Japonijos kurčiųjų delegacijos viešnagė Lietuvoje

Japonijos kurčiųjų delegacijos viešnagė Lietuvoje...Parengė Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Lietuvoje viešėjo Japonijos kurčiųjų federacijos (JKF) delegacija. Svečiai iš Tekančios saulės šalies atvyko susipažinti su Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) veikla, vertimo ir socialinių paslaugų teikimo sistema, domėjosi LGK vertėjų rengimu. Išvykdami reiškė viltį, kad su dalimi susitikimuose dalyvavusių lietuvių kurčiųjų dar susitiks deflimpinėse žaidynėse, kurios šiemet lapkritį organizuojamos Japonijoje. Svečiai apsilankė Japonijos ambasadoje. Pabuvojo Agentūroje (ANTA), taip pat lankėsi Vilniaus kolegijoje, Vertimo centre Kaune, LGK metodiniame skyriuje Vilniuje. Jiems surengtas priėmimas LKD ir organizuotas susitikimas su Lietuvos kurčiųjų bendruomene. Pastarajame susitikime svečiai pristatė JKF veiklą, papasakojo apie GK vertėjų rengimą, pateikė komentarų apie kurčiųjų lygių galimybių ir žmogaus teisių padėtį Japonijoje. Didžiuojasi savo šalimi, istorija ir kultūra Bendrą pranešimą apie Japonijos gamtos ir kultūros unikalumą, technologinį proveržį, JKF veiklą bei istoriją perskaitė JPF vykdomasis direktorius Shimamoto Yasunori ir viceprezidentė Nakanishi Kumiko. Paprašyti pateikė statistikos. Japonijoje gyvena 120 mln. gyventojų, iš jų yra 370 tūkst. yra kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų. 180 tūkst. kurčiųjų yra JKF nariai. Pažintį su savo šalimi S. Yasunori pradėjo pristatydamas japonišką virtuvę, kiek ilgėliau stabtelėjo prie iki šiol Japonijoje gyvos samurajų (XII–XIX a. gyvavusio karinio luomo atstovai) kovų legendos. Svečias jaučiasi esąs ir pats šios istorijos dalimi. Yra paveldėjęs kelis japoniškus kalavijus. Tiesa, Tekančios saulės šalyje kalavijus demonstruoti viešojoje erdvėje dabar yra uždrausta, galima jais gėrėtis tik privačioje aplinkoje, laikyti privalu makštyse. Nepaklususiems gresia nemenkos baudos ir istorinio ginklo konfiskacija. S. Yasunori tikino, kad į Japoniją atvykti būtina du kartus: žiemą ir vasarą. Taip aplankytume tarsi dvi skirtingas šalis. Skyrė laiko apžvelgti japonų mėgstamas sporto šakas, tarp jų ir kovų menus, aptarė jaunosios kartos pomėgį kompiuteriniams žaidimams ir sparčiai plėtojamą jų industriją ir kt. Dėmesį į dar vieną išskirtinį japonų kultūros bruožą – pavyzdingą švarą ir tvarkingumą – vėliau atkreipė A. Bražinskas. Neseniai jis pabuvojo Japonijoje, vedė mokymus kurtiesiems GK vertėjams. Įžengdamas į kurčiųjų klubą, lietuvis privalėjo nusiauti batus ir avėti patalpose šeimininkų pasiūlytomis naujomis medžiaginėmis šlepetėmis. Jomis avėjo ir šeimininkai. O norėdamas patekti į WC patalpą, dar kartą turėjo persiauti, jau jam pasiūlytu guminiu apavu. JKF istorija JKF įsteigta 1947 m. gegužės 25 d. Tądien po jos „skėčiu“ susibūrė visi šalies kurčiųjų klubai, iki tol kiekvienas veikęs kas sau. Ši data Japonijos kurčiųjų bendruomenei tokia svarbi, sakė JKF viceprezidentė N. Kumiko, kad ją kurtieji mini kasmet, panašiu metu rinkdamiesi į eilinį savo suvažiavimą. Tačiau datos – tik simboliniai atskaitos taškai. Prireikė dar beveik 20 metų, kol JKF veikla „užsikūrė“, kol buvo rasti opiausių problemų sprendimai. Vienas iš sunkiausiai sprendžiamų klausimų buvo nesunorminta GK: daugybė paraleliai egzistuojančių japonų gestų kalbos variantų. Šalis didelė, tad esą buvo ir taip, kad susitikę du skirtingų regionų kurtieji tarpusavyje nesusikalbėdavo. Stigo kvalifikuotų GK vertėjų. Daug neteisybės kurtieji patyrė iš visuomenės ir valdžios institucijų. Ištisus dešimtmečius apie lygias galimybes negalėjo būti net kalbos. Permainos skynėsi kelią labai sunkiai. Kai kurios neteisybės kurčiuosius persekiojo iki šių dienų. Be teisės susilaukti vaikų?! Pastarųjų dešimtmečių PKF veiklos apžvalgą tęsime kitame numeryje. O dabar – apie tai, ką mūsų kurčiųjų bendruomenė aptarinėja dvi savaites. Ir vienas kito klausia: ar tikrai taip gali būti XXI a., išsivysčiusioje šalyje? 2024 m. liepos 3-ioji JKF – tarsi antras gimtadienis. Tądien, Aukščiausiojo teismo sprendimu, oficialiai panaikinta priverstinė kurčiųjų sterilizacija. Nuo tada kurtieji gali susilaukti vaikų. LKD aktų salėje susirinkę vilniečiai ir miesto svečiai, išgirdę tokią informaciją, nustėro. Akimirką visiems atrodė, kad greičiausiai... „sutriko“ vertimas iš tarptautinių gestų į LGK. Iš tiesų, visi matė teisingai. Bet būsime sąžiningi iki galo ir, kaip sakoma, paviešinsime, kas buvo parašyta ir „mažomis raidelėmis“. Išvykdami, JKF lyderiai paliko savo pranešimą, o jame rašoma, kad „nuo 7-ojo dešimtmečio pabaigos kurčios moterys galėjo ištekėti ir susilaukti vaikų savo noru.“ Taigi, gali būti, kad kelis pastaruosius dešimtmečius praktikoje „baisioji“ įstatymo nuostata nebuvo taikoma labai uoliai arba kad buvo išimčių. Tačiau vien jos egzistavimo faktas audrina mintis ir jausmus. (Bus daugiau) (Parašai po nuotraukomis) Japonijos kurčiųjų federacijos (JKF) atstovų susitikimas su Lietuvos kurčiųjų bendruomene. Svečiai apsilankė Lietuvos kurčiųjų draugijos (LKD) filmavimo studijoje. Kartu su šeimininkais panoro įsiamžinti prie gražiosios LKD freskos. Arno Dambrausko ir Vilniaus kurčiųjų centro (VKC) archyvo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama