Lytiškumo ugdymo ekspertė E. Kosaitė-Čypienė: su vaikais apie tai nekalbėti negalima

[intro_text content="„Šiais laikais su vaikais apie tai nekalbėti negalima“, – lytiškumo ugdymo svarbą pabrėžia projekto „Mano vaisingumas yra svarbus“ vadovė, lytiškumo ugdymo mokytoja ELENA KOSAITĖ-ČYPIENĖ."] Dienraštis „Bernardinai.lt“ šiuo penktuoju straipsniu baigia pokalbių ciklą „Lytiškumo ugdymas: kodėl šią temą laikome tabu?“, kuriame ekspertai aptaria lytinio švietimo problemą. E. Kosaitė-Čypienė ragina skirti lytiškumą ir seksualumą – tai susiję dalykai, tačiau seksualumas yra itin jautri tema, apie kurią kalbėti turėtų tik tėvai. Ji atkreipia dėmesį, kad šiandien apie lytiškumo ugdymą šnekama vis daugiau ir laisviau, o tėvai nebijo klausti ir mokytis. „Tėvai, išdrįskite ir pasitikėkite savimi. Jums nebūtina turėti ypatingų žinių. Svarbiausia būti šalia savo vaikų“, – tėvų įtaką kalbant šia tema akcentuoja pašnekovė. [youtube embed=sJ2J95TXTOk] Ragina skirti lytiškumą ir seksualumą Pasak E. Kosaitės-Čypienės, lytiškumo ugdymo tema yra nuolat aktuali. „Ji aktualiausia tėvams, auginantiems vaikus, paauglius, kurie mokykloje visko išgirsta. Šios temos negalima palikti vien mokyklai ir bendrajam ugdymui. Ji apima šeimai svarbius dalykus, vertybes“, – tikina ji. Ekspertė sako, kad po to, kai viešojoje erdvėje pateikta Gyvenimo įgūdžių ugdymo programa sukėlė daug diskusijų ir pasipiktinimo, tėvai klaidingai įsivaizduoja lytiškumo ugdymą ir neretai bijo dalykų, kurių nežino. [caption id="attachment_1260234" align="alignleft" width="2560"] Pexels.com nuotrauka[/caption] „Dažniausiai girdžiu, kad bijoma perdėto vaikų seksualizavimo. Čia skirčiau, kas yra lytiškumo ugdymas ir kas apskritai yra lytiškumas bei seksualumas. Vaikai ir jaunuoliai, kurie ateina į mano vadovaujamos organizacijos seminarus, jaudinasi, kad bus pasakojama apie seksą, tačiau lytiškumo ugdymas yra daug daugiau nei seksualumas. Tai žinios apie lytišką žmogų, apie tai, ką reiškia būti vyru arba moterimi. Seksualumas tėra nedidelė šios raiškos dalis, ir apie ją, mano nuomone, mokyklose neturėtų būti kalbama“, – nurodo ekspertė. Šiandien kalbama drąsiau E. Kosaitė-Čypienė atkreipia dėmesį, kad šiandien apie lytiškumą kalbama daugiau, tėvai domisi, kaip apie tai šnekėti su vaikais. „Kai prieš daugiau nei 20 metų mokiausi mokykloje, apie tai nebuvo kalbama, daugelis dalykų buvo paslėpti. Bendraudama su tėvais, skaitydama paskaitas dažnai girdžiu: „O kad būčiau girdėjęs apie tai seniau.“ Anksčiau ši tema nebuvo tokia paplitusi, o dabar visuomenėje ji tapo viena iš vyraujančių. Informacija mus pasiekia per žiniasklaidą, reklamą ir srūva kaip upė, tad dabar su vaikais apie tai nekalbėti negalima“, – tikina ji. [caption id="attachment_1267756" align="alignleft" width="2560"] Projekto „Mano vaisingumas yra svarbus“ vadovė, lytiškumo ugdymo mokytoja Elena Kosaitė-Čypienė. Luko Karčiausko / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption] Lytiškumo ugdymo temą pašnekovė ėmė gvildenti prieš daugiau nei 20 metų: „Pradėjau žmones mokyti pažinti savo kūną, vaisingumą. Turėdavau suaugusiųjų grupes ir kas kartą per mokymus išgirsdavau tą patį klausimą: kodėl niekas apie tai su mumis nekalbėjo, kai buvome paaugliai, kai mūsų lytiškumas dar budo? Kodėl mokykloje mokėmės keisčiausių dalykų, o nežinojome elementarių žinių apie save? Nežinojome, kaip veikia kūnas?“ „Net išgirsdavau tokių frazių: „Jeigu būčiau sužinojęs šią informaciją tada, gal tam tikri mano gyvenimo sprendimai būtų buvę kitokie.“ Nuo to pradėta įgyvendinti vaikų ir jaunimo lytiškumo ugdymo programą „Mano vaisingumas yra svarbus“, – priduria ji. Programa skirta tiek vaikams, tiek tėvams. „Turime didelę komandą, trylika aktyviai dirbančių vyrų ir moterų. Su berniukais dirba vyrai, su mergaitėmis – moterys. Mums svarbu viską padaryti gerai, atliepti realius vaikų poreikius, o ne tai, kas parašyta kažkokiose knygose“, – sako ekspertė. Atsako į aktualius klausimus Paklausta, kaip vertina lytiškumo ugdymo padėtį Lietuvoje, E. Kosaitė-Čypienė tvirtina, kad ji teigiama. „Iš mūsų pozicijų lytiškumo ugdymo padėtį šalyje vertinu kaip labai teigiamą, nes mes dirbame labai daug, esame plačiai kviečiami. Skaičiuojame, kad šiuo metu pasiekėme 10 proc. visų 10–13 metų Lietuvos vaikų. Manau, prie lytiškumo ugdymo prisidedame žymiai“, – džiaugiasi pašnekovė. [caption id="attachment_1259468" align="alignleft" width="1000"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Specialistė dirba su įvairiomis amžiaus grupėmis. „Jaunesniems vaikams skirti seminarai yra įvadas į būsimuosius paauglystės pokyčius, jie ruošiami ramiai visa tai priimti. Vyresnieji išgyvena laiką, kai formuojasi įvaizdis apie save kaip lytiškus žmones, tad mes padedame, atsakome į degančius klausimus, kylančius čia ir dabar. Klausimai būna įvairūs, vaikai jau pradeda įsivaizduoti savo porą, svajoti apie idealų mylimąjį, mylimąją, o kai kurie jau kuria tuos santykius“, – pasakoja ekspertė. Svarbiausia atsakomybė tenka tėvams Pašnekovė akcentuoja tėvų vaidmenį, nes lytiškumas – itin jautri tema. „Pirmieji ir svarbiausi vaikų lytiškumo ugdytojai yra tėvai – ne mokykla, ne visuomenė, ne programos. Kad ir kokie profesionalūs būtume, mes vaikus tik palydime ir grąžiname tėvams. Lytiškumo ugdymas reikalingas ne tik vaikams pradėjus bręsti, jis lygiai taip pat svarbus ir vėliau. Todėl tėvai visada yra pavyzdžiai vaikams, autoritetai, pašnekovai. Dirbdama pastebiu, kad tėvams dažnai stinga pasitikėjimo savimi. Jie mano, kad jeigu šią temą paliks mokyklai, programų vykdytojams, vaikas kažką gaus, tačiau tai klaidinga – viskas turi prasidėti namuose“, – tvirtina E. Kosaitė-Čypienė. [caption id="attachment_1267754" align="alignleft" width="2560"] Projekto „Mano vaisingumas yra svarbus“ vadovė, lytiškumo ugdymo mokytoja Elena Kosaitė-Čypienė ir žurnalistas Vakaris Vingilis. Luko Karčiausko / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption] Anot jos, poreikis kalbėti nereiškia, kad lytiškumo (ir tikrai ne seksualumo) temos turi būti daug, kad apie tai turi būti dažnai kalbama. „Ši tema tik kartais iškyla, bet labai svarbu, kad vaikai tėvais galėtų pasitikėti, su jais kalbėtis. Ir mes vaikus seminaruose skatiname, sakome, kad labiausiai pasikliauti reikėtų tėvais. Tėvai turi jausti atsakomybę, kalbėti šia tema, neatidėlioti, neperleisti to kam nors kitam“, – priduria ji. „Vokiečių patirtis rodo, kad geriausiai mokiniai priima informaciją, jei ją dėsto ne savi mokytojai, o ateinantys su neformalaus ugdymo programa. Tada vaikai jaučiasi daug saugiau, gali kalbėti, atsiverti. Šia tema nereikia kalbėti daug ir dažnai, kas savaitę, kas mėnesį, net nebūtina to daryti kartą per metus“, – sako E. Kosaitė-Čypienė. Ragina kalbėtis su vaikais Ekspertė tikina, kad namuose tėvai visu savo gyvenimu perduoda ir liudija esmines pamokas. „Labai svarbu, kaip tėvai gerbia save ir kitą žmogų – savo vyrą, žmoną, aplinkinius, kaip bendrauja su kitais. Jeigu manęs klaustų, ką tėvai turėtų daryti kartu su vaikais, sakyčiau – pirmiausia jie turėtų dirbti su savimi, patys jaustis gerai kaip lytiški žmonės, o tada apie tai kalbėtis su vaikais. Nėra labai svarbu, apie ką“, – pabrėžia pašnekovė. E. Kosaitė-Čypienė taip elgėsi ir su savo vaikais. „Kai mano du vyresni vaikai sulaukė maždaug dvylikos metų, supratau, kad reikia su jais pasikalbėti, bet neturėjau supratimo, kaip tai daryti. Jie iki šiol juokiasi iš tų pokalbių. Tai buvo patys nepatogiausi mano pokalbiai gyvenime, bet vaikai sako, kad svarbiausia, jog tai įvyko“, – pasakoja ji. [caption id="attachment_1261501" align="alignleft" width="2560"] Unsplash.com nuotrauka[/caption] „Tėvai, išdrįskite ir pasitikėkite savimi. Jums nebūtina turėti ypatingų žinių. Svarbiausia būti šalia savo vaikų. Liudykite meilę vienas kitam, meilę vaikui. Jam tvirtinkite: „Taip, aš tave myliu, nes tu pradėtas iš meilės.“ Tai labai svarbu“, – akcentuoja ekspertė. Apie kontracepciją aiškinti turėtų ne mokykla Anot pašnekovės, kontracepcija susijusi su seksualumu ir lytiškumo raiška per lytinius santykius, tad apie šią temą turėtų kalbėti tėvai. „Tai labai intymu, jautru, tad prie seksualumo temos reikia prieiti subtiliai, nelendant. Kalbant apie kontracepciją, svarbu pabrėžti atsakomybę – būdami lytiški, vaisingi, visada turime jausti atsakomybę sau, kitam žmogui, galimai naujai gyvybei, nes nėra nė vienos kontracepcijos priemonės, kuri apsaugotų šimtu procentų. Dėl to svarbu apie tai kalbėti su jaunuoliais. Jeigu tėvai mato, kad yra poreikis, turi apie tai pasakoti“, – atsakomybės reikšmę pabrėžia ji. Dalis žmonių į internetą žvelgia kaip į grėsmę, mano, kad vaikai jame gali rasti netinkamos informacijos, tačiau E. Kosaitė-Čypienė tikina, jog tai neatsiejama gyvenimo dalis, tik būtina tėvų priežiūra. „Internetas yra mūsų gyvenimo dalis, jis tiek pat natūralus ir reikalingas kaip elektra. Bet dar svarbiau, kad tėvai nepaliktų vaikų vienų prie interneto. Neduok Dieve, kad jie pradėtų bendrauti su „ChatGPT“ ir jaustųsi, esą šis juos supranta, o tėvai neva ne, jie tik erzina“, – perspėja ji. [caption id="attachment_1171554" align="alignleft" width="1254"] iStock.com nuotrauka[/caption] „Tėvai turi atrasti būdą kalbėti šia tema, kad vaikui būtų malonu, kad jis jaustų šilumą šnekėdamasis. Reikia atliepti vaiko poreikius ir atsakyti į jo klausimus. Kartais tėvai išsigąsta išvydę vaiko paieškos istoriją internete. Jokiu būdu negalima šių jausmų jam parodyti. Visada be galo svarbu pabrėžti, kad esame toje pačioje pusėje su vaiku. Tėvai visuomet turi būti šalia. Kiekvieną dieną turi būti skiriama laiko vaikams, bent dešimt minučių, kad atžala žinotų, jog su tėvais gali kalbėti apie sau svarbiausius dalykus“, – pabrėžia ekspertė. Specialistė pataria akcentuoti meilės ir gyvybės svarbą Paklausta, kaip katalikiškos šeimos turėtų kalbėti apie lytiškumą, pašnekovė tvirtina, kad tikinčios šeimos labai rūpinasi savo vaikų lytiškumo ugdymu. „Katalikiškos mokyklos mus aktyviai kviečia vesti mokymus visoje Lietuvoje nuo Klaipėdos iki Panevėžio, Marijampolės, nekalbant apie Vilnių, Kauną“, – sako ji. „Kai tėvai pamato, kad vaikai ima domėtis lytiniais santykiais, sunerimsta: „Oi, pradėjo domėtis seksu, o jam tik devyneri metai. Siaubas!“ Tuomet vaikams reikia akcentuoti meilę ir gyvybę, pavyzdžiui, sakant: „Tu atsiradai iš meilės, mes mylėjome vienas kitą.“ Lytinius santykius reikia sieti su gyvybe, o ne su malonumu ir geismu“, – patarimais dalijasi E. Kosaitė-Čypienė. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama