Svetlana Beniušienė: "LKNUC - saugi erdvė augti ir tobulėti"

Svetlana Beniušienė: "LKNUC - saugi erdvė augti ir tobulėti"...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras (LKNUC) ir jo direktorė Svetlana BENIUŠIENĖ šiemet mini reikšmingas sukaktis. Be to, ramybės neduoda pokyčiai, drebinantys visos švietimo sistemos pamatus. Taigi, pokalbiui su vienintelės likusios veikti kurčiųjų mokyklos vadove priežasčių daugiau negu reikia. Kokias kurčiųjų švietimui reikšmingas datas šiemet minime? Norėtume jomis pasidžiaugti visi kartu. Viena pagrindinių datų įvardinčiau prieš 220 metų Lietuvoje pradėtą kurčiųjų ugdymą. Tai reikšminga sukaktis visiems Lietuvos kurtiesiems ir jų ugdytojams. Mes nuėjome ilgą, labai vingiuotą kelią ir verti pasidžiaugti pasiekimais. Lygiai prieš 100 metų Vilniuje pradėjo veikti kurčiųjų mokykla, kuri karo metais buvo uždaryta, tačiau 1945 metų spalį atidaryta iš naujo ir nuo tos dienos niekada neuždaryta. Tad 100 ir 80 metų sukaktys taip pat svarbios mūsų Centrui. Na ir galiausiai Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centro (LKNUC) pavadinimo 20-metis. 2005 m. liepos 28 d., Švietimo ir mokslo ministro įsakymu, nustojo egzistavęs Vilniaus kurčiųjų internatinės mokyklos pavadinimas. Viską sudėjus į vienus metus susidaro nemenka reikšmingų sukakčių puokštė. Planuojame ne tik rutinines veiklas, darbus, bet ir šventę, į kurią būtinai pakviesime. Prieš 5 metus ir tris mėnesius tapote LKNUC direktore. Apžvelkime Jūsų penkmetį. Dairydamasi atgal, svarstau, kad padariau nepakankamai, bet gal ir ne taip mažai... Į tuos metus juk pateko ir COVID-19 pandemija, ir kurčiųjų darželio Bistryčios g. 9A reorganizavimas, darželio remontai, įtraukiojo ugdymo pradžia, ugdymo skaitmenizavimo spartinimo startas. Man, kaip naujai vadovei, buvo sunku. Daug reikėjo išmokti, praminti naujus takus, prisitaikyti. Bet tie metai mane užgrūdino, o tai, jog sutikau likti antrai kadencijai, lėmė mano pačios pasitikėjimas savo jėgomis, kolektyvo palaikymas ir dar visa virtinė nerealizuotų pokyčių: neįrengtas mokyklos stadionas, nesutvarkytas bendrabutis. Dar yra nemažai idėjų, kaip tobulinti, gerinti. Ir džiugu, kad yra daug bendraminčių ir padėjėjų. Kokia LGK vartojimo padėtis mokykloje šiandien? Kokie nacionalinio žinių patikrinimo rezultatai? Tai klausimai, dominantys visą kurčiųjų sistemą. Gerbiu gestų kalbą ir visuomet sakiau, kad neįmanoma vesti pamokų jos nemokant. Tačiau taip pat kartoju, kad tam, kad galėtume vesti pamokas gestų kalba, jos mokėjimo lygis turi būti labai aukštas, o tai jau nėra paprasta. Išmokti kelis gestus nereiškia mokėti gestų kalbą. Vertimo paslaugos teikiamos šiuo metu trijų mokytojų pamokose. Kiti mokytojai susitvarko patys. Kai kurių jų gestų kalbos žinios nėra puikios, bet mokiniai prie jų pripratę ir „susišneka“. Bendra mokytojų trūkumo situacija šalyje tikrai nepalengvina mūsų užduoties. Kai ieškome mokytojų, pirmiausiai renkamės dalyko specialistą, gebantį paruošti egzaminams, išmanantį dalyką. Tai įpareigoja ir įstatymai – rinktis kvalifikuotą specialistą. Jei mokytojas „prigyja“ LKNUC, jis vis labiau įsilieja į bendruomenę ir gestų kalbos mokosi natūraliai ir labiau motyvuotai. Mūsų centre veikiantis Gestų kalbos sklaidos ir mokymo skyrius (buvęs Gestotyros ir mokymo priemonių rengimo skyrius) ir jo specialistai visada pasirengę padėti mokytojams. Taip pat ir mokiniams, techniniam personalui. Tikėtis, kad 100 proc. visi darbuotojai mokės gestų kalbą, būtų turbūt nerealu, bet didinti mokančiųjų skaičių būtina. Džiaugiuosi, kad mūsų gretas papildo ir nemažas būrys kurčiųjų kolegų (padėjėjų, vertėjų, specialistų). Tačiau apgailestauju, kad tarp kurčiųjų vis dar neatsiranda mokytojų dalykininkų, kurie galėtų puikiai įsilieti ir mokyti gimtąja kalba. Kai dėl pasiekimų vertinimo, tai šioje srityje tenka susitaikyti su šiokiu tokiu pralaimėjimu. Porą metų taikyti pritaikymai vėl panaikinti siekiant įvertinti „tikrąją mokinių pažangą“. Deja, kurtiesiems tai ženkliai pablogino padėtį. Nepritaikytos patikrinimų užduotys „paskandino“ mūsų mokinius ir rezultatai tikrai nėra geri. Ypač lietuvių kalbos. Kaip manote, ar kurčiųjų mokyklos turi ateitį? Mano supratimu, įvairovė ir yra demokratijos pagrindas. Tai, kad Lietuvoje išliko kurčiųjų bei specialiosios mokyklos ir tėvai turi teisę rinktis, yra didžiulė dovana. Mes visi esame skirtingi, turime skirtingus požiūrius, lūkesčius. Vadinti kurčiųjų ugdymą kurčiųjų mokykloje diskriminacija, kaip kad yra „bandymų“ taip sakyti, gali tik nieko apie kurčiuosius ir jų kultūrą neišmanantis žmogus, kuris visus neįgaliuosius vertina per tą pačią neįgalumo prizmę. Apie kurčiųjų kultūrą, identitetą, kalbą ir bendruomenę nekomentuosiu. Tai turėtų daryti šios srities ekspertai. Komentuosiu kaip švietimo įstaigos vadovė. Galimybė pasirinkti yra teisė, o kad tokia teisė būtų įgyvendinta, reikia sudaryti sąlygas. Kurčiųjų mokykla kaip alternatyva turi išlikti. Tarptautinė patirtis tai irgi įrodo. Tos šalys, kurios paskubėjo ir uždarė tokias mokyklas, dabar gailisi. Na, bent jau tų šalių kurtieji. Politikai, matyt, deklaruoja sėkmingą įtrauktį. Bet jos nėra. Kurčiųjų atžvilgiu ji yra nevisavertė. Niekas tose mokyklose neišmoko gestų kalbos, nepuoselėja kurčiųjų tradicijų. Sprendimas yra gestų kalbos vertėjas. Bet tai toli gražu nėra sprendimas, o greičiau pasiteisinimas. Panašius sprendimus matome ir Lietuvoje. Reorganizavus Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinę mokyklą per metus sunaikinta ir visa mokyklos bendruomenė. Mokiniai išsilakstė kas kur, o likę mokytis bendrojo ugdymo mokykloje kenčia, kad ir kiek mokykla besistengtų mokytis gestų ar perprasti kurčiųjų ugdymo ypatumus. 2025-2026 mokslo metams jau gavome kelių besimokančių Panevėžyje mokinių prašymus įstoti į LKNUC. Kaip duotas startas neįgaliųjų įtraukčiai paveikė LKNUC? Įtrauktis LKNUC paveikė priešingai, negu galėjome tikėtis. 2024–2025 mokslo metais mokinių skaičius padidėjo. Atėjo 5 mokiniai iš bendrojo ugdymo mokyklų, patyrę ten nesėkmes, patyčias. Nebijau dėl LKNUC ateities, bent jau artimiausius 10 metų. Mokinių yra daug, mokyklos statusas stabilus, augame, puoselėjame aplinką, tobulėjame. LKNUC patikėta Nacionalinio konsultacinio centro funkcija. Kas tai yra? Mūsų pavadinime yra žodis „Lietuvos“, tad savaime savo veikla apimame visą šalį. Įsitvirtinus įtraukiajam ugdymui pagal Švietimo įstatymą sustiprintas švietimo pagalbos teikimas bendrojo ugdymo mokyklose. Dėl sukauptos patirties, specialistų koncentracijos bei praktinės veiklos konsultavimas kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo klausimais patikėtas LKNUC. Sudaryta mobili specialistų komanda, kuri pagal poreikį važiuoja į bet kurią mokyklą, konsultuoja vietoje, nuotoliu, individualiai. Taip pat konsultuoja šeimas, kurių vaikui ką tik diagnozuotas klausos sutrikimas. Tai darome bendradarbiaudami su Šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija PAGAVA. Įsteigę grupę KLAUSA siekiame suteikti kuo išsamesnę informaciją šeimai ir padėti jai susiorientuoti sistemoje. Mokymasis arčiau namų, negyvenant bendrabutyje, irgi yra pasirinkimas, kuriam tėvai turi teisę. Ir čia jokio prieštaravimo nėra. Jei mokinys lieka mokytis savo pasirinktoje bendrojo ugdymo įstaigoje, tai jo ir jo tėvų teisė, kurią mes padedame užtikrinti. Bet mūsų specialistai nėra stebukladariai, kurie „pagydo“ kurčiuosius ir padaro juos „normaliais“. Jie dalinasi savo sukaupta patirtimi, žiniomis, o mokytojų pareiga pritaikyti jas esamoje situacijoje. Kitaip tariant, su įtraukiojo ugdymo pradžia išsiplėtė mūsų konsultacinė funkcija. Centras įgyvendina daug projektų. Kokia jų kuriama nauda? Nuo 2018 m. esame tarptautinio tinklo HIPEN nariai. Per pastaruosius 5 metus suintensyvinome savo veiklą tinkle ir turime apčiuopiamų rezultatų. Partnerystėje su HIPEN nariais iš visos Europos įgyvendinome ir įgyvendiname ne vieną tarptautinį projektą. Užsirekomendavome, kaip patikimi partneriai, laiku ir kokybiškai atliekantys mums patikėtas užduotis. Dauguma projektų, tokių kaip ADAPT, „Make it work“, „Sign for Change“ yra skirti mokymo medžiagai kurčiųjų ugdymui kurti. Plačiau apie juos rasite informacijos mūsų tinklapyje. Sukurtus „produktus“ reklamuojame per socialinius tinklus, taip pat „gyvai“, važinėdami po Lietuvos mokyklas ir juos pristatydami. Sukurta mokymo medžiaga prieinama viešai, ją tik reikia prisijaukinti. Šiuo metu esame įsitraukę į 2 tarptautinius projektus. Pagal juos kuriame jogos praktikos kurtiesiems bei anglų kalbos mokymosi žinomų pasakų pagalba metodikas. Į projektų įgyvendinimą įsitraukia visi: nuo mokinių iki mokytojų, gestų kalbos specialistų. Šiemet su įvairiais partneriais pateikėme paraiškas dar 3 projektams, laukiame rezultatų. Be tarptautinių partnerysčių, daug investuojame ir į mokinių, mokytojų bei kitų specialistų tobulėjimą. Tam tikslui turime Erasmus+ akreditaciją, kuri kasmet mūsų bendruomenės nariams atveria galimybes dalyvauti tarptautiniuose mokymuose bei vykti į darbo stebėjimo vizitus, mokinių mobilumus Europoje. Per 2 metus į įvairius mokymus ir mainus jau išvyko daugiau kaip 15 mokytojų ir per 20 mokinių. Tai leidžia mums ne tik atsivežti mokymo naujovių, bet ir pasilyginti, įsitikinti, kad turime tikrai gerą situaciją, o neretai ir daug geresnę nei kitose Europos valstybėse. Mokiniai tampa atviresni, nebijo bendrauti, susiranda draugų kitose šalyse. Mokytojai irgi susidraugauja, kuria partnerystes, bendradarbiauja, dalinasi patirtimi. Visada užtikriname, kad mokymuose dalyvautų ir mūsų kurtieji kolegos, pasirūpiname gestų kalbos vertimu visos išvykos metu. Bendradarbiaujame su Lietuvių gestų kalbos vertėjų centru, kuris skiria vertėjus šioms kelionėms. Tai praturtina ir juos. LKNUC tinklalapis ir „Facebook“ paskyra – veiklų viešinimo pavyzdys kitiems. Tai yra mūsų scena, kurioje rodome, ką turime. Pamažu iš kuklios „Facebook“ grupės „LKNUC grupė“ peraugo į bendruomenę, kurioje informacija dalinasi ne tik priskirti administratoriai, bet visi: mokiniai, mokytojai, tėvai. Grupė gyva, čia atsispindi daug įvykių, renginių. Tėvams svarbu matyti grįžtamąjį ryšį ir savo vaikus, keliaujančius, kuriančius. Informacijos pateikimas gestų kalba ženkliai padidino mūsų sekėjų gretas. Koks yra šiandieninis LKNUC Jūsų akimis? Visuomet siekiau, kad tobulėtų ne atskiri specialistai, bet tai darytume visi kartu ir kad augtume kaip kompetentinga įstaiga. Nebūna savaitės, kad mūsų centre neatliktų praktikos vienos ar kitos specialybės studentai. Mokytojai nuoširdžiai dalinasi patirtimi, patys tobulėja, siekia aukštesnių kvalifikacinių kategorijų. Į bet kurią pamoką galima ateiti drąsiai kaip į atvirą. Šiandien LKNUC yra atvira, nuolat besimokanti bendruomenė, kurioje kiekvienas gali reikštis ir realizuotis. Saugi erdvė augti, tobulėti, mokytis. (Lengvai skaitoma kalba) Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras šiemet mini daug sukakčių. 2005 metais pakeistas jo pavadinimas į dabartinį. Prieš 220 metų pradėtas kurčiųjų ugdymas Lietuvoje. Prieš 100 metų pradėjo veikti kurčiųjų mokykla Vilniuje. Centrui 5 metus vadovauja direktorė Svetlana Beniušienė. Direktorė papasakojo apie centro veiklas ir planus. (Parašai po nuotraukomis) Pirma Rugsėjo 1-oji direktorės pareigose. Renovuotų patalpų atidarymas, 2023. Projektinio mokinių kūrinio fone. Rugsėjo 1-oji, 2024. Mokytojų komanda sporto šventėje. LKNUC vieši D. ir K. Lavrinovičiai. Mašinėlėje: Erasmus+ darbo stebėjimo vizitas, Slovėnija. LKNUC archyvo ir asmeninio albumo nuotraukos.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama