Išradimas, pakeisiantis asmenų su negaliaTV žiūrėjimo galimybes

Išradimas, pakeisiantis asmenų su negaliaTV žiūrėjimo galimybes...Išradimas, pakeisiantis asmenų su negalia TV žiūrėjimo galimybes Vertė Joana VANAGIENĖ „Ultra Access“ (ypatingas prieinamumas) – tai inovatyvi interaktyvios televizijos prieinamumo sistema, sukurta Jungtinėje Karalystėje ir skirta žiūrovams, turintiems klausos, regėjimo, kalbos ar sensorinių sutrikimų. Ši sistema leidžia kiekvienam pritaikyti TV žiūrėjimo būdą pagal savo poreikius. Kūrėjai: Rebecca ATKINSON ir interaktyvios televizijos technologijų įmonė „Stornaway“. R. Atkinson pristato naujovę. Rebekos vaikystė. „Kai augau, aš buvau „apsėsta“ televizoriaus žiūrėjimo. Po mokyklos lėkdavau namo, o savaitgaliais keldavausi anksti tam, kad pasinerčiau į ekrane pasakojamas istorijas. Tačiau esu neprigirdinti, todėl girdėdavau tik apie 70 proc. dialogų, o visa kita buvo spėlionės. Tai tarsi būti svetimoje šalyje ir spėlioti turint ribotą žodyną – kai neturi visos informacijos, tai vargina, o ir nuolat lydi atskirties jausmas. Vieną dieną, devintojo dešimtmečio pradžioje, tėvai parnešė namo naują televizorių. Ekrane pasirodė blokai spalvoto skaitmeninio teksto – teletekstas. Jie paspaudė 888 puslapį ir staiga pasirodė subtitrai. Tai buvo revoliucija – mano asmeninis nusileidimas Mėnulyje. Pusiau suprantami pasakojimai buvo „atrakinti“. Aš turėjau pilną prieigą. Neprogresuojantis prieinamumas. Vėliau televizija tapo labiau prieinama regėjimo negalią turintiems žiūrovams –atsirado garsinis aprašymas, o devintojo dešimtmečio viduryje Jungtinės Karalystės vyriausybė priėmė įstatymą, kad dalis šalies antžeminės televizijos turinio būtų transliuojama su vertimu į britų gestų kalbą. Tačiau nuo to laiko televizijos prieinamumo srityje beveik niekas nesikeitė. Pradėjusi kurti savo laidą – serialą vaikams „Mixmups“ ir rašydama istorijas apie tris mažylius draugus Pockets, Giggle ir Spin bei jų stebuklingą medinį šaukštą, ėmiau galvoti, kaip kurtieji vaikai, kurie dar per maži skaityti subtitrus anglų kalba, supras mano kūrybą. Pagalvojau, kiek istorijų jie supras, o kiek turės spėlioti. Tuo metu mano krikšto sūnus, turintis regėjimo negalią, mokėsi Brailio rašto, o dviem draugo vaikams buvo diagnozuotas autizmo spektro bei dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sutrikimas (ADHD). Supratau, kad jiems taip pat teks patiems užpildyti trūkstamas spragas. Visi, kas augina specialiųjų poreikių turintį vaiką, žino, kiek daug laiko užtrunka, kad susiorientuotum neprieinamame pasaulyje ir prisitaikytum prie jo. Pradėjau stebėti, kaip dirba mokytojai ir tėvai, kaip stengiaisi pagyvinti savo pasakojimus, pasitelkdami įvairius daiktus, emocijų reguliavimo patarimus, vadinamąsias „socialines istorijas“, kad įtvirtintų sąvokas individualiai konkrečiam vaikui prieinamu būdu. Ar įmanoma? Man tapo įdomu – ar televiziją taip pat galima būtų pritaikyti individualiai ir padaryti prieinamą? O jeigu galėtume sumažinti foninį garsą, kad kurčias vaikas galėtų sutelkti dėmesį tik į dialogą? O jei būtų galima pašalinti fono spalvas, kad vaiko žvilgsnis būtų nukreiptas tik į veikėjus ir į svarbiausią veiksmą? O jeigu jūs galėtumėte pasirinkti tarp britų gestų kalbos ir „Makaton“ simbolių („Makaton“ – tai bendravimo sistema, kurioje naudojami gestai, paveikslėliai ir šnekamoji kalba – vert. past.)? Arba laidos pradžioje išmoktumėte pagrindinių sąvokų gestus? O kas, jei būtų galima iš pradžių pažiūrėti sutrumpintą siužetą, kad vaikas geriau suprastų turinį, arba pasiūlyti sąrašą sensorinių priemonių, kurias būtų galima duoti vaikui į rankas, kad laida taptų „gyva“ per lytėjimą? Ar serialas „Mixmups“ galėtų iš esmės pakeisti televizijos prieinamumą naujajai kartai, jei būtų sukurtas būdas, leidžiantis žiūrovams pasirinkti meniu pagal individualius jų poreikius? „Netflix“ seriale „You vs. Wild“ („Tu prieš laukinę gamtą“) buvo naudojama interaktyvi televizijos technologija, leidžianti žiūrovams priimti sprendimus dėl siužeto eigos – pavyzdžiui, ar siųsti vedėją Bear Grylls į kalnus, ar žemyn į slėnį. Ėmiau svarstyti, ar ši technologija galėtų būti pritaikyta ne pasakojimui keisti, o pačiam žiūrėjimo būdui personalizuoti. Susisiekiau su Bristolio interaktyvios televizijos technologijų įmone „Stornaway“ ir kartu su „Mixmups“ komanda sukūrėme sistemą „Ultra Access“. Darom! Vaikų laida „Mixmups“ kartu su sistema „Ultra Access“ yra svarbus etapas televizijos transliacijų istorijoje. Galimybė rinktis iš 14 prieinamumo funkcijų – nuo tylaus foninio garso iki „Makaton“ simbolių ar didelių subtitrų – atveria įspūdingą pasirinkimų įvairovę. Dabar yra tūkstančiai būdų žiūrėti laidą taip, kad ji atlieptų kiekvieno vaiko individualius poreikius. Be laidos „Mixmups“, sistema „Ultra Access“ galėtų būti pritaikyta visose transliavimo platformose, įdiegiant neprivalomą vertimą į britų gestų kalbą (kaip dabar galima pasirinkti subtitrus ar garsinį aprašymą), kad visi žiūrovai galėtų pradėti nuo to paties „pagrindinio“ puslapio (šiuo metu britų gestų kalbos turinys dažnai būna paslėptas ir sunkiai randamas) arba suteikiant galimybę pasaulinėms platformoms vienu mygtuko paspaudimu pasirinkti konkrečios šalies gestų kalbą. Dirbtinio intelekto pažanga greičiausiai leis dar labiau supaprastinti „Ultra Access“ naudojimą. Kad ir kas lauktų ateityje, „Ultra Access“ išlieka didžiausiu pokyčiu televizijos prieinamumo srityje per pastaruosius dešimtmečius. Kaip sakė vienas vaiko su negalia tėtis, dalyvavęs mūsų naudotojų testavimo grupėje: „Pagaliau kažkas tai suprato!“ Paveikslėlis: Piešinėlyje - „Ultra Access“ pasirinkimų meniu seriale "Mixmups". Šaltinis: https://www.theguardian.com/tv-and-radio/2025/

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama