Tėvų forumo pirmininkas K. Mikolajūnas: „Norėtųsi, kad į lytiškumo ugdymą būtų žiūrima vertybiškai“

[intro_text content="„Mes, tėvus vienijanti organizacija, norėtume, kad į lytiškumo ugdymą būtų žiūrima vertybiškai“, – tikina Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas KĘSTUTIS MIKOLAJŪNAS."] Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia pokalbių ciklą „Lytiškumo ugdymas: kodėl šią temą laikome tabu?“, kuriame ekspertai aptaria lytinio švietimo problemą. Viešojoje erdvėje temos apie lytiškumą dažnai sutinkamos prieštaringai. Pasak K. Mikolajūno, taip yra todėl, kad ne viskas turėtų būti aptariama viešai. „Diskusija vyksta, nes Konstitucijoje nustatytos aiškios asmeninio gyvenimo ribos, ir ne viską mes norime iškelti į viešumą, juo labiau kad galime turėti savo nuomonę, kaip ugdyti vaikus“, – tvirtina pašnekovas. Tėvų forumo tarybos pirmininko teigimu, didžiausia bėda – kad mokykla prisiima funkciją, kuria turėtų dalytis su tėvais. „Problema yra tai, kad kai kurias funkcijas neatsiklausdama tėvų prisiima mokykla, tačiau jie nebūtinai tas funkcijas jai skyrė. Konstitucinis asmeninių laisvių ir teisių susikirtimas su tuo, ką valstybė nori prisiimti ir mokyti mokyklose, tik aštrina padėtį“, – aiškina K. Mikolajūnas. Paklaustas, kaip vertina lytiškumo ugdymo padėtį šalyje, jis teigia, kad esame pradžioje: „Atnaujinus programas lytiškumo ugdymo beveik neliko.“ [youtube embed=ISIOnsrjc3E] Pabrėžia vertybinį požiūrį Kalbėdamas, kaip mokyklose šia tema turėtų būti ugdomi vaikai, K. Mikolajūnas akcentuoja žvilgsnį, grįstą vertybėmis. „Požiūriai į patį lytiškumą yra du – prevencija arba vertybinis požiūris. Mes, tėvus vienijanti organizacija, norėtume, kad į lytiškumo ugdymą būtų žiūrima vertybiškai. Taip, yra įvairūs fiziologiniai dalykai, kuriuos vaikai turi žinoti, bet jeigu tie dalykai nesusieti su vertybėmis, meile, pagarba kitam, tada nuvertinamas mūsų, kaip žmonijos, pagrindas kurti santykius“, – tvirtina jis. Anot Tėvų forumo tarybos pirmininko, šiuo metu mokyklinės programos yra sterilios. „Ten jau nebeliko lyčių, nors suprantame, kad esame lytiškos būtybės – yra berniukai, mergaitės mokyklose, tačiau programose to nebėra. Kaip galima kalbėti apie lytiškumą, jeigu nepripažįstame arba neturime tokio objekto kaip lytis bent jau pačioje programoje?“ – klausia tėvų organizacijos vadovas. „Stebėjau, kaip buvo kuriama Gyvenimo įgūdžių programa. Iš pradžių ji vadinta socialiniu ir emociniu ugdymu. Paskui ji buvo papildyta kitais dalykais, kelis kartus keista. Galutinė versija, mano supratimu, savo forma yra gana prasta, nes į ją sudėta daug, tačiau lytiškumui skiriama labai mažai dėmesio. Dabar nebėra rengimo šeimai programos, kuri buvo vertybinis pagrindas. Programoje likę šiek tiek fiziologijos“, – sako K. Mikolajūnas. [caption id="attachment_1247995" align="alignleft" width="2560"] Josvydo Elinsko / ELTA nuotrauka[/caption] Didžioji dalis atsakomybės – tėvams Pašnekovas tikina, kad didžioji dalis atsakomybės šviečiant vaikus apie lytiškumą turėtų tekti tėvams, tačiau pripažįsta – jiems tai nepatogi tema. „Mano nuomone, apie 80 proc. lytiškumo ugdymo yra tėvų atsakomybė, o apie 20 proc. – mokyklos. Nors tai, ką matau, tėvai mielai skirtų kam nors kitam, kas tuos dalykus išdėstytų pagal vaikų amžių ir supratimą. Ši tema nėra labai patogi atvirai kalbėtis su vaikais. Tėvai nebūtinai žino, ką daryti, kuriuo metu šnekėti apie lytiškumą. Tačiau vertybiškai jie bet kuriuo atveju ugdo, net jeigu ir nekalba, labai svarbu, kaip jie reaguoja į įvairius klausimus“, – pabrėžia K. Mikolajūnas. Pasak jo, net ir vengdami šios temos tėvai vis tiek perduoda vertybinius principus vaikams: „Kalbu ne apie pokalbį, o apie pačių pavyzdį, kurį vaikas mato šeimoje, – sako jis ir priduria, kad organizacija stengiasi atstovauti tėvams: – Kad jų balsas būtų išgirstas ir girdimas, kad mokyklos nebūtų per daug spaudžiamos daryti tai, ko nenori tėvai.“ K. Mikolajūnas mano, kad dorinio ugdymo pamokose taip pat verta kalbėti apie lytiškumą. „Dorinis ugdymas yra šiek tiek kitoks dalykas, čia ne tik dalijamasi žiniomis, bet ir vyksta diskusijos, gali būti reiškiamos skirtingos nuomonės. Manau, būtų puiku dėstyti dorinį ugdymą kartu su lytiškumo, nes supratimą apie lytiškumą vaikai gauna iš savo šeimų, ir šis požiūris gali skirtis. Tad būdas apie tai kalbėti būtų labai geras, bet dabartinėse atnaujintose dorinio ugdymo programose nėra lytiškumo“, – tikina jis. [caption id="attachment_1257615" align="alignleft" width="2560"] Lietuvos tėvų forumo tarybos pirmininkas Kęstutis Mikolajūnas ir žurnalistas Vakaris Vingilis. Luko Karčiausko / Bernardinai.lt videomedžiagos kadras[/caption] Apie fiziologiją siūlo kalbėti prieš paauglystę Paklaustas, kada geriausia pradėti su vaikais kalbėtis šia tema, K. Mikolajūnas sako, kad apie žmogaus fiziologiją pasakoti būtina nuo ankstyvo amžiaus. „Iš savo patirties galiu pasakyti, kad vaikai iki maždaug 12 metų – brendimo pradžios – turėtų žinoti apie fiziologiją, kaip atsiranda vaikai. Brendimo laikotarpiu tai tampa labai jautria tema, ir vaikai kartais nepriima šios informacijos, tad šiuo periodu reikėtų daugiau kalbėti apie vertybes. Vėlesnėje paauglystėje akcentuočiau meilės temą“, – nuomone dalijasi jis.

Kalbant apie fiziologinius dalykus, gali būti aptariama tam tikra kontracepcija. Bet pati ji suvokiama lyg prevencija to, kad lytiniai santykiai yra neišvengiamas dalykas, ir kaip galinti padėti išvengti neigiamų pasekmių.

Anot pašnekovo, su vaikais galima kalbėti ir apie kontracepciją, bet svarbu pabrėžti, kad lytiniai santykiai nėra neišvengiamas dalykas. „Kalbant apie fiziologinius dalykus, gali būti aptariama tam tikra kontracepcija. Bet pati ji suvokiama lyg prevencija to, kad lytiniai santykiai yra neišvengiamas dalykas, ir kaip galinti padėti išvengti neigiamų pasekmių. Tačiau bet kokia kontracepcija neapsaugo nuo pasekmių, nes geriausiai nuo jų apsaugo santykių nebuvimas. Vaikų nereikėtų skatinti išbandyti lytinius santykius, jei jie tam nėra pasirengę. Žiūrint į statistiką, lytinių santykių pradžia tolsta, dabar vaikai anksčiau subręsta fiziškai, protiškai, bet lytiškumo srityje jie šiek tiek vėluoja“, – aiškina K. Mikolajūnas. Pritaikyti užsienio praktiką Lietuvoje būtų sunku Kalbėdamas apie užsienio pavyzdžius Tėvų forumo tarybos pirmininkas pabrėžia, kad kopijuoti jų nereikėtų. „Yra įvairių užsienio pavyzdžių, kai vaikai parsineša tam tikras priemones ir bando jas pasimatuoti, užsidėti, o tokių dalykų šeimoje nebūna. Ačiū Dievui, kad šiandien Lietuvos mokyklose to nėra. Daugelis tėvų nenorėtų, kad ši tema būtų nuvertinta ir meilės, santykių reikšmė supaprastinta“, – sako jis. „Užsienyje yra įvairiai. Vienose šalyse tokio dalyko visai nėra, tai ne mokyklos funkcija. Kitose valstybėse mokoma užmauti prezervatyvus ant kažkokių priemonių, bet nežinau, ar tai yra toks lytiškumas, kokį mes jį suprantame. Kuo tai susiję su santykių kūrimu, intymumu, savęs išsaugojimu tam žmogui, kuris tau skirtas? Manau, švietimas labai priklauso nuo konteksto, tad ką nors kopijuoti, pritaikyti Lietuvoje būtų labai sunku“, – tikina K. Mikolajūnas. Pokalbio pabaigoje paklaustas apie galimą interneto žalą vaikams, jis teigia nemanantis, kad tai didelė problema. „Kai atsirado internetas, informacijos prieinamumas gerokai padidėjo, bet nemanau, kad tai didelė bėda. Internete labai daug informacijos, ir reikia gebėti ją atsirinkti. Taip yra visose srityse, ne tik lytiškumo. Suprantama, kad vaikai smalsūs, jie susiranda ir žiūri pornografiją, bet labai svarbu, kaip reaguoja greta esantys suaugusieji“, – sako pašnekovas. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Vakaris Vingilis, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama