Iš konferencijos „Tactile Reading“ sugrįžus

Birželio 2–4 d. Amsterdame, Nyderlanduose, vyko tarptautinė konferencija „Tactile Reading“ („Skaitymas liečiant“), subūrusi įvairių sričių specialistus – nuo švietimo ir kultūros iki technologijų ir meno. Renginyje dalyvavo apie 500 specialistų iš 25 pasaulio šalių, tarp jų – JAV, Kanada, Pietų Korėja, Japonija... Kas ketverius metus vykstantis renginys tapo puikia proga paminėti brailio rašto 200 metų jubiliejų ir pažvelgti į ateitį. 

Išskirtinis dėmesys renginio prieinamumui 

Konferenciją organizavo žinomos organizacijos iš Nyderlandų – „Visio“ (fondas, padedantis regos negalią turintiems asmenims), „Dedicon“ (ekspertai, besirūpinantys informacijos prieinamumu), „Passend Lezen“ (specializuota biblioteka, veikianti panašiai kaip Lietuvos audiosensorinė biblioteka) ir kiti. Tarp dalyvių matėme ne vieną, lydimą šuns vedlio ar pasikliaujantį baltąja lazdele. Tad nenuostabu, kad renginio organizatoriai į prieinamumą pažvelgė iš esmės. 

Pastatas, kuriame vyko konferencija – tai didžiulė, unikalios architektūros koncertų salė. Kad pagerintų erdvių prieinamumą, organizatoriai priklijavo laikinus vedimo ir įspėjamuosius paviršius bei daugybę rodyklių ir plakatų, informuojančių, kaip ir kur rasti reikalingas erdves. Neregintiems lankytojams orientuotis padėjo ir „NaviLens“ – spalvingų QR kodų sistema. Išmaniojo telefono kamera „pagauna“ tokį kodą net tuomet, kai nustatymas nėra tikslus, o „NaviLens“ informuoja telefono savininką, kokios erdvės yra aplinkui ir kokios veiklos vyksta jose. Spalvotų QR kodų buvo išties daug – net ant laiptų pakopų. 

Buvo galima susipažinti su taktiliniu pastato 3D maketu – jis išsiardo taip, kad galėdavai paliesti kiekvieną aukštą. Buvo atspausdinti ir visų aukštų taktiliniai planai. 

Informacija dalyviams buvo perduodama per mobiliąją programėlę, visiškai prieinamą ekrano skaitytuvams. Programėlėje kiekvienas dalyvis galėjo susidėlioti savo asmeninę darbotvarkę (nes vienu metu vyko 3–4 veiklos). Programėlė informuodavo apie tai, kas ir kur vyksta realiuoju laiku. Dalyvio kortelės turėjo integruotą NFC žymą – nuskenavus ją telefonu, buvo galima išklausyti konferencijos tinklalaidžių, kurių kasdien pasirodydavo po kelias. 

Dirbo daugybė savanorių, dėvinčių raudonus marškinėlius ir pasiruošusių padėti bet kuriam dalyviui. Nuo triukšmo ir intensyvumo pavargę svečiai buvo kviečiami pailsėti tylos kambariuose. 

Viskas, kas vyko didžiosios salės scenoje, buvo gyvai perteikiama garsiniu vaizdavimu. Pranešimus dirbtinis intelektas realiuoju laiku vertė net į 19-a kalbų, tarp jų – ir į lietuvių. Juk sunku būtų įsivaizduoti labiau prieinamą renginį, ar ne? 

Inovatyvios technologijos 

Pirmoji konferencijos diena buvo skirta inovatyvioms technologijoms, menui ir žaidimams. Pristatyti tokie įrenginiai kaip „The Monarch“ ir „Dot Pad“. Tai kelių eilučių taktiliniai grafiniai ekranai, leidžiantys vartotojams pirštais ne tik skaityti tekstą, bet ir tyrinėti grafikus, diagramas ar žemėlapius. „The Monarch“ taktiliniame ekrane brailio rašto eilutes galima išretinti – tokį brailio raštą daug paprasčiau skaityti pradedantiesiems. 

Taip pat pristatytas naujas skaitmeninio brailio rašto standartas „eBraille“, sukurtas EPUB3 pagrindu. Skirtingai nei senasis BRF formatas, „eBraille“ integruoja interaktyvias nuorodas ir patogesnes navigacijos funkcijas, todėl skaitmeninis tekstas tampa dinamiškesnis ir lengviau redaguojamas. 

Be naujų produktų pristatymų, daug dėmesio skirta ir esamų technologijų praktiniam naudojimui bei iššūkiams, su kuriais susiduria brailio eilučių vartotojai. Vienas svarbiausių konferencijos akcentų – atviras dialogas su pačiais vartotojais. Diskusijose remtasi Europos aklųjų sąjungos (EBU) atlikto tyrimo rezultatais. Ši apklausa, kurioje net 90 proc. respondentų patvirtino, kad naudojasi brailio eilutėmis, įtikinamai parodė šių įrenginių svarbą. Vartotojai išsakė aiškius lūkesčius gamintojams: didesnis įrenginių ilgaamžiškumas, paprastesnės remonto galimybės (iškelta idėja apie „Lego“ principu keičiamas detales) ir aiškesnės garantijos. Apklausa taip pat atskleidė, kad kaina nėra vienintelė kliūtis – žmones dažnai stabdo informacijos ir mokymų, kaip išsirinkti ir naudotis tinkamiausiu įrenginiu, trūkumas. 

Lytėti reikia mokyti(s) 

Antroji diena buvo skirta taktilinei grafikai ir švietimui. Didelis dėmesys teko 3D modeliams ir taktiliniams žemėlapiams, kurie padeda suprasti sudėtingus objektus. Buvo pristatyti įspūdingi 2D ir 3D mokomieji maketai – nuo žemėlapių iki trimačių chemijos formulių. 

Akivaizdu, kad tobulėjant technologijoms, iškelti vieno ar kito piešinio, objekto ar net nuotraukos reljefą jau nėra problema. Rimtesnis klausimas – kaip tai padaryti, kad nematančiam žmogui taktilinis piešinys būtų suprantamas? 

Konferencija pasiūlė du atsakymus: 1) mokyti neregius lytėti; 2) skirti ypatingą dėmesį taktilinio objekto pritaikymui. Žinoma, idealiame pasaulyje šie du sprendimai žengia koja kojon. Lytėjimas – trimatis pojūtis, ir perjungti jį į dvimatę perspektyvą reikia ir laiko, ir papildomo ugdymo. 

Lytėjimo lavinimo metodikoms renginyje skirtas ypatingas dėmesys. Pavyzdžiui, įsivaizduokite ritinį – panašų, kaip tas, kurį aptinkame tualetinio popieriaus rulonėlio viduje. Jei žvelgsime į jį iš šono – jis atrodys kaip stačiakampis. Jei žvelgsime iš viršaus – kaip apskritimas! Štai nuo tokių paprastų 3D modelių atvaizdavimo dvimatėje erdvėje (arba 2D) ir prasideda lytėjimo lavinimas. 

Įsiminė ortografinės projekcijos pristatymas – tai būdas objektą pavaizduoti iš kelių skirtingų perspektyvų (iš viršaus, priekio, šono), taip lavinant erdvinį supratimą. Galima apčiuopti tikrą plaktuką (trimatį modelį) ir plaktuką, išpjautą iš faneros lakšto (dvimatį modelį), o vėliau – taktilinį plaktuko vaizdą ant lapo iš šono, iš galo, iš viršaus (šiuo atveju medinio koto net nesimato!)... 

Arba maždaug 30 cm aukščio, natūraliai atrodantis ir daug detalių turintis malūno modelis (nepamirškime, čia Nyderlandai – malūnų kraštas) ir mažytė žmogaus figūrėlė. Žmogutis malūną gali „matyti“ iš priekio, iš šono, iš viršaus, iš galo ir net iš apačios. Priklausomai nuo to, kur malūno atžvilgiu stovi žmogutis, jis matys vis kitokį vaizdą. Neregys turi surasti, koks 2D vaizdas atitinka tą, kurį „mato“ žmogutis. Pristatyta ir daugiau praktinių pavyzdžių, kaip lavinti taktilikos įgūdžius per meną ir žaidybinius elementus. 

Taip lavinti taktiliką verta dėl daugelio priežasčių: lengviau skaityti iškiliuosius patalpų planus, kurių viešose erdvėse integruojama vis daugiau; paprasčiau pažinti vizualųjį meną – vis daugiau muziejų meno kūrinius perteikia liečiamu būdu; paprasčiau orientuotis iškiliuose parkų, aikščių ar kitų teritorijų planuose. 

Perspektyva ir lytėjimo iliuzijos 

Tačiau išlieka atviras klausimas, ar įmanoma ir ar verta žmones, kurie nemato nuo gimimo, mokyti suvokti perspektyvą? Vienas gamintojas demonstravo pilies nuotrauką: pilies kontūras buvo iškeltas taip, kaip jį mato regintysis – sienų bokšteliai kuo toliau, tuo mažesni. O juk regimoji perspektyva neregiui yra beveik nesuvokiama – kaip paaiškinti, kad į tolį nubėgantis kelias siaurėja, o stačiakampis namo stogas atrodo kaip trikampis?.. Ar šito siekdami, nesistengiame unikalaus neregių pasaulio suvokimo dirbtinai pritempti prie to, kaip aplinką suvokia regintieji? Ar to tikrai reikia? 

Įsiminė nematančios moters mintis, kurią perteikė viena pranešėja: „Kaip jūs [regintieji] atskiriate, kur langas, o kur veidrodis?.. Ką reiškia matyti pro langą? Man atrodo, kad jūs [regintieji] turite milijonus rankyčių ir milijonus pirštukų, kurie gali išsitiesti labai toli ir vienu metu pajusti labai daug. Ar jie gali pajusti, pavyzdžiui, kas slepiasi už kampo?..“ 

O ar žinojote, kad lytėjimu, kaip ir rega, negalima iki galo pasitikėti? Regėjimo iliuzijos yra labai populiarios ir nepaliauja stebinti, bet egzistuoja ir lytėjimo iliuzijos! Apie jas pasakojo Astrida Kappers, Eindhoveno technologijų universiteto profesorė. Jei vienoje rankoje palaikysite mažesnius stiklo rutuliukus, o kitoje – didesnius, o tuomet paimsite vienodus vidutinio dydžio rutuliukus, jų dydis atrodys skirtingas! O jei ilgai liesite išgaubtą paviršių, po to palietus lygų paviršių jis atrodys įdubęs. 

Yra ir kinetinės (kūno padėties) iliuzijos. Neįtikėtina atrodo tai, kad lytėjimo ir kinetinės iliuzijos vienodai būdingos tiek regintiesiems, tiek neregiams. Tačiau kinetinės iliuzijos kiek mažiau būdingos gestų kalbos vartotojams – nes gestų kalba yra erdvinė, o tai lavina kinetinį suvokimą. 

Spalvotas brailio raštas? Taip! 

Trečiadienio programoje dominavo brailio raštas, raštingumas ir taktilinės knygos. Diskusijas apie taktilines knygas ypač pagyvino speciali ekspozicija, kurioje dalyviai galėjo pamatyti ir paliesti leidinius iš skirtingų pasaulio šalių. Smagu buvo pamatyti, kad Lietuvos audiosensorinėje bibliotekoje sukaupta taktilinių knygelių kolekcija savo kokybe ir originalumu nenusileidžia kitų šalių leidiniams. 

Buvo pristatyta spalvoto brailio koncepcija, kuri ypač aktuali mokant vaikus. Spalvos pritraukia reginčių tėvų ar mokytojų, brolių, seserų ar klasės draugų dėmesį, padeda kurti pozityvią bendro mokymosi atmosferą. Aplinkinių susidomėjimas skatina nematančio mažylio motyvaciją mokytis. Metodikos, kurią nuo 2003 m. vysto Markus Langas iš Heidelbergo švietimo universiteto, tikslas – smagus, įtraukus, nuoseklus lytėjimo lavinimas, padedantis vėliau sėkmingai mokytis brailio rašto. Sekdamos dviem taškiukų linijom, mažos rankytės lenktyniauja, kuri – kairė ar dešinė – greičiau pasieks tikslą; bando rasti išėjimą ir ištrūkti iš iškilia linija apibrėžto kambario; ieškodamos tinkamiausio taškų išsidėstymo, „remontuoja“ geležinkelį. O jau neblogai išmokusios lytėti, keliauja kartu su piratu – patiria įvairiausių nuotykių ir galiausiai randa lobį! (degtukų dėžutės dydžio „skrynelėje“ paslėpta daug smulkių, lytėti kviečiančių objektų). 

Tarptautinė perspektyva išryškino ir įdomų faktą: net tose šalyse, kur įprastas raštas skaitomas iš dešinės į kairę (pavyzdžiui, arabų ar hebrajų kalbose), brailio raštas visada yra skaitomas iš kairės į dešinę! Ne kartą konferencijoje teko girdėti ir patikinimą, kad brailio rašto sėkmingai gali mokytis ir suaugusieji – svarbiausia yra tinkama motyvacija ir lytėjimą lavinanti nuosekli metodika. 

Tyrimas „Paper vs Digital Braille: Which is read faster?“ (Tetsuya Watanabe, Niigatos universitetas, Japonija) atskleidė, kad spausdintą brailio raštą žmonės skaito greičiau nei iškiliuosius taškus brailio eilutėje. Joje reikia nuolat spusčioti informaciją atnaujinantį mygtuką, tai net ketvirtadaliu (25,6 proc.) lėtina skaitymo tempą. 

O apklausa, kurioje dalyvavo 819 brailio rašto vartotojų iš Vokietijos ir Šveicarijos („Future of Braille (ZuBra)“ 2016, Ursula Hofer, Markus Langas), atskleidė įdomią tendenciją. Greitam informacijos perskaitymui neregiai dažniausiai naudoja brailio eilutę, o nuosekliam skaitymui ir geram supratimui mieliau ima popieriuje spausdintą brailio tekstą. Jei galėtų rinktis, absoliuti dauguma brailio rašto vartotojų pasirinktų popieriuje spausdintą, o ne brailio eilutėje atvaizduojamą brailio raštą. 

Į klausimą „Ar svarbu išmokti brailio raštą, jei negali skaityti spausdinto teksto?“ teigiamai atsakė net 89 proc. tyrimo dalyvių, jaunesnių nei 22 metai, ir net 95 proc. dalyvių iš kitų amžiaus grupių. Ar dar gali būti manančių, kad brailio raštas išnyks? 

Konferencija „Tactile Reading“ atskleidė, kaip efektyviai derinti tradicinius ir modernius metodus, taip sukuriant įtraukią ir prieinamą aplinką visiems. Renginyje dalyvavo šio straipsnio autorės. 

Už galimybę dalyvauti konferencijoje esame dėkingos Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Profesinė stažuotė finansuota iš projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ lėšų. 

Nuotrauka. Ortografinė plaktuko projekcija. Konferencijoje viena diena buvo skirta taktilinei grafikai ir lytėjimo lavinimo metodikoms / autorių archyvo nuotr. 

Ortografinė plaktuko projekcija iš viršaus. Viršutiniame dešiniajame kampe ant šviesaus paviršiaus guli plaktukas, kurį sudaro medinis žemyn nukreiptas kotas ir metalinė galva su apvalia kalamąja dalimi kairėje pusėje ir į apačią lenktu galiuku su įpjova per vidurį dešinėje pusėje. Kairiau padėta gulinčio įrankio kontūrus atitinkanti faneros išpjova, o viršutiniame kairiajame kampe – fanera, su tokios pat formos anga. Apačioje padėti trys lapai, kuriuose plaktukas pavaizduotas iš skirtingų perspektyvų su tamsiu brailio raštu viršuje. Galva yra tamsi, kotas – smulkiai raštuotas, formą išryškina tamsus apvadas. Kairiajame lape įrankis pavaizduotas kairiuoju profiliu, viduriniame – iš priekio, o dešiniajame – iš viršaus. Ekspozicija padeda suvokti skirtingas perspektyvas ir tai, kas matoma ar nematoma žvelgiant į įrankį skirtingais kampais.

Autorius: Ramunė Balčikonienė, Emilija Dailydaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama