Kai lygybė tampa iššūkiu

Kai lygybė tampa iššūkiu...Milda PETRONYTĖ 2024 m. sausio 25 d. Kauno kurčiųjų centre vyko renginys „Lygios galimybės: dialogai apie įtrauktį ir lygybę". Renginį organizavo Lietuvos kurčiųjų draugija ir nevyriausybinė organizacija „Lygiosios". Pagrindinis diskusijos tikslas buvo suburti girdinčius ir kurčius žmones pokalbiui apie moterų patiriamas problemas nelygių teisių kontekste. Renginio viešnios ir diskusijos dalyvės – dvi girdinčios ir dvi kurčiosios moterys – dalijosi savo patirtimi ir įžvalgomis apie moterų bei klausos negalią turinčių žmonių diskriminaciją. Susipažinkime. Marija Mireckaitė, kultūros komunikacijos specialistė, pastaraisiais metais daugiausia dėmesio skirianti kinui. Nuo 2023 m. vasaros „Radio Vilnius“ eteryje veda laidą „Female Gaze“, kurioje kalbina fotografijos srityje kuriančias moteris. Ieva Kontenytė ir Samanta Budžytė – „Raudoni žandukai" įkūrėjos. Jos organizuoja savanoriškas veiklas, skirtas socialinei įtraukčiai ir kurčiųjų bendruomenei stiprinti. Deimantė Jakubovskytė – nevyriausybinės organizacijos „Lygiosios“ įkūrėja ir projektų vadovė. Studijuodama politikos mokslus Nyderlanduose, prisidėjo prie vietinio feministinio kolektyvo „Project4Equality“ veiklos. Diskusiją vedė „Lygiosios" įtraukties koordinatorė Ieva Sipavičiūtė. Remdamasi statistiniais duomenimis ir atsižvelgdama į renginio dalyvėms aktualias temas, pašnekovėms ji parengė klausimus. Socialinės medijos ne visiems? Ieva ir Samanta atkreipė dėmesį, kad socialiniuose tinkluose trūksta aktyvių kurčiųjų moterų, kuriančių turinį. Jos dalijosi patirtimi, kad kurtiesiems nėra lengva rašyti tekstus lietuvių kalba, nes jų gimtoji kalba yra lietuvių gestų kalba. Be to, socialinės medijos dažnai nėra pritaikytos kurčiųjų bendruomenei. Merginos pabrėžė, kad būtų sudėtinga kiekvieną kartą samdyti vertėją norint paskelbti naujieną, nes vertimo tenka laukti ilgai. Nepaisant to, jos drąsina kurčiuosius aktyviau įsitraukti į socialines medijas ir dalintis savo idėjomis, kurios gali padėti visuomenei geriau suprasti kurčiųjų gyvenimą. Atlyginimų ir pareigų skirtumai. Visos pašnekovės pripažino, kad vyrų ir moterų atlyginimų skirtumai išlieka aktualia problema. Ieva ir Samanta akcentavo, kad kurtiesiems ypač sunku užimti aukštas pareigas, nes darbdaviai dažnai renkasi girdinčius kandidatus. Jie neretai mano, kad kurtieji negali dirbti be vertėjų, nors šiuolaikinės technologijos leidžia efektyviai bendrauti, pavyzdžiui, raštu. Dėl šių stereotipų kurčiųjų darbo pasirinkimas dažniausiai apsiriboja nekvalifikuotomis pozicijomis. Europos Sąjungos šalyse moterys vidutiniškai uždirba 12,7 proc. mažiau nei vyrai (https://www.europarl.europa.eu/...). Tačiau, kaip pabrėžė Marija, moterys neturėtų su tuo susitaikyti. Ji skatino drąsiau kalbėti apie atlyginimus ir derėtis su darbdaviais. Pasak jos, pasitikėjimas savimi ir atvirumas atlyginimų klausimu gali padėti mažinti lyčių atotrūkį darbo rinkoje. Deimantė papildė, kad moterų atstovavimas vadovaujančiose pozicijose vis dar yra menkas. Ji pateikė statistiką: iš 141 Seimo nario tik 38 yra moterys, o iš 60 savivaldybių merų – moterys vos 6. Tokie skaičiai, jos nuomone, neskatina jaunų merginų siekti politinės karjeros. Darbo sąlygos. Be to, Ieva ir Samanta, būdamos mamos, pabrėžė, kad Lietuvoje trūksta darbo galimybių motinoms. Jos teigė, kad sunku derinti darbą su vaiko priežiūra, ypač vienišoms mamoms. Deimantė pritarė, kad organizacijos turėtų prisiimti didesnę atsakomybę už tai, jog mamos turėtų galimybę dirbti lanksčiomis sąlygomis. SKN stoka. Marija pastebėjo, kad 2024 m. įsigaliojusi negalios reforma padidino prieinamumą kurtiesiems. Pavyzdžiui, nekomerciniuose kino teatruose dažniau rodomi filmai su subtitrais (SKN titrai). Tačiau ji atkreipė dėmesį, kad daugelis kino industrijos atstovų apie prieinamumą retai susimąsto, nes tai nėra susiję su jų asmenine patirtimi. Kliūtys švietime. Samanta ir Ieva aptarė įtraukiojo ugdymo iššūkius. Jos kėlė klausimą, ar tikrai tikslinga kurčią vaiką mokyti pagal tokią pačią sistemą kaip girdintį. Pasak jų, kurtiesiems reikia daugiau laiko mokytis, tačiau iki šiol egzaminų laikas jiems nėra prailgintas. Jos pabrėžė, kad šiam klausimui privalome skirti daugiau dėmesio, jei siekiame užtikrinti teisingą žinių vertinimą. Apibendrinant. Diskusijos metu buvo aptarta ne viena svarbi tema – nuo kurčiųjų integracijos darbo rinkoje ir socialinėse medijose iki moterų atstovavimo politikoje bei šeimos ir karjeros derinimo. Pašnekovės pripažino, kad, nors situacija po truputį gerėja, dar daug ką reikia nuveikti siekiant tikros lygybės ir įtraukties. Nuotraukoje: straipsnio autorė, diskusijos dalyvės ir vedėja (4-a iš k.). M. Petronytės asmeninio albumo nuotr.

Autorius: Akiračio redakcija

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama