žmogus jau nebenaudoja pagrindinės savo galios, kurią turi tik jis, – tai yra mąstymo.

Popiežiaus dėmesys nukreiptas į didelės svarbos dalykus, kuriuos visuomenė ir Bažnyčia turės artimiausiu laiku spręsti, kad būtų daugiau moralės, daugiau etikos išgyvenant naujus iššūkius.

Nuo tikėjimo mes perėjome prie mąstymo, o dabar pereiname nuo mąstymo į nemąstymą. Šiame pasaulyje tai sukelia netgi antropologinių problemų. Popiežiaus dėmesys nukreiptas į šiuos didelės svarbos dalykus, kuriuos visuomenė ir Bažnyčia turės artimiausiu laiku spręsti, kad būtų daugiau moralės, daugiau etikos išgyvenant naujus iššūkius. Pirmosios naujojo popiežiaus pasakytos ir ypatingo dėmesio sulaukusios mintys buvo apie taiką – tai ir Jūs ne kartą pabrėžėte. Kokią žinią tai siunčia pasauliui? Pasauliui siunčiama žinia, kad taika yra būtina. Tai nėra nereikšmingas klausimas, ypač dabar, kai konfliktai tampa dar stipresni ir smarkiai paliečia pasaulį. Šie konfliktai nėra tik regioniniai – karai įtraukia visą pasaulį. Visos tautos, šalys vienu ar kitu būdu tame dalyvauja – ar tiesiogiai, ar priimdamos pabėgėlius. Pasiekti taiką pasauliui būtina, kitaip visuomenė negali gyventi. Kardinole, Jūs dirbote Vyskupų dikasterijoje, kurios vadovu buvo kardinolas Robertas Francis Prevostas. Koks jis buvo vadovas, koks jo darbo stilius, ko išmokote iš būsimojo popiežiaus? Šalia pagrindinių pareigų Švč. Mergelės Marijos Didžiojoje bazilikoje popiežius nuo sausio mėnesio mane paskyrė į Vyskupų dikasteriją, kurios vadovu buvo kardinolas Robertas Prevostas. Jis yra nuolankus, labai paprastas, lengvai bendrauja. Dikasterijoje yra daug rimtų problemų, didelės reikšmės reikalų, kuriuos sprendžiame, ir mes netgi juokavome, kad nebuvo nė vienos situacijos, kurioje prefektas būtų supykęs ar panašiai – jo neįmanoma supykdyti. Tokia savybė labai įkvepia. Jis visada geros nuotaikos ir labai paprastas – tiesiog žmogus, dirbantis Bažnyčiai, siekiantis Bažnyčios gėrio. Manau, kardinolas žinojo apie šalį, iš kurios esate kilęs, turbūt ne kartą kalbėjote apie Lietuvą? Taip, esame kalbėję ir apie Lietuvą. Jis kilęs iš Čikagos, todėl turėjo ryšių su lietuvių bendruomenėmis – žino ir prisimena lietuvius. Aišku, mūsų šalyje dar nėra lankęsis, bet apie Lietuvą ir lietuvius daug girdėjęs. Popiežius Leonas XIV per audienciją tarptautinės žiniasklaidos atstovams Pauliaus VI audiencijų salėje Vatikane 2025 m. gegužės 12 d. EPA-EFE nuotrauka Projektas „Aktualijų kompasas: nuo kasdienių naujienų iki giluminių įžvalgų“. Projektą 2025 m. iš dalies finansavo Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 50 tūkst. eurų.

Autorius: Vytautas Markevičius

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama