Jekaterina Byčkova: klausos diagnostika ir reablitacija

Jekaterina Byčkova: klausos diagnostika ir reablitacija...Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Skaitytojus kviečiame susipažinti su klausos diagnostikos ir reabilitacijos situacija Lietuvoje, su naujovėmis pasaulyje. Apie tai mums pasakoja, į klausimus atsako medicinos mokslų daktarė, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų vaikų gydytoja otorinolaringologė audiologė Jekaterina BYČKOVA. Kokios klausos būklės signalizuoja, kad reikia registruotis pas tretinio lygio gydymo įstaigos specialistus? Ką veikia vaikų otorinolaringologai audiologai kiekvieną dieną, kad eilės vis ilgesnės? Žinia, Lietuvoje yra du vaikų audiologiniai centrai – Vilniuje ir Kaune. Galima išskirti penkis pacientų srautus. Pirmą srautą sudaro kūdikiai, kuriems per visuotinį naujagimių klausos patikrinimą buvo įtartas klausos sutrikimas. Iš kasmet vidutiniškai gimstančių 22 tūkst. naujagimių atvykti išsamesnio klausos patikrinimo prireikia maždaug 400 kūdikių. Maždaug 20–30 iš šio skaičiaus nustatome įgimtą klausos sutrikimą. Taip pat priimame vaikus dėl laikinų klausos sutrikimų, atsirandančių dėl slogų ar ausų uždegimų. Tokių atvejų išties yra nemažai. Trečiasis, vis didėjantis pacientų srautas –vaikai, turintys raidos sutrikimų. Logopedai, neurologai ir raidos specialistai siunčia juos pas mus, kadangi nėra aišku, ar vaikas nekalba dėl raidos sutrikimo, autizmo spektro sutrikimo ar dėl klausos problemų. Taip pat konsultuojame vaikus, sergančius labai retomis ir sudėtingomis ligomis. Ir, aišku, srautas vaikų su įgimtu neurosensoriniu klausos sutrikimu. Šitiems vaikams atliekamę audiologinę stebėseną. Per pastaruosius 10–11 metų, t. y. pradėjus visuotinę naujagimių klausos patikrą, audiologijos centrams nebuvo pridėta nei daugiau etatų, nei padaugėjo klausos diagnostinės aparatūros. Nepriklausomai nuo to, kad demografinės tendencijos neigiamos, kai tam tikras skaičius jaunų šeimų emigruoja, audiologo paslaugų poreikis ne sumažėjo, bet ženkliai išaugo. Vadinasi, turėdami tokius pat išteklius, turime padaryti daugiau. Visiems šiems pacientų srautams priimti turime 4 nepilnus gydytojų, kurie ne tik konsultuoja, bet ir budi bei operuoja, etatus bei 3 slaugytojų etatus. Praktiškai visi gydytojai dirba ir privačiose klinikose. Privačios įstaigos siūlo didesnius atlyginimus, geresnes darbo sąlygas, mažesnius krūvius, todėl biudžetinėse įstaigose specialistų mažėja. Tačiau audiologinės diagnostikos ir gydymo situacijos Lietuvoje nevadinčiau prasta. Priešingai. Palyginti su kitomis Europos šalimis, eilės pas mus nėra tokios ilgos, kaip kitur. Konferencijų, stažuočių metu diskutuojame su kolegomis iš skirtingų šalių, jie pastebi, kad mūsų sveikatos priežiūros paslaugos yra ypač gerai prieinamos ir pigios pacientams. Turime daug pacientų, atvykstančių iš kitų šalių tirtis, operuotis, nes eilės Lietuvoje mažesnės, paslaugų kainos nedidelės, o kokybė gera. Kai kurios šeimos net persikelia gyventi į Lietuvą dėl gerų sveikatos priežiūros paslaugų. Taigi, situacija priklauso nuo to, su kuo save lyginame, ar kompleksiškai vertiname situaciją. Kaip dažnai vykdoma audiologinė stebėsena vaikams, nešiojantiems klausos aparatus (KA) ar kochlearinius implantus (KI)? Pirmaisiais metais kūdikiui klausos sutrikimą nustatome apie ketvirtą–šeštą mėnesį. Tada laukiame jo po trijų ir šešių mėnesių, kad įsitikintume, kad jis pradėjo nešioti KA ir priprato prie jų. Vaikai po kochlearinės implantacijos pirmais metais lankosi dažniau. Vėliau iki pradedant lankyti mokyklą prašome kreiptis kartą per metus. Anksčiau susitikdavome dažniau. Dabar, dėl mažesnio paslaugų prieinamumo, norime dažniau matyti tik pačius mažiausius. Mokyklinio amžiaus vaikus kviečiame lankytis kartą per dvejus metus. Svarbu nustatyti klausos sutrikimą kuo anksčiau ir kuo greičiau pradėti reabilitaciją. Todėl pirmųjų vizitų metu mes daug kalbamės apie tai, kodėl svarbu nuolat naudoti KA, lavinti klausą ir kalbą namuose, užtikrinti kalbinę aplinką. Vėliau stebime klausos reabilitavimo rezultatus, pažangą, t. y. kokį poveikį KA arba KI daro klausos, kalbos suvokimui ir kalbos raidai. Įvertiname vaiko bendravimo ir kalbos įgūdžius. Kaskart atliekame kruopštų klausos tyrimą, apžiūrime ausis, matuojame slėgį ausyse, darome audiogramą be ir su KA. Ištiriame, ar landų neblokuoja siera, įvertiname klausos įdėklo tinkamumą. Sergant slogomis dažnas reiškinys – ausų užgulimas, kai vidurinėje ausyje dėl slogos, ausų uždegimų pradeda kauptis skystis. Dėl to gali būti laikinas klausos pablogėjimas, sutrikdoma klausos reabilitacija. Turime skirti gydymą, kartais operaciją. Kiek įmanoma, vengiame nemalonių procedūrų. Pvz., sieros kamščių valymo procedūrą stengiamės nukreipti atlikti namuose arba poliklinikoje, tausojančiai, kad vaikai ateityje lankytųsi pas mus be baimės. Taip pat audiologinės stebėsenos metu vaikui augant, be klausos sutrikimo, gali pasireikšti autizmo, hiperaktyvumo ir dėmesio sutrikimo požymiai ar kt. Tai apsunkina klausos reabilitacijos rezultatus. Svarbu kuo anksčiau tai pastebėti. Tokiems vaikams reikalinga didesnė pagalba. Vizito metu analizuojame tėvų aktyvumą, lankymųsi pas surdopedagogą, logopedą periodiškumą bei jų pačių įsitraukimą į vaiko klausos ir kalbos lavinimą. Aiškinamės tėvų lūkesčius. Girdinčiųjų ir kurčiųjų šeimų lūkesčiai gali skirtis. Taip pat svarbu, kokią ugdymo įstaigą vaikas lanko. Dabar daugumos kurčių ir neprigirdinčių vaikų, reabilituojamų ankstyvajame amžiuje, kalbos raida beveik prilygsta girdinčiųjų raidai. Per 80 procentų iš jų lanko bendrojo lavinimo įstaigas. Daliai vaikų klausos sutrikimas gali progresuoti. Todėl stebime, ar nereikia keisti KA. Atskirais atvejais galime pritaikyti galingesnius klausos aparatus, o jei jie nepadeda, pradedame ruošti implantacijai. Skiriame tėveliams ir namų darbų, sudarome veiksmų planą. Tai ne tik ausų priežiūra, minėtas lankymasis pas surdopedagogą. Mums rūpi, kokia šeimos emocinė būklė, ar tėvai užmezgė kontaktą su kitomis tokio pat likimo šeimomis, ar palaiko ryšį su PAGAVOS bendrija. Vėliau stebime, ar viskas vyksta pagal planą. Jeigu dėl kokių nors priežasčių (pvz., ligų, paaiškėjusių sindromų ir kt.) ne viskas pavyksta, planą koreguojame. Labai svarbu, kad atlieptume šeimos lūkesčius, kad šeima ir mes, gydytojai audiologai, būtume komanda, pasitikėtume vieni kitais. Kartais tėvai atvirai reiškia nepasitikėjimą mūsų siūlomu reabilitacijos planu. Tuomet raginame ieškoti alternatyvaus klausos įvertinimo, vykti antrosios nuomonės, svarbu, kad būtų imtasi bent kokių veiksmų vaiko labui. Galimybių langas kūdikystėje pats didžiausias, o paskui užsiveria. Svarbu nepavėluoti. Tėvų prašome apsilankyti pas genetiką. Anksčiau manytos klausos sutrikimo priežastys –traumos, antibiotikai – sudaro tik nereikšmingą dalį neprigirdėjimo atvejų. 70–80 proc. atvejų priežastis yra genai. Genų mutacijų yra daug, o mes visi galime būti jų nešiotojai. (Genetinio neprigirdėjimo paplitimas didesnis tarp kurčiųjų šeimų.) Jeigu žinome geną, atsakingą už neprigirdėjimą, galime numatyti, ko tikėtis. Jei nustatome, kad yra genų, atsakingų už kurį nors sindromą, galime numatyti, pvz., regos, intelekto ar raidos sutrikimus ir atitinkamai stebėti, taikyti prevenciją, gydyti. Deja, jei vizito metu yra pernelyg daug realizuotinų tikslų, kartais visų jų neaprėpiame. Deja, neturime bendros duomenų bazės apie vaikus su klausos negalia. Reikėtų koordinuojančios sistemos, kuri leistų matyti, kada atvykti konsultacijos, keisti procesorius, aparatus, įdėklus. Iš tikrųjų, tokia duomenų bazė leistų ir valstybei planuoti reikalingus išteklius, t. y. KA ir KI kompensacijų sumas, neįgalumo išmokas, matyti, ar tinkamai naudojamasi klausos aparatais ir kt. Be to, išvengtume likusių pavienių atvejų, kai tėvai nesureaguoja į gimdymo namuose įtartą klausos sutrikimą ir neatvyksta pirmaisiais kūdikio gyvenimo mėnesiais nustatyti diagnozės. Taip pat noriu įspėti: jei paaiškėja, kad vaikui skirti KA ar KI nenaudojami, privalome informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybas. Išimtis taikoma tik kurčiųjų šeimoms. (Bus daugiau) Parašai po nuotraukomis: Vaikų otoringologės: U. Žalnoraitė-Valadkienė, J. Byčkova, V. Mickevičienė. Med. M. dr. Jekaterina Byčkova. Slaugytoja E. Dagienė atlieka audiiogramą. J. Byčkovos albumo nuotraukos.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama