LGK kursai kurtiems ukrainiečiams

LGK kursai kurtiems ukrainiečiams...Nijolė KRASNIAUSKIENĖ Pirmieji LGK mokymai karo pabėgėliams iš Ukrainos baigėsi. 13 mokymų dalyvių išklausė visą numatytą programą ir išlaikė egzaminą. Jų iniciatorė – Kauno kolegija džiaugiasi, kad socialinė akcija buvo sėkminga. Idėjos autorius ir vienas iš lektorių Mykolas BALAIŠIS bei kursų dalyviai dalinasi mokymų patirtimi. Kauno kolegija – kursų ukrainiečiams iniciatorė „Kai 2024-ųjų rugsėjį Kauno kolegijos Menų ir ugdymo fakulteto Kalbų centro vadovė Ieva Brazauskaitė-Zubavičienė paragino mus, kalbų lektorius, dalintis idėjomis naujiems studijų metams, nė nenumaniau, kad mano pasiūlymas rengti LGK kursus kurtiems ukrainiečiams ims ir „atsigręš prieš mane“, – atskleidė, kaip netikėtai tapo kurčių ukrainiečių lektoriumi, M. Balaišis. Iš tikrųjų, projekto organizatoriai atidžiai įsiklausė į savo LGK lektoriaus žodžius ir iškart pradėjo ieškoti sprendimo. LGK kursai kurtiems ukrainiečiams organizuoti EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų dvišalio bendradarbiavimo fondui iš dalies remiant Kauno kolegijos įgyvendinamą projektą „Lietuvių kalbos mokymai nuo Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasitraukusiems Ukrainos pabėgėliams“. M. Balaišio kandidatūra vesti kursus labai tiko ir dėl jo profesinės patirties. 2020–2024 m. jis ėjo LKD viceprezidento pareigas. Prasidėjus karui Ukrainoje ir Lietuvoje sulaukus pirmosios kurčių karo pabėgėlių bangos, tapo jų integracijos mūsų šalyje koordinatoriumi, mobilizavo regionines kurčiųjų organizacijas pagal galimybes prisidėti prie paslaugų teikimo ir įtraukties. O dabar vadovauja Kauno kurčiųjų centrui, teikiančiam klausos negalią turintiems asmenims socialines paslaugas. Todėl ir nesikratė kurčių ukrainiečių mokymo, nes, anot jo, „kas, jei ne jis“. Kauno kolegijos projekto rengimo komanda nusprendė: vien tik kalbos mokymu neapsiribos, pagalba turi būti kompleksinė. „Iki Mykolas garsiai neįvardijo, nežinojome apie tokį specifinį poreikį. Iškart po šio pokalbio suradome savo biudžeto eilutėje lėšų papildomos, kurčiųjų klausytojų, grupės mokymams, o viską suplanavome taip, kad atlieptume specialiuosius kurčiųjų poreikius, ne tik kalbinius, bet ir socialinius, kultūrinius. Juk asmenims su klausos negalia dar sunkiau įsilieti į nepažįstamą kalbinę ir kultūrinę aplinką“, – sakė Inga Borzenko, Kauno kolegijos Kalbų centro paslaugų vystymo koordinatorė. Vietoje vienos kalbos – mokėsi dvi LGK lektorius M. Balaišis ir džiaugėsi atsivėrusia kurtiems ukrainiečiams galimybe, ir nerimavo dėl jiems teksiančio mokymosi krūvio. Jei girdintys ukrainiečiai pagal Kauno kolegijos įgyvendinamą projektą turėjo mokytis lietuvių kalbos, klausos negalią turintiems asmenims teko iš karto mokytis dviejų kalbų: suprasti ir bent truputį rašyti lietuviškai bei susikalbėti lietuvių gestų kalba. LGK juk neišmoksi „atskirai“ nuo lietuvių kalbos, abi kalbos glaudžiai tarpusavyje susijusios. M. Balaišis ėmėsi atsakomybės paruošti LGK mokymo dalį, Justina Vertelkaitė, kuri tapo antrąja kalbų kursų lektore poroje, susitelkė ties lietuvių kalbos mokymo programos rengimu. Aurelija Oleckienė parengė lietuviškos mokymo medžiagos vertimą. Visi trys asmenys yra kolegos, Kauno kurčiųjų centro darbuotojai. Buvo sukurta „Messenger“ grupė. Ten kursų dalyviams buvo atverta prieiga prie mokomosios medžiagos, skelbiamos savarankiško mokymosi užduotys. Prisistatyti, paklausti kelio, paprašyti pagalbos, įvardyti asmenį pagal amžių, lytį. Nusakyti veiksmo kryptį, įvardyti metų laikus, spalvas, įsiminti dažniausiai vartojamus viešojoje erdvėje veiksmažodžius ir daiktavardžius. „Atrodytų, toks tipiškas kalbos mokymosi pradžiamokslis, bet lengva klausytojams nebuvo, ypač mokantis lietuviškų žodžių. Jei nemažai gestų lietuviškai ir ukrainietiškai rodomi panašiai ir dalyviams įsiminti nebuvo sunku, tai pirštų abėcėlės yra visiškai skirtingos“, – sakė kursų lektorius. Anot jo, sunkiausia ir buvo klausytojams „atsiplėšti“ nuo ukrainietiškos abėcėlės, pereiti prie lietuviškos ir užrašyti ja lietuviškus žodžius. Nepaisant to, M. Balaišį mokymosi rezultatai džiugina. Pašnekovas giria stiprią kursų dalyvių motyvaciją ir padarytą pažangą. Atsiliepimai O kaip mokymus vertina kursų dalyviai? Jie vienas per kitą žarstė komplimentus savo lektoriams ir tikino, jog po mokymų jaučiasi labiau pasitikintys savimi, geriau supranta lietuviškai parašytą tekstą, geba šį bei tą užrašyti lietuviška pirštų abėcėle savarankiškai. Atskleidė, kad juos džiugina per kalbą atsiradęs glaudesnis ryšys su vietos kurčiųjų bendruomene, jiems aiškiau ir drąsiau naudotis teikiamomis socialinėmis ir vertimo paslaugomis. Dalis kursų klausytojų tikisi, kad dėl geresnių kalbų žinių bus lengviau susirasti norimą ar geriau apmokamą darbą. Kursų dalyvė Julija Moskalets (Yuliia Moskalets) džiaugiasi gavusi ne tik daug reikalingų kalbų žinių, bet ir pozityvo. „Mokytis, prisipažįstu, nebuvo lengva, bet įdomu. Mano galvoje jau sklando mintys, kaip tai pritaikysiu savo darbe“, – šypsosi sėkmingai gestų kalbos egzaminą išlaikiusi kursų dalyvė. Mūsų pašnekovė dirba „McDonald‘s“ restorane. Olga Zabotynska (Olga Zhabotynska) sakosi lietuvių abėcėlės ir lietuvių kalbos prieš kursus bandžiusi mokytis savarankiškai, bet pereiti nuo ukrainietiškos pirštų abėcėlės prie lietuviškos vien savo jėgomis buvo per sudėtinga. „Kursuose gavau pagalbą, kaip lietuviškus gestus susieti su lietuvių kalba. Taip pagaliau pavyko susidėlioti kalbos mokymosi sistemą. Mokymai buvo naudingi ir todėl, kad mes, dalyviai, atsakinėdami į dėstytojų klausimus, vienas kitą papildydavome ir galėjome taip pat mokytis ir vienas iš kito. Na, o mūsų lektoriai buvo tiesiog nuostabūs, ačiū jiems! Dabar aš jau suprantu, kas man sakoma, ir pati bandau kalbėti lietuvių gestų kalba“, – nebe pasididžiavimo sakė Olga. Įtraukties strategija „Savo studentus pakvietėme į Kauno kurčiųjų centrą, supažindinome su teikiamų paslaugų specifika, pristatėme BPC 112 vaizdo skambučių paslaugą, supažindinome su šalies pagrindiniais įstatymais“, – įvertino socialinę projekto naudą M. Balaišis. – Kartu apsilankėme Vertimo centre (LGKVC), ten ukrainiečiai buvo supažindinti su teikiamomis LGK nuotolinėmis ir kontaktinėmis vertimo paslaugomis, mokėsi jas užsisakyti ir jomis naudotis savarankiškai.“ Kaip teigė pašnekovas, pažinčiai su Lietuvos socialinių paslaugų teikimo sistema buvo skiriama ypač daug dėmesio, nes ji yra kitokia. Ukrainoje ir vertimo, ir socialinio pobūdžio paslaugas teikia gestų kalbos vertėjai, įdarbinti kurčiųjų centruose. Lietuvoje vertimo ir socialinės paslaugos teikiamos atskirai, skirtingų specialistų ir atskirose įstaigose. „Sudaryta kultūrinė programa aprėpė net kelis lankytinus Dzūkijos krašto objektus. Pėsčiomis keliavome po Kauno senamiestį. Ėjome nuo Kauno pilies iki soboro, sustodami ne tik gražiausiose miesto vietose, bet ir vietose, susijusiose su ukrainiečių istoriniais pėdsakais Kaune“, – apie supažindinimą su šalimi, Kauno miestu, Lietuvos istorija ir kultūriniu paveldu pasakojo LGK lektorius. Per tris LGK kursų mėnesius M. Balaišiui ir J. Vertelkaitei teko išklausyti ne vieną skaudžią priverstinės emigracijos istoriją. Tad, atvirauja lektoriai, šiuos mokymus gaubė ir ypatingas emocinis fonas. Daug kurčių ukrainiečių mūsų šalyje skaičiuoja jau trečius gyvenimo metus. Vienų esą tėvynės ilgesys toks stiprus, jog laukia nesulaukia karo pabaigos, kad galėtų grįžti namo. Daliai kursų klausytojų Lietuva tapo antraisiais namais, čia jie apsisprendė likti gyventi. Kaip bebūtų, ir vieniems, ir kitiems šiandien reikia tų pačių dalykų: galimybės gyventi prasmingą, visavertį gyvenimą. LGK kursų organizatoriai tiki, kad įgyvendinta socialinė akcija atliepė kurčiųjų ukrainiečių poreikius, palengvino karo pabėgėlių psichologinę naštą ir paspartino įtraukties procesus. (Lengvai skaitoma kalba) 13 karo pabėgėlių iš Ukrainos baigė lietuvių gestų kalbos kursus, išmoko lietuvišką pirštų abėcėlę ir ja užrašyti lietuviškus žodžius. Kursų dalyviai apsilankė Dzūkijoje, viename iš Lietuvos kraštų. Jiems buvo aprodytas Kaunas. Buvo supažindinti su paslaugų teikimo tvarka Lietuvoje. LGK mokymo programą Ukrainiečiams sudarė ir pagal ją mokė lektoriai Mykolas ir Justina. (Parašai po nuotraukomis) LGK kursų dalyviai ir lektoriai. Ukrainiečiams surengta ekskursija po Kauną. Justinos Vertelkaitės asmeninio albumo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama