LKNUC: organizavo susitikimą ir dalyvavo atvirų durų dienose

LKNUC: organizavo susitikimą ir dalyvavo atvirų durų dienose...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Rasa RUSOVIČIŪTĖ Jau seniai bebuvo susitikę padiskutuoti kurčiųjų įstaigų atstovai. Iniciatyvą parodė Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras ir pakvietė kovo 26 d. susitikti Filaretų g. 36, Vilniuje. Kitas svarbus įvykis – mokiniai lankosi skirtingose profesinio ugdymo įstaigose, susipažįsta su įvairiomis profesijomis ir amatais ir bando pasirinkti, kuri jam būtų tinkamiausia. Diskusija, kokios visi jau buvo pasiilgę Susirinkusieji atviravo: kas gi mums atsitiko, kad nesusitinkame reguliariai? Anksčiau, kai daugiau bendravome, tai ir nesutarimų buvo tarsi mažiau, ne tokie svetimi buvome. Pretekstas susitikti šįkart tikrai buvo, tereikėjo juo pasinaudoti: kas ir kada šiemet minės LGK pripažinimo 30-metį ir kokias sukaktis dar švęsime? Kvietime LKNUC atstovai taip pat pakvietė padiskutuoti įtraukiojo ugdymo klausimais. Kaip visada, gyvenimas įnešė savų pataisymų: atsirado priežasčių diskutuoti specialiųjų mokyklų kausimu. Įtraukiajam ugdymui laiko nebeliko. Renginių skaičiumi 2025 m. nepralenkiama bus LKD. Jau minėtasis LGK jubiliejinis gimtadienis bus paminėtas gegužę konferencijoje Prezidentūroje, vyks kiti šiai progai skirti renginiai. Visų labai laukiama ir šiemet visiškai kitokia Kurčiųjų meno mėgėjų šventė bus surengta birželį Kaune. Vertimo centro (LGKVC) nuotolinio vertimo poskyrio (įsikūrusio BPC 112 patalpose) veiklos 5-metis bus švenčiamas liepą, taip pat vasarą vyks vienas labai įdomus kurčiųjų subkultūros renginys, rudenį – Tarptautinė kurčiųjų žmonių savaitė, 5 kurčiųjų centrų įsteigimo 25-metis, vėliau – Kurčiųjų kultūros mėnuo. Lapkričio mėnesį savo 4 jubiliejines švietimo sukaktis konferencijoje apžvelgs ir jų istorinę reikšmę įsivertins LKNUC, o gruodį, netrukus po Kurčiųjų olimpinių žaidynių, 35 metų jubiliejų žada iškilmingai minėti Lietuvos kurčiųjų sporto bendruomenė. Vėliau pokalbis pasisuko netikėtai. Kada girdintys kurčiųjų mokytojai veteranai pagaliau kalbės sklandžia gestų kalba? O ar tai įmanoma išmokti jauniems dalykininkams? Ir kaip įtikinti kelias savaitines valandas turinčius dalykų mokytojus tobulinti savo gestų kalbą? Įtikinti, nes spaudimas čia neveikia – apsisuka ir išeina. Jiems esą per sudėtinga dirbti per kelias mokyklas, „susirinkti“ savo etatą ir dar „apsikrauti“ štai tokiais mokymais. Jie juk šiandien čia, o rytoj – gal jau kitose mokyklose. Vienas kitas iš jų tik ima ir prigyja kurčiųjų aplinkoje. Tačiau gestų kalba – tai LKNUC savastis, neatsitiktinai įstaigos iškaboje yra žodžiai „kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų“... Tad toks pasiteisinimas menkai įtikina. Žodis po žodžio ir pereita prie patyčių mokykloje aptarimo. Įsitraukusi į diskusiją Kauno Prano Daunio ugdymo centro direktorė Raimonda Juknevičienė teigė, kad čia kiekvienos mokyklos skaudžioji vieta. Taigi, patyčios, pasirodo, klesti visur? Ar ne per ilgai apie tai tylėjome? O kaip su jomis kovoti, jei jos tiesiog nesutramdomos? Pamažėle sužinojome daugiau: kurčiųjų mokykloje ir girdintys mokytojai patiria patyčių, deja, tik įtaria, bet įrodyti nieko negali. Tarp mokinių egzistuoja sutartiniai gestai – kad gudrus, iššifruok. Kai girdintieji mokytojai kreipiasi į kurčiuosius kolegas pagalbos ir tariamos reikšmės paaiškėja, mokiniai netrukus susigalvoja naujus. Ar tai vaikiška išdaiga, ar suaugusiesiems skelbiamas tikrų tikriausias karas? O kur dėtis kurtiesiems vaikams, kurie tapo patyčių aukomis, kai kurčiųjų mokykla viena ir kitur, kurčias būdamas, neišeisi? Beieškant patyčių šaknų atsigręžta į šeimos vertybes, tėvystės įgūdžius, kurčiųjų mokyklos ir tėvų bendradarbiavimą (beje, ar iš viso bendradarbiaujama?). Pasirodo, čia irgi visas darželis suvešėjusių piktžolių. Ar visada tėvai vaikams yra užuovėja nuo gyvenimo audrų? O gal jie demonstruoja vaiko rūpesčiams didesnį abejingumą nei prašalaičiai? Kokį pavyzdį jie rodo savo atžaloms, ar nepermeta mokyklai savo pareigų? Ar tikrai mokykla vaikui turi būti motina ir tėvas esant gyviems jo tėvams? O mokykla – ar atliepia šeimų poreikius? Ir kada turime reikalauti, kritikuoti, o kada būti solidarūs ir ieškoti kartu geriausių sprendimų? Ir ką pirmiausiai ginsime – kurčiųjų vaikų, kurie dar negeba apsiginti ir su neteisybe kartais kovoja dar didesne neteisybe, ar suaugusių kurčiųjų interesus? O ar čia reikia kieno nors pusėje iš viso būti? Tądien klausimų buvo lavina. O atsakymų – nė vieno. Niekas jų ir nesiūlė. Tiesiog kas sau bandė susivokti, kokios ligos mūsų, kurčiųjų ir kurčiųjų švietimo, sistemas kamuoja. Net ir ilgai tylėjęs LKSK prezidentas Edvinas Kriūnas prakalbo ne pasidžiaugti norėdamas. Jis mandagiai užstojo LGK vertėjus, paprašęs daugiau jiems rodyti pagarbos. Gal esą jie kartais ir suklysta versdami kokį gestą ar žodį, bet dėl to juos kalti prie gėdos stulpo nedera, yra neadekvatu. Ką siūlo profesinės mokyklos? Balandžio 7–11 dienomis visos Lietuvos profesinio mokymo įstaigos vienu metu rengė atvirų durų dienas. Tai buvo puiki galimybė susipažinti su profesinio mokymo specialybėmis visiems: mokiniams ir mokinių tėvams, mokytojams, karjeros specialistams, profesinę kvalifikaciją įgyti norintiems suaugusiesiems. Šia galimybe pasinaudojo ir LKNUC vyresniųjų klasių mokiniai. I–IV gimnazijos klasių mokiniai vyko į Vilniaus kolegijos Statybos fakulteto Profesinio mokymo skyrių, kur iš arčiau susipažino su ekspeditoriaus, traukinio mašinisto, traukinių manevrų operatoriaus specialybėmis. Mokiniams buvo suteikta galimybė išbandyti traukinio mašinisto darbą ir vairuoti naudojantis simuliatoriumi. 7–8 klasių mokiniai lankėsi Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centre (VESK), kuriame susipažino su siūlomomis profesinio mokymo programomis ir dalyvavo patyriminėse edukacijose „Medinės dekoracijos“ ir „Krekerių kepimas“. I–II gimnazijos klasių mokiniai apsilankė Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje, kur susipažino su santechniko, suvirintojo, elektriko, atsinaujinančios energetikos įrangos montuotojo, šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo specialybėmis. Profesinėse mokyklose galima mokytis nuo 14 metų. Mokiniams sudarytos galimybės kartu su profesine kvalifikacija įgyti pagrindinį arba vidurinį išsilavinimą. Baigus pagrindinę mokyklą, profesinėse mokyklose galima mokytis nuo 1 iki 3 metų, priklausomai nuo to, kokį išsilavinimą nori gauti mokinys: ar įgyti tik profesiją, ar kartu baigti ir vidurinę mokyklą. Profesinio mokymo įstaigų absolventai, įgiję brandos atestatą, gali stoti į aukštąsias mokyklas. Jau treti metai profesinės mokyklos 10–12 klasių mokiniams (gimnazistams) siūlo naujovę – mokytis pagal atskirus profesinio mokymo modulius. Šios modulinės – iš atskirų modulių sudarytos – profesinio mokymo programos leidžia mokiniui įgyti norimą kvalifikaciją ne tik mokantis nuosekliai pagal visą programą, bet ir pasirenkant atskirus modulius, priimtiniausią mokymosi būdą bei tempą. Tai galimybė gimnazistams iš anksto išmėginti specialybę, kurią norėtų pasirinkti baigę gimnaziją, arba įgyti naudingų įgūdžių, praversiančių ateityje ar kasdienėje veikloje. Mokiniai, pasirinkę vieną modulį profesinėje mokykloje, mokysis tik pagal tą vieną atskirą modulį nuo vienų iki dvejų metų. Baigęs atskirą modulį, mokinys gaus įgytą kompetenciją patvirtinantį pažymėjimą. Įgytos kompetencijos mokiniui leis užsiimti atitinkama veikla (galimybė dirbti pagal įgytą profesinę kompetenciją), o panorus mokytis toliau, jau stojant į tą profesinę mokyklą, pagal tos pačios kvalifikacijos programą, įgytos kompetencijos galės būti įskaitomos. Tad mokiniui sutrumpės mokymosi laikas. Be to, gerai apsisprendus dėl specialybės ir mokiniui pageidaujant stoti į aukštąją mokyklą, jis turės privalumų prieš kitus pretendentus, nes turės ne tik akademinių žinių, bet ir praktinių įgūdžių. Šiuo metu pagal modulinę profesinio mokymo programą LKNUC mokosi vienas, III gimnazijos klasės mokinys Augustas L. Pirmas žingsnis žengtas. Labai tikimės, kad šios programos pritrauks daugiau mokinių su klausos negalia. Susitiko kurčiųjų įstaigų: ugdymo, Lietuvos kurčiųjų draugijos, sporto, tėvų bendrijos PAGAVA, Vertimo centro vadovai pasikalbėti, kokias sukaktis šiemet švęs. Diskutavo apie LGK vartojimą, patyčias, tėvystės įgūdžius. Kurčiųjų mokykla dalinasi, su kokiomis profesijomis susipažino šiemet atvirų durų dienose. Parašai po nuotr. Atvirų durų dienos – galimybė „pasimatuoti“ profesiją. Patyriminė edukacija „Krekerių kepimas“. Patyriminė edukacija „Medinės dekoracijos“. Pasitarimo LKNUC dalyviai. Po apsilankymo Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centre. LKNUC gimnazistai traukinio mašinisto kabinoje – simuliatoriuje. Komunalinių paslaugų mokykloje: pažintis su keliomis profesijomis iškart. R. Rusovičiūtės nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama