Suprasti astigmatizmą paprastai

Ne taip retai pasitaikanti situacija vaikų akių ligų gydytojo kabinete: gydytojui nustačius astigmatizmą, tėvai išsigąsta ir užduoda krūvą klausimų – ar tai rimta liga? Ar vaikas nematys visą likusį gyvenimą? Ar būtini akinukai? Ar ši liga pagydoma? O suaugusiuosius apžiūrinčio akių gydytojo kabinete apsilankę žmonės neretai nustemba sužinoję, kad turi astigmatizmą. Tad kas tas paslaptingas astigmatizmas ir ką reikia apie jį žinoti? 

Apie astigmatizmą 

Astigmatizmas yra viena iš trijų refrakcijos ydų. Ir nors turi diagnozę ir kodą tarptautinėje ligų klasifikacijoje, tačiau vis tik tai nėra liga, o labiau refrakcijos yda, kurią turi ne tokia ir maža dalis žmonių. Kitos labiau žinomos refrakcijos ydos – trumparegystė (miopija) ir toliaregystė (hipermetropija). 

Paprastais žodžiais tariant, astigmatizmas yra netaisyklingas ragenos (kai kuriais atvejais ir lęšiuko) išsigaubimas. Įprastai ragena turi būti išgaubta tolygiai, tarsi nukirstas krepšinio kamuolys. Tačiau, esant astigmatizmui, ragenos išsigaubimas nėra tolygus, o labiau ovalus, pavyzdžiui, kaip nukirstas amerikietiškojo futbolo kamuolys. Žinoma, akyse toks netolygus išsigaubimas nėra matomas kaip kamuolio atveju ir pokyčiai matuojami ne centimetrais ar milimetrais, o mikronais. 

Astigmatizmas gali būti tiek esant trumparegystei, tiek toliaregystei ar nesant nei vienai iš šių refrakcijos ydų. Astigmatizmas turi kelias rūšis, kurios yra svarbios parenkant akinius. 

Astigmatizmo kilmė, simptomai ir nustatymas 

Astigmatizmas yra labiau paplitęs, nei manome, tačiau, kadangi nedidelis astigmatizmas (0,25–0,75 dioptrijos) nesukelia didelių matymo problemų ir paprastai nėra koreguojamas, didelė dalis žmonių net nežino, kad turi šią ydą. 

Iki galo nėra žinoma, kodėl vieni žmonės turi astigmatizmą, o kiti ne, tačiau ši refrakcijos yda siejama su genetika. Jei tėvai turi astigmatizmą, didesnė rizika, kad ir vaikai turės. Taip pat astigmatizmas gali atsirasti gyvenimo eigoje dėl kai kurių akių ligų, traumų (ypač bukos traumos ar ragenoje įstrigusių svetimkūnių) arba po akių operacijų. 

Kai ragena išgaubta tolygiai, pro ją patenkantys šviesos spinduliai lūžta tolygiai ir visi darniai sufokusuojami centriniame tinklainės taške. Tačiau, esant astigmatizmui, šviesos spinduliai skirtinguose taškuose lūžta skirtingai ir nėra sufokusuojami, kaip reikėtų, todėl matymas gali būti neryškus tiek į tolį, tiek į artį. 

Dažniausiai astigmatizmas pasireiškia neryškiu matymu, nežymiai iškreiptu vaizdu, gali būti ratilai ir šviesos išsiskaidymas nuo šviesos objektų, tokių kaip lempų. Kai kurie žmonės nevalingai prisimerkia, norėdami ryškiau įžiūrėti. Akys labiau nuvargsta po įtempto darbo, tai sukelia diskomfortą, akių nuovargį, net galvos skausmą. Šie požymiai nėra susiję vien tik su astigmatizmu, todėl neretai tik vizitas pas akių gydytoją gali padėti išsiaiškinti šių simptomų priežastį. 

Astigmatizmas gana lengvai nustatomas tikrinant akis tiek optometrininko konsultacijos metu optikose, tiek vizito pas akių gydytoją metu. 

Astigmatizmo gydymas 

Nors skamba kaip rimta ir grėsminga diagnozė, astigmatizmo gydyti nereikia! Astigmatizmas, kaip ir kitos refrakcijos ydos, koreguojamas pagalbinėmis priemonėmis – akiniais, kontaktiniais lęšiais ar lazerine refrakcine regos korekcija. 

Nedidelio laipsnio astigmatizmas, pavyzdžiui, plius minus iki 1,0 dioptrijos, įprastai specialiai gali būti ir nekoreguojamas, jei žmogus mato gerai ir neryškumas jo nevargina. Siekiant ryškesnio matymo ar esant didesniam astigmatizmui, jis jau yra koreguojamas specialiais akiniais, kuriuose yra cilindrinė korekcija. Paprastai žmogui terminai „cilindras“ ir „ašies nustatymas“ nieko nesako, tačiau tas svarbu parenkant akinius ir nurodoma akinių receptuose. Taip pat galima koreguoti ir toriniais kontaktiniais lęšiais, tačiau juos dažniausiai reikia užsakyti specialiai pagal individualiai nustatytą cilindro ašį. 

Norintiems matyti maksimaliai ryškiai ir nenorintiems nešioti akinių ar kontaktinių lęšių, astigmatizmą galima koreguoti ir lazerinės regos korekcijos operacijos metu, kadangi šios operacijos gerina matymą, keisdamos ragenos storį ir išgaubtumą. 

Ar gali astigmatizmas sumažėti ar padidėti? 

Trumpas atsakymas būtų – taip, gali. Vienos epidemiologinės studijos metu nustatyta, kad bent 1,0 dioptrijos astigmatizmas stebėtas apie 40 procentų 3 mėnesių kūdikių, tačiau 36 mėnesių vaikams bent 1,0 dioptrijos astigmatizmas stebėtas tik 4 procentais atvejų. Gyvenimo eigoje nežymiai keičiantis ragenos išgaubtumui, astigmatizmo dydis gali svyruoti. 

Jis gali padidėti po akių operacijų, traumų, ragenos uždegimų ar svetimkūnių. Jei astigmatizmas gana greitai progresuoja paauglystėje ar ankstyvoje jaunystėje, tikslingas nuodugnesnis ištyrimas dėl tam tikros ligos – keratokonuso, kai ragena būna nenormaliai išgaubta ir reikalingas specialus gydymas stabdant ligos progresavimą. 

Nuotrauka. Akiniai – viena iš populiariausių astigmatizmo koregavimo priemonių / www.pexels.com nuotr. 

Akinius besimatuojančios moters nuotrauka. Jauna, kairiuoju profiliu pasisukusi moteris užfiksuota dešinėje nuotraukos pusėje nuo pečių iki viršugalvio. Dešinė ranka pakelta prie akinių, lyg taisytų jų padėtį. Maždaug ties viduriu dilbio yra apyrankė, kurią sudaro stambūs šviesūs akmenukai, supami smulkių tamsių. Moteris vilki tamsius marškinėlius, jos tamsūs plaukai krenta už kadro. Žvilgsnis nukreiptas į priekį, plonos lūpos sučiauptos ir atrodo, kad ji vertina užsidėtus akinius stambiais, tamsiais rėmeliais. Kairėje pusėje ant šviesios sienos įrengtos stiklinės lentynėlės, ant kurių išdėlioti įvairūs akiniai su skirtingų formų ir tamsumo rėmeliais.

Autorius: Aistė Varoniukaitė

Turinio šaltinis

Kopijuoti, platinti ar skelbti šį turinį be autoriaus raštiško sutikimo draudžiama