Edukologas R. Pagojus apie lytiškumo ugdymą: vaikai nori būti išklausyti

[intro_text content="„Labai trūksta pamokų, kuriose berniukai ir mergaitės galėtų tiesiog išsikalbėti ir pasipasakoti arba užduoti klausimus“, – sako edukologas RIČARDAS PAGOJUS, kalbėdamas apie lytiškumo ugdymą."] Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia pokalbių ciklą „Lytiškumo ugdymas: kodėl šią temą laikome tabu?“, kuriame ekspertai aptaria lytinio švietimo problemą. Knygos autorius, vaikų edukologas teigia, kad lytiškumas yra kompleksinis, jis susideda iš vertybių nuostatų, skirtingų požiūrių. R. Pagojus tvirtina, kad mokiniams kylantys klausimai nekinta dešimtmečius ir yra universalūs. „Kaip man mylėti? Kodėl vaikinai tokie stuobriai ir nemoka parodyti meilės? Kaip atskirti meilę nuo įsimylėjimo?“ – mokiniams kylančius klausimus vardija pašnekovas. [youtube embed=sxwNCrwVyx4] Lytiškumas – kompleksinis Edukologas į lytiškumą linkęs žvelgti kaip į pyragą, kuris susideda iš daugelio komponentų. „Jeigu kalbame apie lytiškumą, būtų prasminga paklausti, kas tai yra. Neabejoju, kad kiekvienas turbūt pasakytų savo versiją. Aš į lytiškumą žvelgčiau kaip į pyragą, į kurį dedame miltų, druskos, cukraus, razinų, pieno, sviesto – pagal receptą. Bet kai iškepame, viskas būna vientisa, ir tai vadiname pyragu. Pats lytiškumas gundo galvoti tik apie lytį, lytinius organus. Bet iš tiesų galime kalbėti, kaip aš elgiuosi kaip vyras, moteris, kokie mano jausmai, kokie kito žmogaus jausmai, elgesys. Čia yra daug sudedamųjų dalių – ir vertybių nuostatos, ir požiūriai. Tai ir yra lytiškumas“, – pabrėžia R. Pagojus. [caption id="attachment_1263558" align="alignleft" width="2560"] Edukologas Ričardas Pagojus ir žurnalistas Vakaris Vingilis. Luko Karčiausko / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption] Jis tvirtina, kad svarbiausia – ne žinios, o ugdoma vaikų pagarba kitam: „Klausimas yra ne apie žinias, nes žinios nekeičia elgesio. Turėtume atkreipti vaikų dėmesį į pagarbą, kitą žmogų, kompetenciją, nes svarbiausia – ne žinios, o kompetencija. Tai yra ir pagarba sau bei kitam žmogui – kaip pasakyti „ne“, kaip atsispirti socialiniam spaudimui, jeigu visi rūko ir man siūlo, tai kaip aš atrodysiu atsisakydamas?“ Klausimai ir problemos nedingo Biologijos mokytoju dirbantis pašnekovas lytiškumo ir meilės temomis domisi jau tris dešimtmečius. „Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete studijavau edukologiją, ir mano tyrimo objektas buvo meilė. Tyrinėti meilę buvo sudėtinga, tačiau ir labai įdomu. Sudėtinga, nes nebuvo daug geros mokslinės literatūros apie tai. Dabar jos randasi vis daugiau, bet prieš 25 metus nebuvo tiek daug tyrimų. Aš tada tyrinėjau moksleivių požiūrį į meilę, teko daryti empirinius tyrimus. Tuo metu buvau nevedęs, kūriau santykius, ir ta medžiagą, kurią nagrinėjau, į kurią gilinausi, mane asmeniškai labai palietė“, – pasakoja edukologas. [caption id="attachment_994397" align="alignleft" width="2560"] Unsplash.com nuotrauka[/caption] 2006 m. R. Pagojus išleido knygą „Meilės pamokos. Kad nemylėtume kaip idiotai“ – joje prieš du dešimtmečius aprašytos problemos aktualios ir šiandien. „Iki šiol esu daug kur kviečiamas kaip šios knygos autorius, ir tai parodo, kad joje aptarti klausimai ir problemos tebeaktualūs. Rašydamas knygą pirmiausia norėjau atsakyti į klausimus sau. Kas yra meilė? Kaip žinoti, kad tave myli, arba kaip žinoti, kad tu myli? Nagrinėdamas meilės klausimus suvokiau, kad yra daug dalykų, kurie nėra meilė. Pavyzdžiui, lytiniai santykiai arba įsimylėjimas yra šalia, bet tai ne meilė“, – aiškina edukologas. Didžiausia atsakomybė – tėvams Paklaustas, kam turėtų tekti didžiausia atsakomybė su vaikais kalbėtis lytiškumo tema, R. Pagojus sako – tėvams. „Tėvai yra pagrindiniai kalbėtojai, jie ir turėtų vaikus to mokyti. Aš kaip mokytojas teikiu tėvams pagalbą“, – tvirtina jis. Pašnekovas nuolat veda seminarus „Agentai vykdo misiją“ 10–12 metų berniukams. Anot jo, tėvai mato poreikį juos rengti. „Tai penkių valandų edukacija. Per ją berniukams (mergaitėms yra atskiri seminarai) kalbame apie jų kūno pokyčius: kaip iš mažo žmogaus pasidaro didelis, kaip berniukas tampa vyru. Kalbame, kaip atsiranda gyvybė. Pasakoti atskirai berniukams ir mergaitėms svarbu, nes skiriasi jų fiziologija, procesai ir higiena. Nemanau, kad mergaitėms būtų malonu klausyti, kaip berniukams reikia praustis, o berniukams – kaip mergaitėms dera tvarkyti higieninius paketus. Kai pasakojama atskirai ir vieniems, ir kitiems, vaikai jaučiasi kur kas saugiau, nors berniukams rūpi, kas kalbama mergaitėms“, – teigia jis. [caption id="attachment_1228647" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] „Pasakodamas vaikams žinau, kad už manęs yra jų tėvai, išklausę specialią paskaitą ir žinantys, kas bus dėstoma jų vaikams. Labai svarbu, kad tėvai sutiko ir pakvietė mane vesti seminarus. Nemanyčiau, kad mokykla turėtų prisiimti pagrindinį vaidmenį supažindindama vaikus su lytiškumu“, – tikina R. Pagojus. Nors daugeliui ekspertų internete skelbiama informacija atrodo žalinga vaikams, pasak edukologo, tai yra ir galimybė. „Interneto problema, kad vaikams reikia gebėti atsirinkti tą informaciją. Tai ugdyti turėtume mokykloje. Ne žinios padeda daryti pasirinkimus. Daug žmonių žino, kad rūkyti yra žalinga, bet vis tiek rūko. Žinios nepadeda žmonėms daryti tam tikrus sprendimus, savo elgesį jie grindžia asmeniniais įsitikinimais ir vertybėmis. Mokiniams turime padėti atsirinkti internetu skleidžiamą informaciją“, – nurodo jis. Kalbant su vaikais svarbu atsižvelgti į amžių Pasak edukologo, lytiškumo tema Lietuvoje iš dalies yra tabu. „Šeimose nekalbame apie lytiškumą, pinigus ir religiją. Manau, tokia yra lietuvių ugdymo tendencija – vengiama apie tai kalbėti. Tačiau matau, kad tėvai geba susirasti informaciją, ugdytojų, programų, patys domisi, lanko įvairias paskaitas. Aš užauginau dvi dukras, ir mes su žmona taip pat domėjomės, ieškojome, ką ir kaip vaikams kalbėti“, – teigia R. Pagojus. Paklaustas, kaip tėvai turėtų šnekėtis su vaikais, pašnekovas pataria atsižvelgti į amžių. „Reikia žinoti, ką tam tikro amžiaus vaikui reikia kalbėti. Gregory K. Popcakas išleido knygą „Ar gandras atnešė, ar kopūstuose radom?“, joje jis rašo – jeigu vaikas tavęs klausia, kas yra oralinis seksas, pirmiausia reikia pasikelti nuo žemės, nes tokie klausimai tave tikriausiai parblokš. Tada perklausti vaiko, ką jis turi omenyje, iš kur apie tai sužinojo. Dirbu su paaugliais ir žinau, kokie klausimai jiems svarbūs. Kas aš esu? Kas man darosi? Ar tai, kas vyksta, yra normalu? Kodėl mano jausmai taip šokinėja? Mama, tu mane myli ar tiesiog pakenti? Kalbėdami apie paauglius, paauglystės pokyčius, mes, suaugusieji, pamirštame, kad esame išgyvenę tą patį. Prisiminę save paauglystėje sakytume: „Man irgi taip buvo, ir aš turėjau daug spuogų, ir man balsas lūžinėjo.“ Kai tai pasakai vaikui, jis nusiramina, nes supranta, kad tokius dalykus išgyvena daugelis“, – aiškina R. Pagojus. [caption id="attachment_1228621" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Nori išsikalbėti Dirbdamas su jaunais žmonėmis edukologas žino, kaip svarbu jiems išsikalbėti, būti išklausytiems. „Jie nori būti išklausyti, bet reikia žmogaus, kuris tai galėtų padaryti, ir tam tikros aplinkos. Kartą vidury pamokos apie atsinaujinančius energijos šaltinius manęs kaip biologijos mokytojo šeštokas paklausė visiškai ne ta tema, o apie brendimą, higieną. Supratau, kad jis nebežinojo, ką daryti“, – teigia pašnekovas. „Neseniai vedžiau edukaciją 10–12 metų berniukams. Buvo neplanuotų pertraukų, ir mes truputėlį sugaišome. Atsiliepimo anketoje vienas berniukas parašė: „Man nepatiko, kad buvo galima tik užduoti klausimus, bet nebuvo galima tiesiog pakalbėti.“ Visada stengiuosi, kad vaikai galėtų pakalbėti, bet šį kartą tam buvo labai mažai laiko, ir berniukai iš karto reagavo. Vaikai, jaunuoliai nori pakalbėti“, – tikina jis. [caption id="attachment_1263556" align="alignleft" width="2560"] Edukologas Ričardas Pagojus. Luko Karčiausko / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption] R. Pagojus yra lankęsis įvairių žemynų mokyklose ir ten kalbėjęsis lytiškumo tema su mokiniais. „Teko lankytis Jungtinių Amerikos Valstijų, Suomijos, Filipinų privačiose mokyklose. Kalbėjau apie meilę, tuos pačius dalykus, ką pasakoju ir Lietuvos vaikams. Iš pradžių gal nustebau, tačiau vėliau supratau – vaikus kankina tie patys klausimai. Kaip man mylėti? Kodėl vaikinai tokie stuobriai ir nemoka parodyti meilės? Kaip atskirti meilę nuo įsimylėjimo? Lytiniai santykiai yra gerai ar ne? Tie patys klausimai rūpi visiems tokio amžiaus vaikams“, – pabrėžia jis. Paklaustas, kokios disciplinos pamokose turėtų būti mokoma lytiškumo dalykų, R. Pagojus vienareikšmio atsakymo neturi. „Esu biologijos mokytojas, šio dalyko programoje yra šiek tiek klausimų apie lytiškumą, tačiau iš fiziologinės, anatominės pusės. Šiek tiek kalbama apie paauglystės pokyčius. Labai trūksta pamokų, kuriose berniukai ir mergaitės galėtų tiesiog išsikalbėti ir pasipasakoti arba užduoti klausimus. Jei kalbame apie dorinį ugdymą, pagalvokime, kodėl tai ne kūno kultūra? Juk tai irgi susiję su lytiškumu – ką apsirengti, ar berniukai turėtų sportuoti kartu su mergaitėmis, kaip paauglės jaučiasi toje pamokoje? Kas apie tai turi kalbėtis su vaikais?“ – kelia klausimus edukologas. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama