Reformuojama II pensijų pakopa

2024-03-07 Konstitucinis Teismas nutarė, kad II Lietuvos pensijų sistemos pakopą reglamentuojančio Pensijų kaupimo įstatymo nuostatos, nenumatančios pensijų fondų dalyviams teisės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Konstitucijos 23 straipsniui, kuris skirtas nuosavybės neliečiamumo apsaugai, ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Nuo tada pradėtas ruošti Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektas. Ruošiant šios srities reformą norėta II pakopos pensijų sistemą padaryti lankstesnę ir patrauklesnę gyventojams. Galiausiai, po ilgų diskusijų ir net gana karštų ginčų, 2025-06-26 Seimas priėmė minėto įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymą, kurį prezidentas pasirašė labai greitai, net rytojaus dieną. 

Dauguma keičiamo įstatymo straipsnių įsigalios 2026-01-01. 

Automatinio įtraukimo nebus 

Atsisakyta daug nepasitenkinimo sukėlusio automatinio įtraukimo į II pensijų pakopą. Pagal automatinį įtraukimą jaunesni nei 40 m. amžiaus dirbantys gyventojai būdavo kas treji metai automatiškai įtraukiami į pensijos kaupimą II pensijų pakopoje. Apie tai jiems būdavo išsiunčiamas arba „Sodros“ interneto svetainėje www.sodra.lt esančioje gyventojo paskyroje įkeliamas pranešimas ir jie galėdavo iki tų metų birželio 30 d. atsisakyti dalyvauti šiame kaupime. Iki nurodytos datos to nepadarius, pavyzdžiui, dėl to, kad nepastebėjo pranešimo, vėliau atsisakyti pensijų kaupimo būdavo labai sudėtinga. Pakeitus įstatymą, automatinio įtraukimo nebeliks. Jį pakeis paprasčiausias šio amžiaus gyventojų informavimas „Sodros“ interneto svetainėje per elektroninio gyventojų aptarnavimo sistemą apie galimybę sudaryti pensijų kaupimo sutartį. „Sodra“, informuodama apie šią galimybę, turės nurodyti visų asmens informavimo metu veikiančių pensijų kaupimo bendrovių sąrašą, nuorodas į jų interneto svetaines ir jų kontaktinius duomenis: telefono numerius, elektroninio pašto adresus. Nuo 2028 m. atnaujintoje „Sodros“ interneto svetainėje kiekvienam asmeniui jo paskyroje bus teikiama informacija apie jo socialinį draudimą, kaupiamąsias pensijų įmokas ir pensijų išmokas, apie jų pensijų socialinio draudimo laikotarpius pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą įgytų socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetų skaičių, pensijų kaupimo bendrovių valdomuose pensijų fonduose jų vardu sukauptą pensijų turtą ir būsimos socialinio draudimo senatvės pensijos bei kaupiamosios pensijų išmokos dydžius. 

Dalyvavimo pensijų kaupime nutraukimo galimybė 

Nuo 2026-01-01 iki 2027-12-31 visi pensijas II pakopoje kaupiantys gyventojai galės nutraukti pensijų kaupimą. Taigi visiems atidaromas vadinamasis dvejų metų trukmės nutraukimo langas. Prognozuojama, kad šia galimybe pasinaudos nuo 30 iki 40 proc. kaupiančiųjų. Maždaug tiek kaupiančiųjų pensijų kaupimą nutraukė Estijoje, kuri keleriais metais anksčiau leido nutraukti pensijų kaupimą. 

Įstatymas išskiria 3 pensijų kaupimo dalyvių grupes, kurios pensijų kaupimo dėl rimtų priežasčių, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis, galės atsisakyti ne tik per šį 2 metų langą, bet ir bet kada vėliau, tai yra, jau po 2027-12-31. Šios pensijų dalyvių grupės yra tokios: 

a) dalyviai, kuriems išduotas siuntimas paliatyviosios pagalbos asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti; 

b) dalyviai, kurie serga sunkia liga, dėl kurios jų dalyvavimas pensijų kaupime tampa itin sunkus ar betikslis ir kuri įtraukta į sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą ligų sąrašą; 

c) dalyviai, kuriems nustatytas ne didesnis kaip 30 procentų dalyvumo lygis ar iki 2023-12-31 ne didesnis kaip 30 proc. darbingumo lygis ar iki 2005-06-30 – I invalidumo grupė. 

Šis, C variantas, skaitytojus su regos negalia turėtų dominti labiausiai. Gali kilti klausimas, ar minėto sunkumo negalia žmogui turi būti nustatyta tik jau esant pensijos kaupimo dalyviu, tai yra, po pensijos kaupimo sutarties sudarymo, ar gali būti nustatyta ir anksčiau, dar prieš tampant pensijos kaupimo dalyviu. Iš pažodinio įstatymo teksto galima suprasti, kad tokia negalia gali būti nustatyta ir prieš tampant dalyviu, nes vartojami žodžiai „dalyviui nustatytas“, o ne, pavyzdžiui, „dalyvis tampa“, ir niekur neužsimenama, kad negalia turi būti nustatyta tik po pensijos kaupimo sutarties sudarymo. Žinoma, kokia šiuo klausimu nusistovės praktika, iki galo nėra aišku ir dėl to gali kilti ginčų. 

Gyventojas, norėdamas baigti pensijų kaupimą dėl išvardintų svarbių priežasčių, turi kreiptis į savo pensijų fondą ir pateikti prašymą baigti dalyvavimą pensijų kaupime bei išmokėti jo vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, kuriame turi būti nurodyta bent viena iš išvardintų nutraukimo priežasčių. Pensijų fondas ne vėliau kaip per 9 darbo dienas priima sprendimą dėl dalyvio dalyvavimo pensijų kaupime baigimo ir jo vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto išmokėjimo. Po šio sprendimo priėmimo lėšos iš pensijų fondo gyventojui turės būti pervedamos į jo banko sąskaitą ne vėliau kaip per 30 dienų. 

Tiek per nutraukimo langą be priežasčių, tiek ir vėliau dėl išvardintų rimtų priežasčių nutraukus pensijos kaupimą, gyventojams bus grąžinamos visos jų į pensijų fondus sumokėtos lėšos, įskaitant ir jų investicinę grąžą. Nebus grąžinamos tik valstybės ar „Sodros“ biudžetų lėšomis jiems sumokėtos įmokos, vadinamosios skatinamosios įmokos. Jos nukeliaus į „Sodros“ biudžetą ir gyventojui atitinkamai padidins jo socialinio draudimo apskaitos vienetų skaičių, nuo kurio priklauso socialinio draudimo pensijos individualiosios dalies dydis. Žmonės su negalia dėl to padidėjusias socialinio draudimo pensijas pradės gauti po kitais metais vyksiančio pensijos atnaujinimo, kuris vykdomas kasmet ne vėliau kaip liepos mėn., nors šis padidėjimas nebus didelis. 

Visos iš pensijų fondų gautos lėšos nebus apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o pabaigus dalyvavimą pensijų kaupime dėl išvardintų rimtų priežasčių, į gautas lėšas antstoliai negalės nukreipti ir išieškojimų pagal teismo sprendimus ar kitus vykdomuosius dokumentus. 

Nutraukti pensijos kaupimą ir atsiimti visas pensijų fonde savo sukauptas lėšas prieš terminą galės ir tie dalyviai, kuriems iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 metai, o jų pensijų fonde sukauptų lėšų suma yra ne didesnė už pusę minimalios privalomo anuiteto ribos. Šiais atvejais teks sumokėti 3 proc. nuo gyventojui pervedamos sumos atskaitymus, kartais dar vadinamus administraciniu mokesčiu. 

Minimali ir maksimali privalomo anuiteto riba 

Naujasis įstatymas, kaip ir dabar galiojanti jo redakcija, nustato, kad sukauptoms pensijų fonde lėšoms pasiekus tam tikrą dydį, vadinamą minimalią privalomo anuiteto ribą, sukakusiems senatvės pensijos amžių asmenims jos nebegali būti išmokamos kaip vienkartinė išmoka, o turi būti įsigyjamas vadinamasis anuitetas, kurį įsigijusiems gyventojams „Sodra“ moka tam tikras periodines išmokas. Yra ir maksimali anuiteto riba. Tai dydis, kurį viršijanti pensijų fonde sukaupta suma vėl gali būti išmokama kaip vienkartinė išmoka. 

Naujasis įstatymas keičia šių ribų nustatymo tvarką. Abi šios ribos kiekvieniems metams bus apskaičiuojamos pagal specialią formulę, atsižvelgiant į Valstybės duomenų agentūros paskelbtą praėjusių metų I ketvirčio vidutinį senatvės pensijos dydį. Šias ribas kasmet apskaičiuos ir savo interneto svetainėje ne vėliau kaip metų, einančių prieš taikymo metus, gruodžio 31 d. skelbs anuitetų mokėtojas, tai yra „Sodra“. Šiuos dydžius turės tais pačiais terminais skelbti ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo interneto svetainėje www.socmin.lt. 

Preliminariai skaičiuojama, kad 2026 m. riba, nuo kurios atsirastų prievolė įsigyti pensijų anuitetą, galėtų būti apie 14861 Eur. 2025 m. ši riba yra 10807 Eur. Maksimali privalomo anuiteto riba, tai yra riba, kurią viršijusi pensijų fonde sukauptų lėšų dalis vėl gali būti atsiimama kaip vienkartinė išmoka, bus apie 74307 Eur, 2025 m. tokia riba yra 64841 Eur. 

Vietoj vienkartinės išmokos dalyvis galės rinktis ir periodines išmokas, kurias moka pensijų kaupimo bendrovė, tačiau jos bus tik laisvai pasirenkamos. Sumos, nuo kurios pensijų kaupimo bendrovė privalomai turi mokėti tik periodines išmokas, nebebus. 2025 m. tokia suma yra 5403 Eur. 

Dalyviai, kurie iki 2025-12-31 yra su pensijų kaupimo bendrove sudarę periodinės pensijų išmokos sutartį, įsigaliojus aptariamam įstatymui turės teisę iki 2027-12-31 kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę dėl jiems priklausančio likusio neišmokėto pensijų turto išmokėjimo vienkartine išmoka. 

Dalyviai, iki 2025-12-31 savanoriškai sudarę pensijų anuiteto sutartį, kai jų sukauptas pensijų turtas buvo mažesnis už Pensijų kaupimo įstatyme nustatytą privalomo pensijų anuiteto įsigijimo sumą, turės teisę iki 2027-12-31 kreiptis į VSDF valdybą dėl pensijų anuiteto sutarties nutraukimo. 

Kas laukia liekančių kaupti? 

II pakopos pensijos kaupimo sistema taps lankstesnė. Visi pensijų kaupimo dalyviai turės teisę vieną kartą per dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį išsiimti ketvirtadalį savo vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, bet ne daugiau, nei jis pats įmokėjo. Tuo atveju reikės sumokėti 3 proc. atskaitymus. Gyventojų pajamų mokesčiu ši suma apmokestinama irgi nebus. 

Išliks valstybės skatinamoji įmoka, kurios mėnesinis dydis nesikeis ir liks 1,5 proc. Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. 2025 m. tai sudarė 30,33 Eur, o 2024 m. buvo 27,04 Eur. Savo lėšomis dalyvis ir toliau turės mokėti 3 proc. dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Panorėjęs, dalyvis turės teisę į savo kaupiamos pensijos sąskaitą mokėti savo pasirinkto dydžio papildomas pensijų įmokas. Mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai galės ir dalyvio darbdavys. 

Susidūręs su finansiniais sunkumais, dalyvis galės įmokas į pensijų fondą stabdyti vieniems metams su galimybe šį stabdymo laikotarpį pratęsti neribotą skaičių kartų. Taip pat dalyvis galės nepasibaigus pensijų įmokų pervedimo sustabdymo laikotarpiui vėl atnaujinti pensijų įmokų mokėjimą.

Autorius: Giedrius Stoškus

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama