„Istorinės paralelės”. Molotovo-Ribentropo paktas: ar pasaulis ko nors pasimokė?
Žinių radijas
Turinį įkėlė
Rugpjūčio 23 dieną minime visai Europai tragišką Ribentropo-Molotovo pakto dieną. Kiekvienais metais apie tai kalbame, nes pamiršti nevalia. Šį kartą šio gėdingo Europą padalijusio sandorio dieną pasitinkame tam tikroje takoskyroje. Prieš savaitę JAV ir Rusija vėl derėjosi dėl žemių. Gal netiesiogiai, gal ne visai slaptai, nors kas ten žino – tačiau kalba ėjo apie Ukrainos žemes. Kiek jų reikia atiduoti agresoriui, kad Rusija baigtų karą.
Šiandien žvelgdami į Molotovo-Ribentropo paktą pabandysime ieškoti atsakymo, ar tai buvo pirmas, ar tiesiog ryškiausias pavyzdys susitarimo, kuris turi dvi dalis – oficialią ir slaptą? Kaip ir kodėl atsiranda slaptas, neviešas dėmuo politikoje? Kaip istorikai jį analizuoja, tiria? Aliaskos susitikimas, kur susitiko V. Putinas ir D. Trumpas – jis labiau istorinis Miunchenas, ar Hitlerio-Stalino paktas? Kodėl nebesutampa, ar atrodo, kad nesutampa, Europos, D. Britanijos ir JAV interesai? Kokie bendri Rusijos ir JAV interesai? Ar Amerikai reikia priešo, per kurį brėžtų savo tapatybę? Kaip istorikai vertina pasaulio dalijimą į įtakos zonas?
Diskutuoja: Vilniaus universiteto istorikas, doc. dr. Algirdas Jakubčionis ir Geopolitines ir transnacionalinės istorijos temas nagrinėjantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyriausiasis istorikas dr. Arūnas Vyšniauskas.
Viršelio iliustracija: pexels.com
Laidą „Istorinės paralelės" remia Medijų rėmimo fondas.
Autorius: Raigardas Musnickas
Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama
