"Judantys delniukai" lietuviškose interneto svetainėse

"Judantys delniukai" lietuviškose interneto svetainėse...Kalbino Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Kurčiųjų bendruomenė žino: jei tinklalapyje yra „judančių delnų“ grafinis ženklas, ten yra ir informacijos lietuvių gestų kalba. Tai yra naujovė, kuria siekiama atliepti ES Prieinamumo direktyvą 2016 / 2102 dėl viešojo sektoriaus interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo. 2024 m. tinklalapių pritaikomumo rezultatus apžvelgia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie LR SADM (toliau – Agentūra) atstovė Neringa ŠAVEIKO. Ką pavyko per pernai metus nuveikti, taip pat informuoja Lietuvių gestų kalbos vertimo centro (Vertimo centras) ir Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) specialistai. AGENTŪRA: prieinamumo situacija Agentūros Prieinamumo užtikrinimo ir konsultacijų skyriaus vedėjos Neringos Šaveiko paprašėme pristatyti informacijos prieinamumo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais situaciją Lietuvoje ir 2024 m. tinklalapių pritaikymo lietuvių gestų kalba rezultatus. Vedėja maloniai sutiko į klausimus atsakyti raštu. „Nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojus SADM ministro 2023 m. lapkričio 29 d. įsakymui Nr. A1-784 „Dėl informacijos teikimo asmenims su negalia jų pasirinktais prieinamais bendravimo būdais rekomendacijų patvirtinimo“ (Rekomendacijos), šalyje prasidėjo informacijos prieinamumo užtikrinimo pokyčiai. Agentūra šioje srityje deda pastangas teikti metodinę pagalbą, konsultacijas bei šviesti įstaigas. 2024 m. buvo organizuoti informacijos prieinamumo mokymai viešojo sektoriaus įstaigų darbuotojams, kuriuose dalyvavo daugiau nei 1300 įvairių įstaigų ir institucijų specialistų. Jų metu specialistai buvo supažindinti su informacijos prieinamumo užtikrinimo svarba, teisiniu reglamentavimu, praktinėmis rekomendacijomis, įskaitant ir informacijos teikimą lietuvių gestų kalba (LGK). Siekdama sklandaus ir kokybiško informacijos prieinamumo užtikrinimo asmenims lietuvių gestų kalba, Agentūra nuolat bendradarbiauja su Lietuvių gestų kalbos vertimo centru. Teigiami pokyčiai ženklūs. Viešojo sektoriaus įstaigos stengiasi pritaikyti nekintamą informaciją ir pateikti ją LGK. Taip pat pritaiko ir kitą informaciją, kurią skelbia viešojoje erdvėje, pavyzdžiui, kvietimus į renginius, tikslinei grupei aktualią metodinę medžiagą ar kitą informaciją. Tačiau vis dar pasitaiko atvejų, kai abejojama būtinybe užtikrinti informacijos prieinamumą lietuvių gestų kalba bei kitais prieinamais bendravimo būdais. Tai vienas sunkesnių iššūkių, kadangi yra susijęs su vyraujančiais stereotipais, žmonių požiūriu, nusiteikimu prieš naujoves. LGK vertėjams, lengvai suprantamos kalbos specialistams, taip pat ir specialistams, kurie konsultuoja dėl informacijos pritaikymo asmenims su regos negalia, šiuo metu taip pat sudėtingas ir itin darbingas laikotarpis. Jie stengiasi padėti didelei daliai Lietuvos institucijų ir įstaigų, tačiau žmogiškieji resursai labai riboti. Pagal konsultuojamų institucijų ir įstaigų užduodamus klausimus, darome išvadą, jog jos taip pat susiduria su iššūkiais: stokoja žinių ir kompetencijų rengti prieinamą informaciją. Todėl Agentūra ir šiais metais organizuoja mokymus, konsultuoja suinteresuotus asmenis ir analizuoja galimos metodinės pagalbos poreikius. Nepaisant sunkumų, pasidžiaugti yra kuo. Atlikdami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainių stebėseną, fiksuojame pokyčius. I nterneto svetainių, kuriose teikiama informacija lengvai suprantama kalba, 2023 m. buvo 0,76 proc., o 2024 m. jau – 25,69 proc. Svetainių, kuriose pateikiama informacija gestų kalba, 2023 m. buvo 3,05 proc., o 2024 m. – 22,92 proc. Agentūra šių metų pabaigoje atliks Rekomendacijose numatytą valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų stebėseną ir tuomet turėsime dar daugiau ir aiškesnių duomenų.“ Vertimo centras: 141 pritaikytas tinklalapis Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų daug, kiekviena turi savo interneto svetainę, o Lietuvių gestų kalbos vertimo centras tėra vienas. Tad vyresnioji vertėja Dalė Nevardauskienė, koordinuojanti tinklalapių vertimo į LGK veiklą ir skirstanti užduotis Vertimo centro teritoriniams skyriams, sakosi neturinti kitos išeities tik kaip besikreipiančiuosius statyti į eilę. Kadangi LKD pasirinko neišskirti vertimo prioritetų, pritaikyti interneto svetaines gestų kalba eilė yra bendra. „Kaip greitai pavyksta atlikti užsakymus? – pakartoja klausimą pašnekovė. – Spręskite patys. Lapkričio mėnesio ir gruodžio pradžios užsakymus įvykdėme šiemet, maždaug sausio viduryje. Kiekvienam teritoriniam skyriui tąkart teko maždaug po 10 vertimų. O per visus 2024 m. iš viso atlikome 141 tinklalapio pritaikymą lietuvių gestų kalba.“ Kokia verčiamos į LGK informacijos apimtys? Pašnekovė sako, kad paprastai įstaigos pateikia po 1–5 psl. bendrosios informacijos savo nuožiūra, tai, kas atrodo joms svarbiausia. Verčiama tik nekintama informacija. Pasitaiko ir didesnės apimties vertimų. Pvz., dėl suprantamų priežasčių Agentūra (atsakinga už asmenų su negalia teisių apsaugos užtikrinimą), pateikė versti 21 psl. teksto. Būna atvejų, kai įstaigos prašo versti „viską iš eilės“, bet, pasak pašnekovės, tai nutinka retai. Tai todėl, kad didelį šviečiamąjį darbą šioje srityje atliko Agentūūra. Paklausta apie iššūkius, D. Nevardauskienė įvardino du. „Kartais tinklalapio medžiaga tokia specifinė, kad reikia labai pasistengti, kol „atrandame“ reikiamus gestus. Tada konsultuojamės, tariamės tarpusavyje, kartais kreipiamės ir į kitas gestų kalbos srityje dirbančias šalies įstaigas. Visi sujungiame jėgas. Džiaugiamės, kad iki šiol sprendimą visada pavykdavo rasti.“ Vis dėlto pašnekovė sako dažnai pasvajojanti apie įstaigą, analogišką, pvz., Lietuvių kalbos komisijai, konsultuojančią sudėtingais gestų vartojimo atvejais, norminančią LGK vartoseną. Jei tokia įstaiga veiktų, procesai esą galėtų būti žymiai spartesni. Kol kas neišspręsta problema – vertėjų trūkumas. 2024 m., pradėjus teikti tinklalapių pritaikymo gestų kalba paslaugą, komanda pasipildė vos dviem vertėjais, dirbančiais tik su tinklalapių pritaikymo tekstais. Todėl pašnekovė ir pati neatsistebi, kad vis dar pavyksta susitvarkyti su ženkliai išaugusiais darbo krūviais. N. Šamakova: Prezidentūros tinklalapio pritaikymas O kaip savo darbo svarbą bei poreikį vertina patys LGK vertėjai? D. Nevardauskienė rekomendavo apie tai pasikalbėti su klausos negalią turinčia vertėja Nina Šamakova. Tai esą vertėja, kurią kolegos vertina už puikias lietuvių ir lietuvių gestų kalbų žinias, gerą teksto suvokimą, patiki jai sudėtingus vertimus. Nina pasirinko į klausimus atsakyti raštu. „Mano darbas yra labai įvairiapusiškas. Daugiausia užsiimu teksto vertimu, pritaikymu, adaptavimu, kad klausos negalią turintiems asmenims būtų aiškiau ir suprantamiau. Taip pat kartu su kolegomis gestų kalbos vertėjais peržiūriu vaizdo įrašus, koreguoju, vertinu vertimo kokybę. Toks daugiafunkcis darbas reikalauja įvairių sričių kompetencijų, lankstumo, greitos reakcijos ir gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų situacijų bei poreikių. Dažnai dirbu kaip komandos narė (su girdinčiu vertėju kaip vertėja konsultantė arba kaip kurčioji vertėja). Pavyzdžiui, atliekant projektinius užsakymus komandinis darbas dėl geriausio rezultato yra ne tik svarbus, bet ir būtinas. Kas yra vertėja konsultantė? Vertimo centre ši funkcija užima svarbią vietą, konsultantų poreikis didelis. Dažniausiai kreipiasi į mus pagalbos dėl techninių, kalbinių ar kultūrinių niuansų. Pavyzdžiui, pritaikant tinklalapius svarbu, kad informacija būtų tinkamai perteikta vizualiai, todėl konsultacijos šiuo klausimu būna itin vertingos. Galiu teigti, kad be mūsų pagalbos priimti kai kuriuos vertimo sprendimus būtų gerokai sudėtingiau. Didžiausi iššūkiai, su kuriais susiduriu, yra laiko planavimas, techniniai sunkumai, resursų stoka ir komunikacija su tiksline grupe. Šiuos iššūkius sprendžiu planuodama darbą bei aktyviai bendradarbiaudama su kolegomis konsultantais iš kitų teritorinių skyrių (kai pati ne konsultuoju, o verčiu), ypač kai užsakymas būna didelės apimties, kaip, pvz., Prezidentūros užsakymai (tariamės dėl vienodų gestų vartojimo, aptariame tekstą, paslaugų gavėjams taikomus informacijos perteikimo būdus). Kiekvienąkart atlikdami vertimą labai stengiamės paisyti kurčiųjų poreikių. Deja, grįžtamąjį ryšį gauname retokai. Tačiau vertiname kiekvieną atsiliepimą apie tai, kaip mūsų darbo rezultatai prisideda prie bendruomenės gerovės.“ LKD indėlis į kultūrinės informacijos prieinamumą Tinklalapių pritaikymo LGK apimtis 2024 m. LKD prezidentė Vaida Lukošiūtė pavadino „didele sėkme“. Jos nuomone, rezultatai akivaizdūs ir apėmė visą Lietuvą. Dar svarbiau, bręsta ir sąmonėja visuomenė, keičiasi jos nuostatos. Pernai LKD rengė šviečiamuosius seminarus interneto svetainių pritaikymo klausimais bibliotekų, muziejų, kultūros centrų darbuotojams. „Iš pradžių planavome 2024 m. 10 tokių renginių, paskui patikslinome, kad reikėtų 15, tačiau poreikis buvo toks didelis, kad surengėme net 22 seminarus. Veiklą vykdėme pagal projektą „LKD veiklos rėmimas 2024 m.“, – sakė kurčiųjų lyderė. „Džiugina, kad susidomėjimas didelis, kad organizacijos nuoširdžiai siekia kurčiųjų įtraukties. Kodėl taip manome? Tikrai ne pavieniai atvejai, kai seminaro dalyviai vėliau kreipėsi pakartotinai norėdami pasitikrinti, ar tinkamai pritaikė interneto svetaines. Taip pat ne kartą konsultavosi, kaip skelbti naujienas savo socialinių tinklų paskyrose, kad jos pasiektų asmenis su klausos negalia, būtų suprantamos. Ne viena įstaiga teiravosi, kaip pritaikyti ekspozicinę aplinką ir kt.“, – tęsė pernai metų gerųjų pokyčių apžvalgą pašnekovė. Svarbiausia, pasak V. Lukošiūtės, kad pokyčiai vyksta ne tik Vilniuje, Kaune, jie išplito po visą Lietuvą. Pvz., LNDM Nacionalinė dailės galerija surengė mokymus visų savo skyrių atstovams. Dar kitos įstaigos atstovai, išklausę mokymus Jonavoje, žinią apie jų naudą perdavė pažįstamiems Garliavoje, tada mokymų panoro ir garliaviškiai. Žinia apie mokymų naudą buvo perduodama kaip estafetė. „Esame trys lektoriai: be manęs, mokymus veda kolegos Paulius Jurjonas ir Arnas Dambrauskas, – sakė LKD prezidentė. – Vykstame į seminarus po vieną, taip sutaupome laiko ir galime surengti daugiau mokymų.“ Paprašyta įvertinti Vertimo centro indėlį į bendrą informacijos pritaikymo rezultatą, V. Lukošiūtė sakė: „LGK vertėjų komandos darbo tempas įspūdingas, rezultatai puikūs.“ Kiek patylėjusi, papildė: „Tačiau vertėjų darbo krūviai yra dideli.“ Lengvai skaitoma kalba pradėtas pritaikyti įstaigų interneto svetainių turinys lietuvių gestų kalba. Ne visas turinys, tik tai, kas svarbiausia. Pernai informacija pritaikyta 141 interneto svetainėje. Kaip teisingai vertimui atrinkti informaciją ir kaip ją pateikti gestų kalbos vertėjams, Įstaigoms pataria Agentūra ir Lietuvos kurčiųjų draugija. Vertimus atlieka Lietuvių gestų kalbos vertimo centras. Parašai po nupotraukomis: Dalė Nevardauskienė. Vertimo centro archyvo nuotrauka. Neringa Šaveiko. Asmeninio albumo nuotrauka. Nina Šamakova. Asmeninio albumo nuotrauka. Vaida Lukošiūtė. Paulius Jurjonas. Arnas Dambrauskas. LKD archyvo nuotraukos.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama