LGK vertimai: visi galime būti šios specialybės ambasadoriai

LGK vertimai: visi galime būti šios specialybės ambasadoriai...„Akiračio“ informacija Atrodytų, kad nuolat besišypsančiai Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakulteto dekanei Vaivai JUŠKIENEI viskas klojasi tarsi savaime. Neapsigaukime. Vien kasmet iš naujo pagrįsti LGK vertimo studijų programos poreikį, puoselėti gerą vertėjo profesijos įvaizdį, studijų kokybę, reikia ir įdirbio, ir mokslinių bei organizacinių gabumų. Taip pat ir tvirto stuburo, stipraus autoriteto. Pokalbyje kartu su dekane dalyvauja ir Socialinės gerovės katedros, kurioje vykdoma minėtoji programa, vedėja dr. Dalia KAČINAITĖ-VRUBLIAUSKIENĖ. Žvilgsnis atgal. Studijų programa pradėta vykdyti 2002 m. Per tą laiką studijas baigė 20 laidų, o 3 laidos šiuo metu dar studijuoja. Jau parengėme apie 250 profesionalių vertėjų. Didžioji dalis dėstytojų nuo studijų pradžios yra išlikę tie patys. Dėstytojai augina ir savo pamainą, nes šioje programoje jau dirba ir mūsų absolventų. Beveik nuo pat pradžių lietuvių gestų kalbos (LGK) moko Tomas Ivanauskas. Vertimo dalyką dėsto dėstytojai Andrius Barisevičius ir Nijolė Pivorienė. Stengiamės išlaikyti pirminę programos idėją, jog joje dirbtų drauge ir girdintieji, ir kurtieji ar neprigirdintieji dėstytojai. Tai yra šios studijų programos stiprybė. Keičiasi studentų kontingentas. Anksčiau LGK vertimo specialybę studijavo tik girdintieji, dabar vis daugiau randasi kurčiųjų ar neprigirdinčiųjų studentų. Tai verčia mus mąstyti apie studijų programos galimą pokytį. Iš pradžių studijų programa buvo tiesiog kalbos programa, vėliau pakito į vertimo programą. Matydami, kad vis daugiau kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų renkasi studijuoti LGK vertimo programą, imame mąstyti ir apie dabartinės programos pokytį. Svarstome apie tai, kad galbūt vertėtų grįžti prie studijų programos kaip LGK programos ir sudaryti galimybę studentams rinktis specializaciją. Viena iš jų galėtų būti vertimo specializacija. Nėra labai paprasta keisti studijų programą, nes yra tam tikri nacionaliniai reglamentavimai. Dabartinė situacija. Šiuo metu pirmame kurse studijuoja ne itin daug studentų. Jaučiame didelį iššūkį, jog LGK vertėjų trūksta, o besirenkančiųjų šias studijas nėra tiek, kad galėtume užtikrinti jų poreikį. Vis didėja kurčiųjų vertimo poreikiai, o ir visos Lietuvos visuomenės poreikiai, nes kurčiųjų bendruomenė vis aktyvesnė: dalyvauja visuomeniniame gyvenime, įvairiuose renginiuose, studijuoja. O ir mūsų valstybė siekia atliepti įtraukties ir prieinamumo poreikius. Tai, kad LGK vertėjai yra labai reikalingi, akivaizdžiai parodė COVID-19 pandemija. Tuo metu visi galvojome, jog toks LGK vertėjų matomumas išpopuliarins šią specialybę. Dėl mums nežinomų priežasčių, deja, atsitiko atvirkščiai. Po pandeminio laikotarpio stojimas į šią studijų programą kiek sumenko. Vis tik turime ir kuo pasidžiaugti. Į į šią studijų programą ateina studijuoti ir lieka šiai profesijai ištikimi būtent asmenys, kurie mato save dirbančius LGK vertėjais ar tyrinėjančius gestų kalbą. Perspektyvos. Mąstant apie studijų programos ateitį ir bendrai apie specialybės perspektyvą akivaizdu, kad reikalingi pokyčiai. Dirbtinis intelektas vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimus. Tad ir mes turime permąstyti, kaip įdarbinti dirbtinio intelekto įrankius palengvinti, efektyvinti vertėjo darbą. Tačiau turime taip pat neužmiršti, kas yra LGK vertėjų klientai. Nemaža jų dalis yra vyresnio amžiaus žmonės, kuriems dirbtinis intelektas ir įvairios informacinės technologijos ne visuomet yra priimtinos ar lengvai suprantamos. Kaip jau minėjau, mąstome apie programos pokytį, juolab, kad visas pasaulis nuolatiniame kaitos procese. Nors, kokios transformacijos vyks, nežinome, tačiau puikiai suprantame, jog turime eiti koja kojon su pasaulio kaita. LGK vertėjo specialybės populiarinimas. Manau, kad LGK vertimo specialybė yra pakankamai patraukli, bet ji yra nišinė specialybė. Ją renkasi tie, kurie yra drąsūs, kurie supranta, jog mokytis teks nemažai ir yra tam pasiruošę. Juk dažniausiai į šią specialybę ateina žmonės, kurie visai nemoka lietuvių gestų kalbos. Per trejus metus jie turi išmokti ne tik LGK, bet ir vertimo subtilybių. Taigi, ką mes galime padaryti dėl specialybės populiarumo? Galime ir turime rodyti pagarbą vertėjams, kalbėti ir demonstruoti specialybės vertę. Šią specialybę turime visi reprezentuoti, skleisti žinią apie ją mokyklose ir visuomenėje. Ir tai turėtume daryti ir kurčiųjų bendruomenė, ir patys vertėjai (beje, su Vertimo centru sėkmingai bendradarbiaujame vykdami į mokyklas, dalyvaudami studijų parodose), ir, žinoma, mes, vertėjų rengėjai. Labai svarbu ir tai, kad mūsų absolventai būtų šios specialybės ambasadoriai. Kad baigusieji studijas studentai liktų dirbti pagal specialybę, yra labai svarbus siekis. Norėtume didesnės meilės ir didesnio supratimo, mažiau ne visada pelnytos kritikos vertėjams iš kurčiųjų bendruomenės. Tik tarpusavyje bendradarbiaudami ir užtikrindami abipusę pagarbą galime tikėtis, kad specialybė taps labiau patraukli. Parašai po nuotraukomis: VIKO Pedagogikos fakulteto dekanė Vaiva Juškienė. V. Juškienė ir ilgametė vertimo dalyko dėstytoja N. Pivorienė (kairėje). R. Motiejūnaitės nuotraukos.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama