Pirmoji chemikė fizikų šeimoje ir ašaros sužinojus egzamino rezultatą: šimtukininkės Agnės istorija

[intro_text content="Kai kuriems griežtas tėvų auklėjimas ar svajonė studijuoti Harvardo universitete tampa paskata būti pirmūnu mokykloje, o Kauno jėzuitų gimnazijos absolventė AGNĖ STRAVINSKAITĖ šypsosi, kad tai – vyresniųjų brolių ir sesės sveikos konkurencijos rezultatas. „Tokia yra dinamika – privalai daryti viską kiek įmanoma geriau“, – teigia egzaminų šimtukininkė ir diplomo su pagyrimu savininkė."] Dienraštis „Bernardinai.lt“ tęsia jaunimo akademinės sėkmės istorijų ciklą „Tiesiai į šimtuką“. Antroje istorijoje Agnė pasakoja apie augimą vunderkindų šeimoje, septintoje klasėje išsikeltą tikslą ir pasirinkimą tarp mokslininkės bei mokytojos profesijų. [youtube embed=UKj00ZSLLcI] Šešių vaikų šeima Prisimenant dvylika mokyklos suole praleistų metų, Agnės galvoje iškyla žodis „pareigingumas“. Patiko mokytis, sužinoti naujų dalykų ir pati mokyklos struktūra: skiriami namų darbai, per procesą vedantys mokytojai. „Buvau gera mokinė, kiti vadintų moksliuke – pripažįstu, tikrai taip buvo, – juokiasi Agnė ir priduria: – Pamenu, pirmoje klasėje gavau pirmojo testo rezultatus – parašiau labai gerai, praradau tik vieną tašką ir galvojau: o, man tai pavyko padaryti!“ Agnė – jauniausias vaikas šeimoje, augęs kartu su dviem vyresniaisiais broliais ir seserimi. Pasak merginos, būtent jų aukšti akademiniai pasiekimai tapo paskata ir pačiai siekti to paties. „Nuo mažens matydavau gerai besimokančią seserį, aš taip pat negalėjau prasčiau. Tokia yra brolių ir sesių dinamika – privalai daryti viską kiek įmanoma geriau. Tėvai neskatino konkurencijos tarp mūsų, lyginimasis tarpusavyje atsirasdavo natūraliai“, – pasakoja ji. Pasak Kauno jėzuitų gimnazijos absolventės, mokymąsi tėvai palikdavo pačios atsakomybei: „Tikrindavo pažymius, paklausdavo, kaip sekasi, bet griežtos kontrolės nebuvo. Gimnazijos metais mama net sakydavo: „Gal jau nebesimokyk, eik miegoti.“ Tačiau smagu, kad tėvai nuoširdžiai džiaugdavosi, kai man pasisekdavo.“ [caption id="attachment_1252906" align="alignleft" width="2560"] Kauno jėzuitų gimnazijos absolventė Agnė Stravinskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Muzika, dailė, sportas ir savanoriavimas Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pirmūnai turėtų didžiąją laiko dalį mokytis prie knygų, tačiau Agnė tikina, jog tai – stereotipas: „Net ir dabar universitete taip būna labai retai. Užsiimdavau visomis užklasinėmis veiklomis, kokiomis tik buvo įmanoma: lankiau muzikos, dailės mokyklas, sportavau, savanoriavau. O likusį laiką skirdavau mokslams.“ „Džiaugiuosi, kad daug įvairių dalykų sugebėjau nuveikti per mokyklos metus. Mano atveju nepasiteisino stereotipas, kad turi visą laiką sėdėti prie knygų“, – prideda ji.

Išmoksti labai daug, telieka viską susidėlioti į stalčiukus ir pasikartoti.

Artėjant brandos egzaminų sesijai, mergina sako ėmusi jausti vis didėjantį nerimą, o to nebūdavo prieš įprastus kontrolinius darbus: „Pradėjau suvokti, kaip tai bus svarbu.“ Didžiausias pastangas ji įdėjo ruošdamasi lietuvių kalbos brandos egzaminui: „Paskutinius dvejus metus mokykloje turėjau nuostabią lietuvių kalbos mokytoją, kuri mums aiškino, kaip ruoštis, pasikviesdavo mokyklą jau baigusius mokinius, kuriems pasisekė gerai išlaikyti egzaminą, kad pasidalintų patirtimi.“ Pasak jos, pasirengti egzaminui padėjo įprastas darbas per pamokas – rašomi rašiniai, atliekamos kitos užduotys, mokymasis kalbėti. „Išmoksti labai daug, telieka viską susidėlioti į stalčiukus ir pasikartoti“, – pataria Agnė. [caption id="attachment_1252911" align="alignleft" width="1080"] Kauno jėzuitų gimnazijos absolventė Agnė Stravinskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Gautas šimtukas ir kelionė autobusu į Kauną Pastangos atsipirko su kaupu: prestižinė Kauno gimnazija baigta su pagyrimu, puikiai išlaikyti matematikos, anglų ir chemijos egzaminai, o lietuvių kalbos egzaminas įvertintas išsvajotuoju šimtuku. „Studijuoju nanomedžiagų chemiją, todėl mėgstu žmonėms pasakyti, kad geriausiai išlaikiau lietuvių kalbos egzaminą“, – šypsosi ji.

Pamenu mūsų pokalbį, kaip jai dėkojau už tai, kad mane parengė ir kokia nuostabi ji buvo mokytoja.

Agnės tikinimu, tikslas baigti mokyklą su pagyrimu gimė dar septintoje klasėje: „Sesei nedaug trūko iki baigimo su pagyrimu, todėl sugalvojau, kad noriu tokio diplomo – kas man trukdo?“ Momentas, kai paaiškėjo gautas šimtukas, buvo įsimintinas: „Laukiau autobuso į Kauną, atsiverčiau sistemą ir pamačiau, kad gavau šimtuką iš lietuvių kalbos. Į autobusą įlipau ašarotomis akimis. Kai tiek ilgai lauki ir ruošiesi, labai smagu matyti, kad tau pavyko.“ „O dar smagiau pasidžiaugti su mokytoja. Pamenu mūsų pokalbį, kaip jai dėkojau už tai, kad mane parengė ir kokia nuostabi ji buvo mokytoja. Ji man atsakė: „O tu – nuostabi mokinė.“ Šimtukas buvo bendras mūsų rezultatas“, – mylimai mokytojai duoklę atiduoda mergina. [caption id="attachment_1252908" align="alignleft" width="2560"] Kauno jėzuitų gimnazijos absolventė Agnė Stravinskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Chemikė fizikų šeimoje „Jau dešimtoje klasėje mums buvo aiškiai pabrėžta: turite žinoti, kur stosite, ir pagal tai pasirinkti dalykus. Tuo metu nežinojau, ko noriu, bet patiko chemija, geografija. Vyresni broliai ir sesė mokėsi fizikos, todėl chemija buvo geras viduriukas – kai kas nauja, bet ir nenusileidi vyresniems“, – studijų pasirinkimą prisimena ji. Vienuoliktoje klasėje mergina pradėjo naršyti universitetų interneto svetainėse, kol akis užkliuvo už nanomedžiagų chemijos programos. „Apraše buvo teigiama: ateities mokslas, jungiantis fizikos ir chemijos disciplinas. Žiūriu ir galvoju – viskas, tai mano pasirinkimas“, – prisimena Agnė. Sprendimui įtakos turėjo ir galimybė rinktis gretutines pedagogikos studijas. „Savanoriavau su jaunimu ir mačiau save tos specialybės, todėl pamaniau, kad tai gali būti geras planas. Įstoji į rimtas studijas, o jas baigęs gali būti mokytoju“, – dienraščiui „Bernardinai.lt“ tikina pasakojimo herojė. Pasak Agnės, nors mokyklos gyvenimą pakeisti į universitetinį buvo iššūkis, tinkamai išdėstyta studijų programa leido sklandžiau įsilieti į aukštąjį mokslą. „Ypač pirmais metais turėjome kursų su tokiais dėstytojais, ir parengta struktūra įvedė į universiteto gyvenimą. Tuo metu reikėjo persilaužti, išmokti mokytis kitaip – savarankiškai. Esu iš tų studentų, kurie viską daro paskutinę minutę, bet studijų metais išmokau mažiau pasiduoti stresui dėl atsiskaitymų ir pasitikėti savimi. Universitetas yra stipraus augimo laikas ne tik akademine, bet ir asmenine prasme“, – tvirtina Agnė. [caption id="attachment_1252910" align="alignleft" width="1080"] Kauno jėzuitų gimnazijos absolventė Agnė Stravinskaitė. Asmeninio archyvo nuotrauka[/caption] Pasirinkimas tarp mokslininko ir pedagogo kelio Paklausta, kur save įsivaizduoja ateityje, Agnė prisipažįsta: „Nemėgstu klausimų apie svajonių profesiją, nes man vis dar sunku atrasti, kur save įsivaizduoju.“ „Patinka akademinis ir mokslininko gyvenimas, pagaliau patikėjau, jog esu pakankamai protinga, kad būčiau mokslininkė. Taip pat norėčiau būti mokytoja – ypač dėl savo buvusių pedagogų, jų pavyzdžio. Būtų smagu derinti abi karjeras ir toliau mokytis“, – svarsto mergina. Galvodama apie dabartinius moksleivius, šimtukininkė sako – viskas bus gerai, tereikia pasitikėti savimi. „Egzaminai bus išlaikyti ir praeis. Jeigu dabar jaučiama daug nerimo, per laiką visi dalykai išsispręs. Linkiu visiems mokiniams pasitikėti savo jėgomis, įdėtas darbas niekur nedings, o rezultatas bus – anksčiau ar vėliau“, – patarimais dalijasi ji. Projektas „Gyvenimo kompasai: istorijos, keičiančios visuomenę“. Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas, skyręs projektui 60 tūkst. eurų. [donate title="Atsidėkokite už mūsų dirbamą darbą Jums paremdami Bernardinai.lt!" text="Perskaitėte šį straipsnį iki pabaigos? Sveikiname! Nes galėjote pasimėgauti prabanga, kurios kiti šaltiniai internete Jums nenori suteikti ir reikalauja susimokėti perskaičius vos pirmąsias eilutes. Tačiau parengti ir publikuoti tai, ką perskaitėte, kainuoja. Todėl kviečiame Jus savanoriškai prisidėti prie mūsų darbo ir prie savo skaitymo malonumo. Skirkite kad ir nedidelę sumą šiam darbui tęsti paremdami. Iš anksto dėkojame!"] [newsletter] [related]

Autorius: Austėja Zovytė, Kostas Kajėnas, Lukas Karčiauskas

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama