Elektroninis brailis: nauja šešių taškų lentelė

2025 metais minime dušimtąsias brailio rašto sukūrimo metines. Per du šimtmečius šis raštas tapo viso pasaulio neregių švietimo, išsilavinimo, savarankiškumo pamatu, įrodė savo praktiškumą ir gyvybingumą. Gyvename informacinių technologijų, skaitmenizacijos laikais. Būtų daugiau nei keista, jeigu šios technologijos neturėtų įtakos brailio raštui, kasdieniam jo vartojimui: knygų leidybai naudojami brailio rašto spausdintuvai, kuriamos naujos, vis išmanesnės ir greitesnės brailio eilutės, atsiranda galimybė brailio klaviatūrą naudoti išmaniuosiuose telefonuose. Nyksta riba tarp vadinamojo popierinio ir elektroninio brailio. Turėdamas vien brailio eilutę (nekalbame jau apie kompiuterį), neregys jos atmintyje gali sukaupti visą biblioteką ir skaityti jam prieinamu būdu. Norint rašyti brailio raštu, dažnai net nereikia parsisiųsti papildomų programų: išmaniuosiuose „Android“ ir „iOS“ operacines sistemas palaikančiuose telefonuose jos jau įdiegtos gamintojų. Brailio eilutės Lietuvoje vis dar labiau išimtis nei kasdienis įrankis, bet liečiamąją brailio klaviatūrą mūsų neregiai naudoja plačiai, ne vienas teigia, kad ja rašyti yra lengviau ir greičiau, nei naudojantis skirta regintiesiems. 

Kalbėdami apie brailio raštą, tiek žurnalo puslapiuose, tiek bendraudami gyvai, dažniausiai galvoje turėdavome ir turime fizinį jo pavidalą – popieriuje spausdinamas knygas, spaudą, informacinius užrašus viešosiose erdvėse ir pan., tačiau beveik neskyrėme ir neskiriame dėmesio elektroniniam brailiui. Prieš septynerius metus neregys Tadas Matusevičius parengė seriją straipsnių apie įvairias brailio eilutes, bet viena yra žinoti, kita – naudoti. Dar 2016 m. T. Matusevičius sukūrė lietuvišką šešių taškų elektroninę brailio rašto lentelę, o šiais metais ją patobulino atsižvelgdamas į 2019 m. patvirtintą lietuviškąjį brailio rašto standartą. Programuotojas Rimas Kudelis taip pat pataisė jau esamą 8 taškų lentelę. Iškart pasakysime, kad ši šešių taškų lentelė yra privati vieno žmogaus iniciatyva, o abejojantiems ir klausiantiems, kodėl privati, kodėl vieno žmogaus – todėl, kad neatsirado nei daugiau žmonių, nei daugiau iniciatyvų. Tado lentelė yra nuosekli, logiška, tačiau jeigu to nuoseklumo ar logikos pasigesite, jeigu manote, kad galite padaryti geriau – tada viskas jūsų rankose! T. Matusevičius – „Mūsų žodžio“ redakcijos pašnekovas. 

– Tadai, mūsų pokalbio tikslas yra naujoji šešių taškų brailio rašto lentelė, skirta elektroniniams įrenginiams, bet pirmiausia pasidalinkite mintimis apie šio rašto situaciją Lietuvoje bendresne prasme. 

– Brailio rašto ateitis, mano nuomone, yra ne spausdinimas popieriuje, o technologijos ir elektroninis pavidalas. Tokias tendencijas matome visose socialiai ir ekonomiškai labiau išsivysčiusiose Vakarų Europos ir Skandinavijos šalyse bei Jungtinėse Amerikos Valstijose. 400–800 gramų sveriančiame įrenginyje galima turėti visą biblioteką ir skaityti bet kada ir bet kur. Aš turbūt esu vienintelis neregys Lietuvoje, praktiškai išbandęs tris naujausius ir išmaniausius brailio rašto įrenginius. Atkreipiu dėmesį, kad Techninės pagalbos priemonių centras (TPPC) brailio rašto įrenginį kompensuoja tik vieną kartą per penkerius metus ir tik iki 2000 eurų. Terminas akivaizdžiai per ilgas. Man, nuolat naudojančiam elektroninį brailį, vienas įrenginys geriausiu atveju išlaiko trejus metus. Toks terminas ir turėtų būti taikomas kalbant apie šių įrenginių kompensavimą. 

– Kokie tai įrenginiai ir kodėl trys? 

– Vienas yra tik 20 langelių mažas „HumanWare“ kompanijos įrenginukas, kurį galima nešiotis tam pritaikytame dėkle kartu su telefonu visur, kur tik eini, panašiai, kaip silpnaregiai nešiojasi akinių dėklą ar elektroninį didintuvą. Jis telpa net į didesnę striukės kišenę arba dėkle su diržu nešiojamas ant peties. Kitas, taip pat „HumanWare“ įrenginys yra unikalus tuo, kad vietoj brailio klaviatūros turi visą nešiojamojo kompiuterio QWERTY stiliaus klaviatūrą. Aš su juo dirbu kompiuteriu kaip su belaide klaviatūra, o jos apačioje visada turiu 40 langelių brailio eilutę – tai yra patogiausias įmanomas variantas rimtiems darbams naudojant kompiuterį. Trečiasis įrenginys – tai „Selvas BLV“ įmonės prieš metus išleistas „Braille eMotion 40“. Tai iki šiol išmaniausias mano kada nors bandytas brailio įrenginys. Jis turi įprastą brailio klaviatūrą ir 40 langelių brailio eilutę, veikia su „apkarpyta“ „Android 12“ sistema, su daugybe integruotų programų, internetu, tiesiogine prieiga prie pasaulinių brailio ir garsinių knygų bibliotekų, su garsiakalbiais, mikrofonais, grotuvu, diktofonu. Žodžiu, tobulas įrenginys studentui ar bet kuriam aktyviam žmogui. 

– Koks Jūsų santykis su tradiciniu brailio raštu, jo atsisakėte visiškai? 

– Su tam tikru sarkazmu pamenu tuos laikus, kai po mokyklos, genamas nepasotinamos skaitymo aistros, su didžiule turistine kuprine ir dar dideliu krepšiu rankoje, apsikrovęs kaip mulas, apsipylęs prakaitu važiuodavau autobusu į tuometę Kauno aklųjų biblioteką pasikeisti brailio knygų. Tai kažkas beprotiško – dvidešimt kilogramų brailio knygų savaitei... Ir tada aš buvau apsiskaitęs, ir žinojau daug ką, tik ne tai, kas vyksta realiame pasaulyje realiu laiku. Kitaip tariant, nors turbūt esu daugiausia knygų sugraužusi „akla žiurkė“ Lietuvoje, jaučiau atskirtį nuo informacijos. Iki šiol kompiuteris, „Android“ telefonas ir brailio eilutė yra mano savarankiško gyvenimo įrankiai. Dabar man prieinama viso pasaulio informacija, visi bendravimo kanalai ir aš skaitau tik tai, ko man reikia, o ne tai, ką kažkas sugalvoja išleisti. Spaudoje nuolat kyla diskusijų, kaip neregiams mokytis, kaip laikyti egzaminus? Lenkai jau prieš kokius dešimt metų „brailiukus“ mokinius aprūpino „HIMS BrailleSense“ įrenginiais, kainuojančiais apie 4000 eurų, užuot tą makulatūrą jiems spausdinę kasmet. Kažkam atrodo, kad sumokėti už brailio ekraną 3000 eurų, net kai 2000 kompensuoja valstybė, yra neįtikėtinai brangu, bet kažkodėl niekam neatrodo brangu tūkstančius eurų išmesti tiems patiems vadovėliams, kurie keičiasi vos ne kiekvienais metais. 

– Popierinė leidyba – makulatūra, pasakyta stipriai! Įprastai knygai jau kokie du dešimtmečiai žadama neišvengiama pabaiga, bet ji tebeegzistuoja, žmonėms jos reikia. Tiktai čia platesnė ir gilesnė diskusija. Kažin ar lengva ranka, iškart turėtume atsisakyti popierinio brailio ir mes, bent jau iki tol, kol jį skaito vyresnioji karta? Iš antros pusės, niekas neneigia, kad ateitis yra elektroninis brailis ir su juo susijusios technologijos. Juo labiau kad viskas labai greitai keičiasi. 

– Visi šiuolaikiniai brailio įrenginiai jau yra išmanūs ir jiems nebereikia specialaus, iki šiol knygų leidyboje naudojamo, BRF formato. Visi trys mano aptarti įrenginiai, naudodami vidinio konvertavimo programinę įrangą, skaito TXT, RTF, DOCX, PDF, EPUB dokumentus. Viskas, ko jiems reikia, tai teisingos lietuviškos brailio lentelės, todėl dabar bendrauju su „HIMS“ ir „HumanWare“ gamintojais ir stengiuosi tas lietuviškas lenteles „sukišti“ į jų įrenginius. Tikiuosi, šiais metais su būsimu programinės įrangos atnaujinimu jas turėsime. 

– Turite siūlymų elektroninio brailio (e. brailio) plėtrai. Gegužę jas išdėstėte laiške, skirtame diskusijos „Brailio leidybos laukas: situacija, sprendimai, perspektyvos“ dalyviams. Pasidalinkite ir su „Mūsų žodžio“ skaitytojais. 

– Mano vizija: prie LASS respublikinio centro (LASS RC), prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) arba prie Lietuvos audiosensorinės bibliotekos (LAB) reikia įsteigti brailio rašto technologijų plėtros ir konsultacijų centrą. Jame turėtų dirbti bent du žmonės: neregys informacinių technologijų specialistas, brailio rašto žinovas ir jauna, aktyvi ir technologiškai išprususi tiflopedagogė. Šis centras ir turėtų atlikti visas su brailio rašto plėtra, priežiūra, informacija, pagalba ir mokymu susijusias funkcijas. Darbuotojai turi būti etatiniai ir dirbti nuolat. Tiflopedagogė turėtų mokyti integruotai besimokančius vaikus ir suaugusius žmones brailio rašto. Centro darbuotojai turėtų važinėti po Lietuvą, galbūt kartu su ELVIS autobusu ar atskirai, ir aiškinti žmonėms apie brailio raštą, apie galimybę jį išmokti, demonstruoti elektroninius įrenginius ir galimybę rašyti liečiamąja brailio klaviatūra telefonuose. Toks centras turėtų sekti visas brailio technologijų naujoves, rūpintis, kad jos būtų prieinamos lietuvių kalba ir su lietuvišku brailiu, turėtų konsultuoti brailio įrenginių gamintojus, pardavėjus, vartotojus. Šis centras turi turėti bent kokius šešis skirtingų dydžių, gamintojų, funkcijų brailio įrenginius ne tam, kad parodytų svečiams, o kad, norintys jais naudotis, galėtų ne tik išmokti, bet ir palyginti, apsispręsti, kurį norėtų įsigyti su TPPC kompensacija. Centre turi dirbti jauni aktyvūs žmonės, nes reikia visiškai kitokio, naujo požiūrio į brailio raštą. 

– Kodėl, Jūsų manymu, brailio eilutės Lietuvoje tokios nepopuliarios? 

– Vis dar esame pripratę, kad valstybė mums duotų viską nemokamai, o kai reikia dalį primokėti patiems... Tiktai pinigai, finansinės žmogaus galimybės – privatus reikalas, todėl palieku kiekvienam jį spręsti individualiai. Mano žiniomis, ir LASUC, ir LAB turi prisipirkę eilučių, tačiau su jomis ten niekas neužsiima. O be to, šios eilutės yra stipriai „morališkai“ pasenusios, dabar niekas tokių nenaudoja. Norint naudotis, eilutes būtina jungti prie kompiuterio, jos neturi vidinės atminties, daugybės papildomų programų. Tie, kas pabando su jomis dirbti, susidaro visiškai klaidingą nuomonę apie tokių eilučių galimybes. Šiuolaikinės eilutės – autonomiški įrenginiai, su kuriais galima dirbti kada nori ir kur nori. Jos turi ne tik vidinę atmintį, bet ir integruotą būtiniausių programų paketą, tarsi riboti kompiuteriai ar planšetės, „Daisy“ grotuvas, medijos grotuvas, diktofonas ir kitos funkcijos – priklausomai nuo gamintojo, jos gali šiek tiek skirtis. Be to, visi šie įrenginiai, nepaisant jų autonomiškumo, gali būti jungiami „Bluetooth“ ryšiu ar USB būdu prie kompiuterio ar telefono, taigi gali skaityti USB laikmenas, atminties korteles. Trumpai kalbant, palyginti su gamintais anksčiau, jų funkcionalumas skiriasi kaip diena nuo nakties. 

– Pereikime prie naujosios elektroninės šešių taškų brailio lentelės. Kas lėmė, kad po septynerių metų prie jos grįžote dar kartą? 

– Priežasčių buvo keletas. Pabandysiu apžvelgti ir nebūtinai pagal prioritetą. Nuolat sulaukdavau priekaištų, kad mano lentelės neatitinka 2019 metais patvirtinto lietuviškojo brailio rašto standarto. Dėl to standarto, jį kūrusios komisijos darbo galėtų būti atskira kalba. Komisija turėjo mano 2016 m. sudarytą elektroninę lentelę, bet ją ignoravo. Tiktai laiko atgal neatsuksi ir nepradėsi visko iš pradžių. Naujoji lentelė maksimaliai priartinta prie standarto. Toliau ne tik galimybė brailio raštu skaityti, bet ir rašyti, taisyklingai įvesti rašomą tekstą. Brailio eilutės Lietuvoje dar nėra populiarios, bet liečiamąja brailio klaviatūra išmaniuosiuose telefonuose neregiai naudojasi dažnai ir ateityje naudosis vis labiau. Žinutės, elektroniniai laiškai, straipsniai ar mokinių namų darbai – nebūtinai turime juos rašyti sėdėdami prie kompiuterio ar spaudydami brailio eilutės klavišus. Galima sėdėti miške ar pajūryje, turėti išmanųjį telefoną ir rašyti. Iškyla poreikis brailio klaviatūra įvedamą tekstą užrašyti tvarkingai ir taisyklingai: ne tik raides, bet ir įvairius ženklus – brūkšnį atskirti nuo brūkšnelio, taisyklingai įvesti valiutų, procentų ir kitus ženklus. Senojoje lentelėje jie buvo aprašyti, naujojoje sudėlioti dar nuosekliau. Neregys, įvedinėdamas tekstą brailio klaviatūra, bendrąja raštingumo kultūra nė kiek nenusileis regintiesiems. 

– Esate minėjęs, kad naujoji lentelė brailio rašto vartotojams sukels daug nepatogumų, o gal net tikrą audrą... Lyginant abi lenteles, skirtumų, žinoma, yra, bet iš kur ta audra?.. 

– Reikalas toks, kad skirtingi gamintojai tas lenteles į savo gaminius įdiegs skirtingu metu. Gali būti, kad vienuose įrenginiuose jau bus, kituose dar nebus, vienose brailio eilutėse turėsime, kitose – neturėsime. Jau minėjau, kad bendradarbiauju su „HIMS“ ir „HumanWare“ įrenginių gamintojais, tik šis procesas nėra toks greitas, kaip norėtume. Be to, dar yra „Windows“ ekrano skaitytuvai JAWS ir NVDA. Juose tebėra senoji mano lentelė. Norintys ją savarankiškai gali pasikeisti nauja, kiti turės laukti, kol programų kūrėjai jas atnaujins. Kurį laiką painiavos bus, galiu susimaišyti net pats, bet, galvojant apie ateitį, viskas turėtų susitvarkyti. 

– Aštuonių taškų (kompiuterinis) brailio rašto variantas. Jis yra turbūt visose brailio eilutėse, žmonės jį naudoja, gal ne tiek rašydami, kiek skaitydami, bet naudoja. Jūs nesate aštuoniataškio brailio šalininkas – kodėl? 

– Aštuonių taškų brailis buvo sukurtas aštuonių bitų koduočių laikais, kai šešiataškiame brailyje pritrūko taškų pozicijų visiems kompiuteryje reikalingiems ženklams. Buvo manoma, kad vieną ženklą galima išvesti tik vieno langelio taškais. Tada visi puolė kurti aštuonių taškų lenteles ir pavadino jas kompiuteriniu brailiu. Teoriškai aštuonių taškų brailis kelis kartus padidina galimų brailio taškų pozicijų kiekį, bet praktiškai tai mažai naudinga. Pamėginsiu paaiškinti kodėl. Šešių taškų brailyje yra skaičiaus žymė, įjungianti skaičių režimą ir žyminti skaičius išvestyje, ir yra didžiosios raidės ženklas. Tai išvaduoja nuo būtinybės skaičiams ir didžiosioms raidėms priskirti konkrečias taškų kombinacijas ir šitaip atlaisvina daugiau nei 40 pozicijų kitiems ženklams. Aštuonių taškų brailyje kiekviena didžioji raidė užima papildomą atskirą poziciją palyginti su mažąja, taip pat reikia skirti pozicijas ir skaičiams. Paprastai didžiosioms raidėms pridedamas septintas, skaičiams – aštuntas taškas. Išnaudojamos beveik visos logiškos pozicijos, ir lieka galybė tuščių visiškai nelogiškų ir neįprastų taškų pozicijų, čia kaip papuolė ir sudedami ženklai, nes imama tai, kas liko nuo didžiųjų raidžių ir skaičių. Neįmanoma sudėlioti jokios nuoseklios ir logiškos ženklų sistemos, todėl žmonės tame aštuonių taškų brailyje painiojasi ir niekaip prie jo nepripranta. Turbūt buvau vienintelis neregys Lietuvoje, kuris jį perprato ir naudojo iki 2016 metų. Aš nesu aštuonių taškų brailio gerbėjas, bet, deja, jis yra reikalingas kai kuriuose įrenginiuose, kur sisteminiuose įvesties laukuose palaikoma tik aštuonių taškų įvestis, todėl jo visiškai nurašyti negalima, bet ir jį tobulinti galimybės yra labai ribotos. Taigi, kadangi mūsų aštuonių taškų standarte trūksta kelių reikalingų ženklų, tai programuotojas R. Kudelis pabandė kiek įmanoma jį suvienodinti pagal dabartinę mano šešių taškų lentelės versiją ir pagal šešių taškų standartą. 

– Naująsias lenteles programinės įrangos, brailio įrenginių, išmaniųjų telefonų gamintojai anksčiau ar vėliau integruos į savo programas ir įrenginius. Apie JAWS ir NVDA trumpai jau užsiminėme, į jas taip pat anksčiau ar vėliau integruos. Tiktai neprašausime pro šalį sakydami, kad yra žmonių, kurie norės savo kompiuteriuose jas turėti anksčiau. Ar galės jie tai padaryti savarankiškai, jeigu taip, tai kaip ir kur galima jas gauti? 

– JAWS ir NVDA naujas lenteles galima naudoti jau dabar, tiesiog gavus iš manęs jų failus ir integruotuose „Liblouis“ lentelių aplankuose pakeitus jau esančias senas naujomis. Tiktai gal ne kiekvienas tai sugebės pats padaryti. Bet JAWS ir NVDA skirti „Windows“ sistemai ir tuo viskas nesibaigia. Dar yra „Android“ „TalkBack“ ir „Apple“ „iOS“ bei „Mac“ „VoiceOver“, kur be „Google“ ar „Apple“ palaiminimo tų lentelių nepakeisime, todėl turim būti aktyvūs ir truputį pakutenti „TalkBack“ ir „VoiceOver“ palaikymo komandas, kad lentelės būtų pakeistos su artimiausiais atnaujinimais. 

– Apibendrinkime: kokios e. brailio naudojimo galimybės, kokie privalumai? 

– Turėtume išskirti tris galimybes: 

1. Prijungti prie kompiuterio ar telefono, kur yra suderinama ekrano skaitymo programa ir valdyti įrenginį, rašyti bei skaityti brailio raštu. 

2. Naudoti brailio eilutę kaip autonominį įrenginį, neprijungtą prie kitų įrenginių ir ekrano skaitymo programų, skaitymui, rašymui, kitoms kasdienėms ar mokslų reikmėms. 

3. Liečiamosios brailio klaviatūros išmaniuosiuose „Android“ ir „Apple“ telefonuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, tik lengvesniam teksto įvedimui be galimybės skaityti brailio raštu. Kai prie telefono prijungiamas brailio įrenginys, ši liečiamoji klaviatūra automatiškai pakeičiama fizine brailio klaviatūra. 

Nuotrauka. Naujos elektroninės brailio eilutės mūsų bendruomenėje dar turi daug neišbandytų galimybių ir naudojimo perspektyvų / LASS archyvo nuotr. 

„HumanWare“ įrenginio ir jį naudojančio žmogaus rankų nuotrauka iš arti. Joje užfiksuotas dešinysis apatinis įrenginio kampas, kurio viršutinę dalį sudaro tamsi klaviatūra, pažymėta šviesiomis raidėmis ir simboliais, o apatinę – brailio eilutė. Ant pastarosios segmentų yra po aštuonis šviesius apvalius iškilimus, išdėstytus dviem stulpeliais. Vieni iškilimai yra išsidėstę žemesniame stulpelio segmente, kiti – viršutiniame. Dešiniosios rankos smilius liečia rodyklės žemyn klavišą, o kairiosios – vieną iš brailio eilutės segmentų.

Autorius: Parengė Alvydas Valenta

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama